Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2002 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, konfiskuojant 1/2 dalį turto; to paties teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jo veikas perkvalifikavus, jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – bauda 30 MGL (3750 Lt) su 6100 Lt vertės turto konfiskavimu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 2.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje smurtavo prieš savo artimą giminaitį – motiną G. N., tai yra kairės rankos delnu sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai į dešinę ausį, dešinės rankos delnu ne mažiau keturių smūgių į kairę ausį, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir vieną smūgį į nosį, nukentėjusiajai G. N. siekiant pabėgti ir dengiantis nuo smūgių, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į nugarą ir dešinę ranką, padarydamas G. N. poodines kraujosruvas kairės ausies srityje, dešinės akies vokuose, nosies srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. N. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. D. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare kartu su mama ir sužadėtine K. buvo naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Į jį nuėjo išgėrę, ten dar vartojo alkoholį. Į jo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), visi trys taksi automobiliu grįžo po vidurnakčio, tai galėjo būti apie 2 val. nakties. Ten virtuvėje tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Dėl ko kilo, nepamena, nes buvo girtas. Gali būti, kad sukonfliktavo dėl būsimų jo vestuvių. Pamena, kad konflikto metu ėmė mušti mamą. Delnais daužė per ausis, sudavė per veidą, kumščiais daužė į nugarą, galėjo pataikyti ir į ranką. Tikslaus smūgių skaičiaus nepamena dėl girtumo, bet pamena kad tikrai mamą mušė. Ar tai matė K., jis nežino, nes nepamena. Mano, kad dėl jo smurto mama tikrai juto fizinį skausmą. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Mano, kad alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, nes blaivas nesimuša ir nebūna agresyvus. Išgėrusiam jam kažkas pastoviai atsitinka, kad pasidaro agresyvus ir kelia ranką prieš mamą. Mamos nori atsiprašyti, pažada daugiau taip nebesielgti (b. l. 92-95, 100-101).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. D. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus ir parodė įvykio vietą, esančią jo namuose adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pietinėje buto pusėję esančią virtuvę ir vietą jos rytinėje dalyje prie šaldytuvo, kur 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 2 val. mušė savo mamą G. N. (b. l. 103-108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji G. N. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. pas ją į svečius adresu (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs sūnus T. D. kartu su savo drauge K. Jis buvo girtas. Parodė jai kortelę, kurioje buvo parašyta jų su K. santuokos data. Paprašė palaiminimo, o ji atsakė, kad nelaimins ir į vestuves neis, nes K. bloga mergina, neaugina savo vaiko, buvo gydoma nuo alkoholizmo, yra vartojusi narkotikus, o kai T. prieš kurį laiką dirbo Švedijoje, ji į jų namus buvo prisivedusi svetimų vyrų ir buvo kviesta policija. Kai visa tai ji pasakė T., jis labai susinervino ir išvartė jos namuose gėlių vazonus, kurių žemių 2018 m. rugsėjo 9 d. ji nesušlavė ir tai užfiksavo atvykę pareigūnai. 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare jie trise (ji, T. ir K.) nuvažiavo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), ten linksminosi, išgėrinėjo. Po vidurnakčio apie 2 val. visi kartu taksi automobiliu grįžo į T. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose T. ant jos dėl kažko užpyko. Neva jai reikalingi T. pinigai. Virtuvėje prie šaldytuvo ėmė ją mušti įspraudęs į kampą. Jis abiejų rankų delnais vienu metu ėmė daužyti jai per abi ausis, sudavė ne mažiau keturių kartų į kiekvieną ausį. Tada sudavė vieną smūgį kairės rankos delnu į dešinę akį ir vieną smūgį kairės rankos delnu į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Ji nuo jo sukosi ir gūžėsi. Tada jis sudavė abiem kumščiais į nugarą ir dešinę ranką. Pataikė į kairį petį, kairę mentę, dešinės rankos dilbį. Smūgių bendrai į nugarą ir ranką buvo ne mažiau penkių. Viską matė K., kuri sėdėjo ir žiūrėjo. Po smūgių ištrūko ir pabėgo į namus. Tą vakarą buvo išgėrusi ir į policiją pagalbos nesikreipė. Namie buvo palikusi telefoną, o grįžusi policijos irgi nekvietė. 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 11 val. į namus atvyko T. su K. pasiimti telefono, kurį T. jos namuose buvo palikęs šeštadienį (2018 m. rugsėjo 8 d.). T. jau buvo išgėręs ir dar atsivežė tris butelius alaus. Maždaug už 10 minučių į svečius atėjo jos draugė V. D. su vyru G. D.. Kartu su V. ir G. jie išgėrė du „bambalius“ alaus, 5,5 laipsnių stiprumo. T. vienas gėrė savo alų. Nei ji, nei draugai su juo kartu negėrė. Truputį gėrė K.. Jie visi kartu bendravo. Apie 14 val. G. išėjo namo, netrukus išėjo ir V. Tada T. ėmė jai priekaištauti, kad ji neva jį pažemino šeštadienį atsisakydama palaiminti, plūdo necenzūriniais žodžiais, buvo labai agresyvus. Ji, bijodama, kad jis vėl nesumuštų, pasakė, kad kvies policiją ir paskambino pareigūnams, o T. su K. išėjo namo. Tvirtina, kad T. ją primušė 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 2 val. nakties savo namuose, tik kai ji iškvietė pareigūnus, netiksliai nurodė aplinkybes ir tiesiog su pareigūnais nesusikalbėjo, nes buvo išgėrusi ir dėl sumušimo labai susijaudinusi. T. smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policijos pareigūnus nesikreipė, vis atleisdavo. Civilinio ieškinio nereikš, dėl išvartytų gėlių pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Po įvykio į medikus nesikreipė. Prašo uždrausti sūnui T. D. prie jos artintis ir bendrauti, nes ji jo bijo (b. l. 5-8, 31-34, 37-38, 43).

Liudytoja K. Š. apklausoje parodė, kad ji yra T. D. sugyventinė. Draugauja apie 9 mėnesius, gyvena kartu apie 3 mėnesius T. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). T. turi mamą G. N., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. T. ir mamos santykiai normalūs, mama mėgsta išgerti. 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje su T. suplanavo tuoktis ir padavė pareiškimus. 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare visi kartu, t. y. T., ji ir jo mama, išgėrinėjo. Tada visi nuvyko į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), kuriame linksminosi ir išgėrinėjo. Visi trys buvo neblaivūs. 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 2 val. taksi automobiliu grįžo į namus. Kartu važiavo ir mama. Pakeliui naktinėje parduotuvėje nusipirko alkoholio. Norėjo, kad mama važiuotų į savo namus, tačiau ji pati pageidavo vykti kartu su jais. Namuose visi trys sėdėjo virtuvėje ir išgėrinėjo. Tarp T. ir mamos kilo žodinis konfliktas, nes važiuojant taksi automobiliu T. mamai pasakė, kad jie rengiasi tuoktis. Mama labai supyko. Namuose pyktis išsirutuliojo į konfliktą tarp mamos ir T. T. ir mama virtuvėje šaukė vienas ant kito. Kad T. būtų mušęs mamą ir sudavęs smūgius, ji nematė. Tuo metu ji buvo neblaivi, vaikščiojo į tualetą, tai galėjo ir nematyti. Kad jie tarpusavyje koliojosi, taip buvo tikrai. Vienu metu mama staiga išėjo į namus. 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 11-12 val. su T. nuvyko pas jo mamą į namus. Nusinešė gerti, ten gėrė alų. Jiems atėjus, netrukus atėjo mamos draugė Vilma su vyru. Matė, kad mamos veidas išpurtęs, tačiau mėlynių ant veido ji nepastebėjo. Mamos veidas dažnai būna patinęs, yra mačiusi ją ir su mėlynėmis. Kadangi santykiai su T. mama blogi, tai ji stengiasi vengti kontakto ir nebendrauja. Tą dieną į mamos veidą irgi įdėmiai nežiūrėjo. Grįžęs iš areštinės T. nieko nepasakojo (b. l. 58-61).

Liudytoja V. D. parodė, kad G. N. yra jos draugė, kuri turi sūnų T. Jį yra mačiusi kelis kartus neblaivų, jai jis pasirodė kaip agresyvus žmogus. 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 10 val. ji paskambino G., kuri telefonu pasakė, kad „vakar“, t. y. šeštadienį 2018 m. rugsėjo 8 d., ją primušė sūnus T.. Nei kur, nei kada ją sumušė, ji nesakė. Ji kartu su vyru G. apie 11 val. nuėjo pas G., nusinešė du „bambalius“ alaus. Kai nuėjo pas G., jos namuose jau buvo T. kartu su savo mergina. Matė, kad pas G. kambaryje išvartytos gėlės. Apie sumušimą su G. nieko nekalbėjo, matė mėlynę po jos akimi ir ant nosies kuprelės. Kuri tiksliai akis buvo pamušta, ji nepamena. T. irgi buvo atsinešęs alaus, gėrė vienas. G. su T. nesipyko. Jie pabuvo apie dvi valandas ir išėjo į namus. T. su drauge namo išėjo anksčiau (b. l. 64-66).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra nukentėjusiosios G. N. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų, reikšmingų tyrimui neaptikta ir niekas nepaimta (b. l. 11-14).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. 16.09 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), atėjęs neblaivus sūnus sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė G. N.. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėją sumušė jos sūnus T. D.. Pranešėja paaiškino, kad su sūnumi susipyko dėl jo vestuvių, T. D. ranka savo motinai trenkė į kairės pusės žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo G. N. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu ranka į G. N. kairį žandą. Smurtą galintys rodyti požymiai - paraudimas kairiajame žande. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nesulaikytas (b. l. 26-27).

Iš nukentėjusiosios G. N. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios G. N. kūną ant galvos po dešine akimi matyti kraujosruva nelygiais kraštais, gelsvos ir mėlynos spalvos. Taip pat ant nosies nugarėlės matyti gelsvos spalvos kraujosruva ir patinimas, ant kairės ausies kaušelio krašto, apatinėje dalyje matyti melsvos spalvos kraujosruva, už ausies ant galvos prie plaukuotosios dalies matyti gelsvos ir melsvos spalvos kraujosruva. Apžiūrint kitas kūno vietas, ant dešinės rankos dilbio išorinės pusės ties riešu matyti rusvos spalvos kraujosruva nelygiais kraštais, taip pat ant alkūnės išorinės pusės vidinės dalies matyti rusvos spalvos kraujosruva nelygiais kraštais (b. l. 19-25).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. N. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje, dešinės akies vokuose, nosies srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka ar panašiai, 7 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Tikimybė, kad G. N. galėjo susižaloti pati griūdama, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu G. N. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. N. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 18).

Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. 16.49 val. G. N. nustatytas 2,53 promilės girtumas (b. l. 28).

Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. 17.47 val. T. D. nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 112).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. D. 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 2.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje smurtavo prieš savo artimą giminaitį – motiną G. N., tai yra kairės rankos delnu sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai į dešinę ausį, dešinės rankos delnu ne mažiau keturių smūgių į kairę ausį, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir vieną smūgį į nosį, nukentėjusiajai G. N. siekiant pabėgti ir dengiantis nuo smūgių, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į nugarą ir dešinę ranką, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. N. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Nėra abejonių, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo T. D. smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai nepageidaujamą fizinį skausmą, o specialisto išvada neginčytinai konstatuotas ir nežymus nukentėjusiosios G. N. sveikatos sutrikdymas. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo motinos atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 127-129). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. T. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 124-125), administracine tvarka baustas, baudą sumokėjęs (b. l. 122-123), bedarbis, registruotas darbo biržoje, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 111). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jos trukmę nustatant nežymiai ilgesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą per teismo nustatytą laiką neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Taip pat, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės ir nukentėjusiosios saugumą, ir atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios išreikštą prašymą, kartu su bausme kaltinamajam skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose, 72¹ ir 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. N. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas T. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 17.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 15.00 val. (2 paros) (b. l. 72-73, 75-76).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. N. teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 77-79).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti T. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 17.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 15.00 val. (2 paros) ir laikyti, kad jis atliko 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, 72¹ ir 72² straipsniais kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą visą bausmės laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios G. N. arčiau nei 50 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. N. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.