- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 1-1344-801/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Mazur
- Kaltinamasis
- I. T.
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą, dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T. kaltinama tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. vasario 16 d. apie 13.00 val. iš J. G. priklausančio namo vidinio kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), esančio šunų voljero pagrobė svetimą, J. G. priklausantį turtą - Belgų aviganių malinua veislės šunį, tuo padarė nukentėjusiajai J. G. 10000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (b.1. 57)
I. T. nusikalstama veika įrodyta:
Įtariamosios I. T. apklausos protokolais (b.l. 55), kuriais nustatyta, kad ji visiškai prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai, paaiškino, kad 2011 vasario 16 d. ryte nusprendė, kad nori iš šunų prieglaudos pasiimti ir auginti šunį. Kokios veislės šuo, jai nebuvo svarbu, svarbu, kad būtų didelis. Kadangi prieš pusantro mėnesio iš „Nuaras" šunų prieglaudos buvo pasiėmusį šunį, tačiau jis viską namuose draskydavo, vienas namuose nebūdavo, todėl jį gražino atgal į šunų prieglaudą. 2011-02-16 rytą ji nusprendė nueiti į „Nuaro“ prieglaudą ir pasiimti didesnį šunį, kuris negraužtų baldų. Pasiėmusi anksčiau turėto šuns pavadėlį antsnukį, viena nuėjo į „Nuaro" šunų prieglaudą, esančią Šv. Gertrūdos g. 46, Kaune. UAB „Nuaras" buvo uždaryta, nedirbo. Moteris, ėjusi pro šalį, pasakė, kad ji gali užeiti iš kiemo pusės, paaiškindama, kad ten yra daug šunų. Kas ta moteris, ji nežino, mano, kad paprasčiausia praeivė, ėjusi pro šalį. Užėjusi į Šv. Gertrūdos g. 46 vidinį kiemą pamatė daug šunų voljerų, kuriuose buvo apie 10 didelių šunų. Ji atidarė pirmo voljero duris (buvo nerakintas), jame buvusiam šuniui uždėjo pavadėlį bei antsnukį, ir išsivedė vilkinį, kaštoninės spalvos suaugusį šunį. Parsivedusi namo, pamaitino, pavedžiojo po kiemą. Ta proga, kad įsigijo šunį, išgėrė degtinės butelį. Eidama šuns, alkoholio nebuvo vartojusi. Ji žinojo, kad imant šunį iš prieglaudos, reikia surašyti registracijos dokumentus, planavo tai atlikti kitą dieną. Galimai po poros valandų pas ją į namus A. Mackevičiaus g. 104-11, Kaune, atvažiavo policija ir pasakė, kad ji pavogė šunį, dėl ko ir buvo pristatyta į Kauno miesto Centro policijos komisariatą. Šunį įsivežė, kaip suprato, šuns savininkai. Šuns vogti nenorėjo, tiesiog manė, kad juos galima pasiimti bet kada, kadangi jie neturi šeimininkų ir juos šunų globos namų darbuotojai atiduoda globoti visiems, kas nori. Ji nesuprato, kad šuo, kurį ji pasiėmė, jau turi savo šeimininką (b.l. 55,58).
Liudytojos J. G. apklausos protokolu (b.l. 10-11, 17), kuriuo nustatyta, kad 2011-02-16 dieną ji su vaikais buvo išėjusi. Apie 15.00 vai, grįžo į namus Šv. Gertrūdos g. 46-3, Kaune ir per namo virtuvės langą atkreipė dėmesį, kad vidiniame jų namo kieme šunų voljere nesimato minėto šuns. Kieme laikomi šunys yra jų šeimos nariai. Pašaukus šunį, jis nepasirodė. Kadangi voljero durys buvo užvertos, suprato, kad šuo išeiti pats negalėjo. Tuomet pradėjo klausinėti kieme stovėjusių kaimynų, paskambino kaimynei B. K. ir paklausė, ar nematė, kur jų šuo. Ji atsakė mačiusi baltai vilkinčią moterį, išsivedusią minėtą šunį. Kadangi matė, kad moteris turi pavadėlį ir antsnukį, nusprendė, kad galimai giminaitė atėjo pavedžioti šuns. Paaiškėjo, kad tai buvo apie 13.00 val. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pamatė minėtą moterį, kuri iš voljero išsiveda Šunį. Ji paskambino darbuotojams klausdama, ar jiems kas nesukėlė įtarimų. Administratorė J. L. prisiminė, kad vasario 11 d, į gyvūnų tarnybą buvo atėjusi iš pažiūros neblaivi moteris, kuri pridavė savo šunį, jį palikusi iškart neišėjo, o blaškėsi po gyvūnų prieglaudos patalpas, sakydama, kad jai reikia kito šuns. Ar vasario 16 dieną ši moteris buvo užėjusi į vidinį jų namo kiemą, nežino. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pasikalbėjusi su administratore bei duomenų bazėje pasižiūrėjusi moters, 2011 vasario 11 d. pridavusios šunį, duomenis, nuvyko į A. (duomenys neskelbtini)ir dar nepaskambinus į duris, išgirdo šuns šnopavimą. Paskambinus duris atidarė moteris, vidutinio amžiaus, vilkinti baltomis kelnėmis, iš pažiūros neblaivi, ir bute buvo iš jos pavogtas šuo. Moteris, atidariusi duris paaiškino, kad šunį rado bėgiojantį po miestą ir kitą dieną planavo atvesti priduoti į šunų globos namus. Moteriai paaiškinus, kad vaizdo kamerose matosi, kad šunį ji išsivedė iš voljero, ši pasakė, kad voljeras buvo atidarytas ir šuo bėgiojo po kiemą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, o šunį parsivežė namo. Minėto šuns vertė 10000 litų. Kadangi šuo surastas, turtine žala jai nepadaryta.
Liudytojos J. L. apklausos protokolu (b.l. 41-43), kuriuo nustatyta, kad 2011 m. vasario 16 d., apie 16.00 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. G. ir pasakė, kad iš jos vidinio namo kiemo pavogė minėtą šunį, ji prisiminė, kad 2011 vasario 11 dieną į gyvūnų prieglaudą moteris atvedė savo šunį kadangi tas šuo jai netiko, jos neklausė, graužė baldus. Minėtą šunį moteris buvo pasiėmusi globoti iš gyvūnų prieglaudos. Moteris iš patalpų iškart neišėjo, blaškėsi po prieglaudą, ėjo žiūrėti šunų. „Nuaras“ globojami gyvūnai yra globos namų viduje, o Šv. Gertrūdos g. 46 namo vidiniame kieme yra tik J. G. priklausantys šunys ir pašaliniai asmenys ten pasižiūrėti šunų nevedami. Vidinis kiemas matosi per gyvūnų globos namų langus, todėl gali būti, kad minėta moteris tada nusižiūrėjo šunį per langą, o po poros dienų atėjo jo pasiimti. Jos su J. G. priėjo išvados, kad tai galėtų būti ta pati moteris, J. G. duomenų bazėje surado moters adresą ir nuvyko ieškoti. Kaip vėliau sužinojo, būtent ta pati moteris, kuri 2011-02-11 lankėsi gyvūnų prieglaudoje, tai yra I. T., pavogė J. G. priklausantį šunį.
Liudytojos B. K. apklausos protokolu (b.l. 47,48), kuriuo nustatyta, kad 2011 m. vasario 16 d. apie 13.00 val. ji buvo prieglaudoje ir ten tvarkėsi prie gyvūnų. Per prieglaudos langus pamatė aplink langus vaikščiojančią baltais rūbais apsivilkusią moterį. Minėtoji priėjusi prie gyvūnų prieglaudos namų langų per juos pasižiūrėjo, bet į vidų eiti nebandė, už durų rankenos netraukė. Minėta moteris nuėjo į vidini namo kiemą (į vidinį namo kiemą galima patekti tik per bromą, per kur vaikšto tik namo gyventojai). Moteris rankose turėjo pavadėlį ir antsnukį, priėjo prie vieno iš šuns voljerų, kurių kieme yra du. Voljeruose laikomas minėtas šuo. Moteris atsidarė voljero duris, uždėjo šuniui pavadėlį, antsnukį ir išsivedė šunį, priklausantį J. G.. Ji manė, kad atėjo Gustaičių giminaitė pavedžioti šunį, todėl neskambino J. G. ir apie tai jos neinformavo, nes manė, kad ji žino. Praėjus porai valandų į namus grįžo J. G. ir netrukus pasigedo šuns. Paaiškėjo, kad J. G. nieko neprašė pavedžioti šuns, tuomet suprato, kad ta moteris pagrobė minėtą šunį. J. G. peržiūrėjus vaizdo įrašą, jos nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Priėjusios prie durų išgirdo šuns šnopavimą, pabeldus į duris, jas atidarė moteris, kurią ji iškart pažino, jog tai ta pati moteris, kuri išsivedė šunį. Ją atpažino iš aprangos ir iš bendro vaizdo, likusio atmintyje. J. G. paklausė, iš kur gavo šunį, moteris prisipažino, kad pati pasiėmė šunį, J. G. iškvietė policijos pareigūnus. Šunį jos parsivežė namo.
Liudytojo A. Č. apklausos protokolu (b.l. 39), kuriuo nustatyta, kad 2011-02-16 dirbant kartu su patruliu E. Č., apie 17.18 val., gavę pranešimą apie pagrobtą šunį ir nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), rado prie namo Nr. 104 jų laukiančią pagrobto šuns šeimininkę J. G., kuri paaiškino, kad iš vaizdo įrašo atpažino moterį, pagrobusią jos šunį. Taip pat paaiškino, kad minėta moteris anksčiau buvo atvykusi į šunų prieglaudą ir atvedė užmigdyti savo šunį, tokiu būdu jų kompiuterio duomenų bazėje liko tos moters duomenys. Atvykus pagal moters nurodytus duomenis, jos bute rado minėtą šunį. Nuėjus į nurodytą butą, duris atidarė neblaivi buto šeimininkė, nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba. Taip pat bute rado minėtą šunį. Buto šeimininkė, vėliau prisistačiusi I. T. vardu, buvo pristatyta į Kauno miesto Centro policijos komisariatą. Sulaikyta moteris nesugebėjo paaiškinti, iš kur gavo šunį.
Liudytojo E. Č. apklausos protokolu (b.l. 40), kuriuo nustatyta, kad jo parodymais yra analogiški liudytojo A. Č. parodymams.
2011-02-22 apžiūros protokolas, kuriuo peržiūrėtas CD kompaktas su 2011-02-16 d. vaizdo įrašu (b.1.20-21).
Apžiūros protokolas (b.l. 5-8), kuriuo nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Aleksoto policijos nuovados tyrėjas D. V. apžiūrėjęs įvykio vietą Šv. Gertrūdos g. 46, Kaune, nusikaltimo pėdsakų nerado ir nepaimė.
Daiktų pateikimo protokolu (b.l. 18-19), kuriuo nustatyta, kad Kauno miesto Centro PK KPS tyrėjos R. Ž. priėmė pateiktą CD su 2011-02-16 vaizdo įrašu, dokumentus įrodančius šuns kilmę kopijas.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamosios I. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 55).
Įtariamosios I. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2011-02-17 Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK KPS tyrėjos nutarimu įtariamajai I. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59)
Įtariamoji I. T. ikiteisminio tyrimo metu gynėjo paslaugų atsisakė (b.l. 53, 55, 93).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, dėl I. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes.
Už šią nusikalstamą veiką I. T. gali būti skiriama bauda. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra, todėl procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
I. T. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo baudą skirti mažesnę (b.l. 94).
Teismas daro išvadą, kad byloje pateiktų duomenų, taip pat kaltinamosios, pripažinusios kaltę paaiškinimų pagrindu, kaltinamosios I. T. padaryta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir skirti jai – 4 (keturių) MGL (520 Lt) dydžio baudą.
Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjęs baudą jis privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kaltinamoji per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajai, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.