Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arvydo Daugėlos,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta 10 MGL dydžio (1250 litų) bauda, remiantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 4 p., 86 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti vienerius metus, Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu dvejiems metams, remiantis BK 82 str., 87 str. 2 d. 1 p., 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu vieneriems metams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2004 m. birželio 29 d. ir 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir subendrinta bausmė paskirta 9 MGL dydžio (1125 litų) bauda ir laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus vienerių metų vieno mėnesio ir septynių dienų bausmės, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 9 MGL dydžio (1125 litų) bauda, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 9 MGL dydžio (1125 litų) bauda, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus septynių mėnesių septyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės, Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus dešimties mėnesių šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos panaikintas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 12 MGL dydžio (451,92 Eur) bauda, remiantis BK 64¹ str., bauda sumažinta vienu trečdaliu iki 8 MGL (301,28 Eur), Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, remiantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 17 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine L. D. metu sudavė vieną kartą kumščiu jai į galvą, peiliu dviem judesiais įpjovė į kaklą ir vieną kartą dūrė į galvą, dėl kiaurinio durtinio- pjautinio kaukolės sužalojimo, pažeidžiant galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, L. D. 2015 m. spalio 18 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirus, taip tyčia ją nužudė.

Kaltinamasis A. S. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai prisipažino. Kaltinamasis parodė, kad su L. D. buvo pažįstami daug metų, o 2015 metų vasarą pradėjo bendrauti artimiau. Liepos mėnesio viduryje L. D. atėjo gyventi pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su jais apsigyveno ir L. dukros V. ir A.. Su L. ketino kartu gyventi, sugyveno gerai, jis rūpinosi jos dukromis. Jis dirbo nelegaliai, užsiėmė rūkytos žuvies pardavimu, tačiau uždirbdavo minimaliai algai prilygstančią sumą. L. turėjo legalų darbą, gaudavo apie 500–600 eurų atlyginimą. Kiekvienas savo uždirbtomis lėšomis disponavo atskirai, tačiau maistą, asmens higienos ir buitines priemones bendram vartojimui pirkdavo abu. 2015 m. liepos 17 dieną su mergaitėmis ir L. nuėjo pas netoliese gyvenusią jos mamą V. Č., ten su moterimis išgėrė alaus. Po to jis su L. dukromis ėjo į sporto salę stebėti krepšinio rungtynių. Grįžus pas L. mamą dar gėrė alaus, iš viso jis suvartojo apie 5–6 skardines. Būnant ten tarp jo ir L. prasidėjo žodinis konfliktas, pastaroji jam ėmė reikšti kažkokias pretenzijas, sakė liksianti pas mamą. Bet dėl to, kad vaikai jau norėjo eiti namo, jie išėjo. Kartu išėjo ir L. sesuo G. Tuo metu jau buvo vakaras. Pakeliui į namus jie užsuko į parduotuvę. Ten jis paėmė nupirkti sau ir L. po vieną skardinę alaus. Dėl to L. vėl ėmė priekaištauti, jam liepė paimti dar po vieną skardinę alaus, buvo nepatenkinta, kodėl jis žiūrėjo į jos piniginę, kai ji mokėjo už alų. Grįžus namo vaikai nuėjo į vieną kambarių ir ten užsidarė, o jis su L. liko virtuvėje. Ten jiems sėdint prie stalo L. vėl ėmė prie jo nepagrįstai kibti, nes anksčiau didesnių nesutarimų ir pykčių tarp jų nebuvo, priekaištauti, kad jis nuolat jai sugadina nuotaiką, dėl to ji tapusi nervinga, kad jis šaukiąs ant jos vaikų. Dėl to jiedu apsižodžiavo. Tuo metu L. atsistojusi ir paėmusi nuo viryklės metalinį puodą trenkė šiuo puodu jam per galvą. Dėl to jis atsistojęs sudavė delnu ar kumščiu L. kažkur į galvą. Tuoj po to L. tuo pačiu puodu jam į galvą sudavė dar kartą. Nuo smūgio jis prisėdo ant kėdės, nes apsvaigo galva. L. pasakė, kad taip jam ir reikia. Tuomet jis iš pykčio dėl L. prieš jį pavartoto smurto, pagriebęs ant spintelės gulėjusį peilį, juo dūrė priešais sėdėjusiai L. kažkur į galvą. Pamatęs, kad L. sužalojo, nes ji tik tyliai kažką pasakė, pastebėjęs jos kraują, savo telefonu bendruoju pagalbos numeriu 112 iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Likusią sėdėti L. atrėmęs į spintelę tam, kad ji nenugriūtų, nuėjęs į kambarį vaikams liepė eiti į lauką. Po to jis L. išnešė į laiptinę, toliau nenešė, nes tuo metu atvyko greitoji medicinos pagalba. Jos darbuotojams jis padėjo L. nunešti į automobilį. Netrukus atvyko L. sesers iškviesti policijos pareigūnai. Tuo metu jis pro langą iš buto išmetė peilį, kuriuo sužalojo L. Jos nužudyti nenorėjo, priešingai, norėjo su ja gyventi, todėl jam sunku paaiškinti, kodėl jai dūrė peiliu. Mano, kad taip pasielgė dėl girtumo neadekvačiai, iš pykčio reaguodamas į L. smurtinius veiksmus prieš jį.

Motyvuojamoji dalis

Be šių kaltinamojo parodymų, jo kaltė taip pat įrodyta remiantis nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad jos dukra L. D. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio su savo dukromis V. ir A. gyveno pas ją vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Čia dar gyveno ir gyvena jos dukra G. ir sūnus T. – L. brolis ir sesuo. Po to L. išėjo gyventi pas kaltinamąjį A. S. į netoliese esantį dviejų kambarių butą. Maždaug po dviejų savaičių L. ten gyventi pasiėmė ir savo dukras. Į tą butą dukra nusinešė tik patalynę ir užuolaidas. L. su A. ir vaikais beveik kasdien ją aplankydavo. A. eidavo L. pasitikti grįžtančios iš darbo. Iki dukros mirties nežinojo, kaip ji su kaltinamuoju sugyveno, manė, kad jiedu kurs bendrą gyvenimą. J. L. sakydavo, kad jos santykiai su A. geri, tačiau po dukros mirties iš kaimynų sužinojo, jog tarp jų buvo konfliktų. Be to, vieną kartą, tai buvo rugsėjo 4–5 dieną, ji pati matė, kaip kieme kaltinamasis L. sumušė, o pats pabėgo. Dėl to pastarąjį dar vijosi jos sūnus T.. Po to ji kvietė L. grįžti gyventi pas ją, bet dukra atsisakė, pasakė, jog A. myli. A. S. su L. ir mergaitėmis pas ją buvo atėję ir 2015 m. spalio 17 dieną. Namuose jinai, L. ir A. gėrė alų. Po to A. S. su vaikais išėjo stebėti krepšinio varžybų, grįžo apie 18. 30 val. A. S. dar išgėrė alaus, vėliau su L. ir mergaitėmis išėjo namo. Eiti kartu su jais ir pas juos miegoti jinai išleido savo dukrą G.. Po kiek laiko G. ir mergaitės parbėgo pas ją ir pasakė, kad A. pykstasi su L., pasakė, kad jos iškvietė policiją.

Nukentėjusiųjų A. Č. ir V. L. atstovė S. L., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad L. D. buvo jos marti, jos anūkės V. L. mama. Iki įvykio – L. sužalojimo ir mirties – jinai buvo išvykusį į užsienį. Žinojo, kad iki tol L. su savo dukromis gyveno bute pas A. S.. L. pati jai yra sakiusi, kad su A. apsižodžiuodavo ir vėl būdavo geruoju, mergaitės jai taip pat yra sakiusios, kad A. su mama blogai bendraudavo. Nepaisant to L. su A. ketino toliau gyventi, bute pas jį darė remontą, pasikeitė sienų tapetus, nusipirko puodus, patalynę, ten planavo švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus.

Nepilnametė liudytoja G. Č. parodė, kad 2015 m. spalio 17 dieną jos sesuo L. su savo dukromis A. ir V. ir A. S. lankėsi namuose pas jos mamą. Po to A. su vaikais buvo išėjęs pažiūrėti krepšinio varžybų. Jiems grįžus, apie 19 valandą, kartu su L., mergaitėmis ir A. išėjo pas jį namo, nes mergaitės prašė su jomis nakvoti. Pakeliui užsuko į parduotuvę, ten A. paėmė sau ir L. po vieną skardinę alaus. Tai L. nepatiko, ji A. pasakė neskaičiuoti pinigų ir liepė eiti paimti daugiau alaus. Dėl to jis jiems paėmė po dvi skardines. L. sumokėjo už prekes ir jie visi atėjo pas A. į butą. Mergaitės iškart nuėjo į kambarį, o jinai dar pasiliko su A. ir L. virtuvėje. L. šildėsi maistą, bandė atidaryti skardinę alaus, prašė A. telefono paskambinti mamai, bet šis telefono nedavė. Po to ją A. nuvarė į kambarį pas vaikus, o pats su L. liko virtuvėje. Maždaug po dešimties minučių iš ten išgirdo sklindantį triukšmą, kaip bildesį. A. pasakė, kad darosi kažkas negero, norėjo kviesti policiją, bet ji A. tai daryti neleido. Dar maždaug po dešimties minučių į kambarį įėjęs A. nusikeikęs joms pasakė: „tuoj po vieną užmušiu, dinkit iš čia“. Jinai griebė mergaites ir bėgo į lauką. Laiptinėje prie durų matė ant šono gulinčią L., ji jai dar pasakė gelbėti vaikus ir pačiai gelbėtis. Joms išbėgus į lauką iš laiptinės girdėjo garsą, lyg kažkas kristų nuo laiptų. A. ėjo į laiptinę pažiūrėti ir grįžusi pasakė, kad mama nukrito nuo laiptų. Tada A. iš savo telefono skambino 112 numeriu, kvietė policiją. Perėmusi iš A. telefoną ji ragino, kad policiją greičiau atvažiuotų. Po to su mergaitėmis bėgo į namus pas savo mamą.

Liudytojas T. G. parodė, kad 2015 m. spalio 17 d. į butą pas jo mamą su dukromis buvo atėjusi sesuo L. ir kaltinamasis, jiedu ir mama išgėrė alaus, po to A. ėjo žiūrėti krepšinio varžybų. Jis pats vėliau išvyko į darbą, kas vėliau tą dieną atsitiko su L., nežinojo. Anksčiau, galbūt rugsėjo mėnesį, yra matęs, kaip kieme A. mušė L.. Dėl to jis su pagaliu vijosi A., bet nepavijo. Po to tuo pačiu jo numestu pagaliu jau jį pasivijęs A. sudavė jam per nugarą.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2015 m. spalio 17 d. vakare kaip greitosios medicinos pagalbos felčerė pagal iškvietimą atvykusi į įvykio vietą namo laiptinėje, antrame aukšte, rado moterį. Ji buvo be sąmonės, kraujuota galva, ją, sakydamas „mažiukai, mažiukai“, pusiau sėdima padėtimi prilaikė vyriškis. Pastarasis padėjo moterį nešti iki automobilio.

Iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyriaus pateiktų pagalbos kvietimo telefonu įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2015 m. spalio 17 d. 20.07 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi mergaitė operatoriui praneša, kad mamą sumušė patėvis, sako, jog kartu su ja yra sesutė, jas išvarė, gyvena (duomenys neskelbtini), kad labai bijo, po to G. Č. iš to paties telefono praneša, kad įvyko konfliktas, jo sesė laiptinėje guli. Iš to paties protokolo nustatyta, kad 2015 m. spalio 17 d. 20.09 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs A. S. operatorei praneša, kad reikia greitosios pagalbos į (duomenys neskelbtini), jog draugės galva yra perdurta, jis nežino, kas atsitiko, ji guli prie durų, sujungus su medikais jiems sako, kad draugė yra perdurta galva ar sumušta, įrašė girdisi, kaip jis šaukia: „mažiau, ar mane girdi“ (t. 1, b. l. 151–153).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre buvo gautas 2015 m. spalio 17 d. 20.11 val., į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šios greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvyko 20.13 val., iš ten L. D. į ligoninę buvo atvežta 20.24 val. (t. 1, b. l. 83–84).

A. S. blaivumo testo, atlikto 2015 m. spalio 17 d. 21.11 val., metu jam buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 49).

Iš 2015 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros, atliktos nuo 22.00 iki 22.40 val., protokolo bei fotolentelės kaip priedų prie šio protokolo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2-ojo aukšto laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), ant laiptų paskutinės pakopos, grindų rasta kraujo dėmė su krešuliu, į kraują panašūs skystis ir dėmės (t. 1, b. l. 13–26).

Iš 2015 m. spalio 18 d. apžiūros, atliktos nuo 12.10 iki 13.15 val., protokolo bei fotolentelės kaip priedų prie šio protokolo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo gėlyne po (duomenys neskelbtini) buto langais buvo rastas virtuvinis peilis plastikine rankena (t. 1, b. l. 27–31).

Iš 2015 m. spalio 20 d. pradėto ir 2015 m. lapkričio 11 d. baigto teismo medicinos eksperto D. V. kaip specialisto tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. D. 2015 m. spalio 17 d. vakare aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turėjusiu vienašmenę geležtę, vienu dūriu buvo padarytas sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis durtinis-pjautinis kaukolės sužalojimas ir galvos smegenų pažeidimas – žaizda išorėje kairėje pakaušio pusėje, skylinis kiaurinis kairio momenkaulio lūžis, abipusis nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, žaizdos kanalas, kiaurai perveriantis galvos smegenų kairiąją pakaušinę skiltį, didįjį smegenų pjautuvą ir pasibaigęs dešinėje pakaušinėje skiltyje. Dūrio būta stipraus, nes buvo kiaurai pažeistas kaukolės skliauto kaulas. Taip pat L. D. gali būti, kad tuo pačiu įrankiu, geležtės smaigaliu ar ašmenimis, dviem liečiamaisiais poveikiais, buvo padarytos nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančios dvi paviršinės pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje – šoniniame paviršiuje ir užpakaliniame paviršiuje (sprande).

L. D. mirė nuo (yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys) kiaurinio durtinio-pjautinio kaukolės sužalojimo pažeidžiant galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje 2015 m. spalio 18 d. 06.30 val. (t. 1, b. l. 91–101).

Iš 2015 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. D. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 17 d. 20.55 val., rasta 2,09 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 112).

Iš 2015 m. lapkričio 11 d. pradėto ir 19 d. baigto specialisto tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. D., ištyrus pakaušio kairės pusės odos žaizdą, sužalojimas buvo padarytas plokščiu, duriančiu–pjaunančiu, vienašmeniu įrankiu, kurio bukasis kraštas turėjo 1,8 mm storio pentį gerai išreikštomis briaunomis, o geležtės plotis panirusioje dalyje buvo apie 12,5 mm, ne daugiau kaip 15 mm (t. 1, b. l. 104–107).

Iš 2015 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad pastarojoje specialisto išvadoje aprašyto įrankio, kuriuo buvo sužalota L. D., požymiai iš esmės atitinka prie namo anksčiau nurodytos apžiūros metu rasto peilio požymius (t. 1, b. l. 122–124). Atsižvelgiant į tai, jog ir kaltinamasis A. S. pripažįsta peilį, kuriuo sužalojo L. D., po įvykio iš buto išmetęs pro langą, darytina išvada, kad tuo įrankiu L. D. ir buvo sužalota.

Iš 2015 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad ant daiktų, 2015 m. spalio 18 d. paimtų iš A. S. (t. 1, b. l. 126), – vienos šliurės, odinės striukės, sportinių kelnių – rastos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 128–137).

Iš 2015 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad ant džinsinių kelnių, 2015 m. spalio 22 d. paimtų iš L. D. VšĮ Šilutės ligoninėje (t. 1, b. l. 139–141), rastos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 142–147).

Iš 2015 m. lapkričio 4 d. teismo medicinos eksperto D. V. kaip specialisto tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. apžiūros 2015 m. spalio 18 d. Šilutės ligoninėje metu jam buvo užfiksuota nežymi poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje kaktos–viršugalvio riboje bei plaštakų nubrozdinimas (-ai). Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. spalio 17 d. vakare. Paviršinis galvos sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, sumušus bukais daiktais, galbūt sudavus keptuve. Nuspręsti dėl plaštakų nubrozdinimo (ų) iš pateiktų medicininių dokumentų negalima, nes jie aprašyti lakoniškai, nenurodyta jų lokalizacija, kiekis, tikėtina, kad juos A. S. galėjo pasidaryti pats (t. 1, b. l. 119–120).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2015 m. spalio 18 d. A. S. kaip įtariamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė, kaip 2015 m. spalio 17 d. vakare konflikto metu L. D. nuo viryklės paimtu daiktu jam, sėdinčiam prie stalo šalia viryklės, sudavė į galvą, parodė, kaip jis atsistojęs kumščiu sudavė jai į galvą, o tuo pačiu daiktu L. D. jam dar sudavė į galvą. Po to A. S., naudojant manekeną ir peilį imituojantį daiktą, parodė, kaip L. D., atsisėdusiai kitoje stalo pusėje, dūrė į galvą (t. 2, b. l. 63–70).

Išdėstytų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas.

Anksčiau išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti ir neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis A. S. 2015 m. spalio 17 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine L. D. metu sudavė vieną kartą kumščiu jai į galvą, peiliu dviem judesiais įpjovė į kaklą ir vieną kartą dūrė į galvą, dėl kiaurinio durtinio pjautinio kaukolės sužalojimo pažeidžiant galvos smegenis išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir L. D. 2015 m. spalio 18 d. ligoninėje mirus, taip tyčia ją nužudė.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad nurodytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip tris kartus dūrė L. D. peiliu į kaklą ir į galvą. Neabejotinai nustatyta, kad jis vieną kartą tyčia dūrė L. D. į galvą. Tai visiškai pripažino ir pats kaltinamasis. Jis neneigia, jog peiliu L. D. galėjo padaryti ir sužalojimus kakle, bet negali konkrečiai pasakyti, kaip tai atsitiko. Iš anksčiau nurodytos specialisto D. V. išvados nustatyta, kad nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančios dvi paviršinės pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje – šoniniame paviršiuje ir užpakalinio paviršiaus (sprando) srityje duriančio-pjaunačio įrankio geležtės smaigaliu ar ašmenimis buvo padarytos dviem liečiamaisiais poveikiais. Kaip tai konkrečiai buvo padaryta, nustatyti negalima, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinamasis peiliu du kartus dūrė L. D. į kaklą. Todėl kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis A. S. L. D. peiliu dviem judesiais įpjovė į kaklą ir vieną kartą dūrė į galvą.

Anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog prieš šių veiksmų atlikimą tarp kaltinamojo ir L. D. vyko konfliktas, jų nesutarimu prasidėjęs dar būnant pas L. D. motiną, parduotuvėje ir pakeliui į butą. Negalima paneigti ir kaltinamojo parodymų, kad įvykio vietoje L. D. pirmoji jam į galvą sudavė puodu, o jam atsakius jai kumščiu į galvą, ši jam dar kartą tuo pačiu daiktu trenkė per galvą. Tokių kaltinamojo nurodytų L. D. veiksmų nepaneigia minėta specialisto išvada, jog paviršinis A. S. galvos sužalojimas galėjo atsirasti sudavus keptuve. Specialistas šiuo atveju tik atsakė į tyrėjos jam užduotą klausimą, ar sužalojimai A. S. galėjo atsirasti suduodant jam keptuve, o taip apklausiamas kaip įtariamasis pirmą kartą 2015 m. spalio 18 d. buvo nurodęs A. S. (t. 2, b. l. 36). Jau minėtoje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad paviršinis galvos sužalojimas A. S. atsirado nuo trauminio poveikio, sumušus bukais daiktais. Neabejotina, kad tokiu daiktu galėjo būti metalinis puodas. Svarbi yra specialisto išvada, kad sužalojimai nurodytu būdu A. S. galėjo būti padaryti 2015 m. spalio 17 d. vakare. Tačiau šios aplinkybės, kaltinamojo nurodyti L. D. smurto prieš jį veiksmai nėra joks pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamajam buvo būtinosios ginties aplinkybės ar kad jis nurodytus veiksmus prieš L. D. atliko peržengdamas būtinosios ginties ribas. Kartu iš nustatytų aplinkybių nėra jokio pagrindo manyti, kad jis tokius veiksmus atliko staiga labai susijaudinęs. L. D. veiksmai vertintini tik kaip provokuojantys A. S.. Jos ir kaltinamojo pavartoti veiksmai ir panaudoti daiktai aiškiai skyrėsi savo pavojingumu vienas kito sveikatai ir gyvybei. Be to, kaip parodė pats kaltinamasis, jis peiliu į galvą L. D. dūrė, kai ji jau buvo atsisėdusi prie stalo, smurto prieš jį nebevartojo, tai padarė paveiktas alkoholio ir iš pykčio sugyventinei už ankstesnį sudavimą jam puodu per galvą.

Sprendžiant klausimą apie kaltės formą ir rūšį atsižvelgiama į L. D. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo elgesį iki ir po nurodytų veiksmų padarymo. Kaltinamasis A. S. gyvybei pavojingu įrankiu – peiliu – stipriai durdamas L. D. į gyvybei svarbią vietą – galvą – suprato pavojingą L. D. gyvybei tokių savo veiksmų pobūdį, padarydamas jai nurodytus sužalojimus, numatė, kad L. D. gali mirti. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, jog kaltinamasis, pamatęs, kad L. D. gali mirti, pats skubiai kvietė greitąją medicinos pagalbą, jos nepaliko, neparodė abejingumo nukentėjusiosios gyvybei, padėjo sužalotąją nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, daro išvadą, kad jis L. D. gyvybės atimti nenorėjo, taigi ją nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

LR BK 248 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams (asmens požiūris į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimas, pareigų prisiėmimas vienas kitam).

Kaltinamasis A. S. parodė, kad su L. D. buvo pažįstami daug metų, o prieš tris mėnesius iki įvykio ji apsigyveno pas jį bute su savo mažametėmis dukromis. Nors jis parodė negalįs teigti, kad jiedu gyveno kaip šeima, kiekvienas savo uždirbtomis lėšomis disponavo atskirai, pripažino, jog gyveno kaip sugyventiniai, miegojo vienoje lovoje, bendram vartojimui abu pirkdavo maistą, asmens higienos ir buitines priemones, jis prižiūrėjo L. D. vaikus, nuvesdavo juos į mokyklą ir su L. D. ketino kartu gyventi. Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad jos dukra L. į butą pas kaltinamąjį buvo nusinešusi savo daiktų – patalynę ir užuolaidas, ji su A. S. ir vaikais beveik kasdien ją aplankydavo, jis eidavo L. pasitikti grįžtančios iš darbo ir dukra jai sakiusi, jog A. myli. Liudytoja S. L. parodė, kad L. D. bute pas A. S. darė remontą, tapetais atnaujino sienas, nusipirko puodus, patalynę, ten planavo švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų šventes.

Taigi visuma išdėstytų duomenų aiškiai rodo kaltinamojo A. S. ir L. D. buvusį vienas kito vertinimą kaip gyvenimo partnerio, tarpusavio atsakomybės supratimą, pareigų prisiėmimą vienas kitam. Tokios išvados nepakeičia trumpas jų bendro gyvenimo laikotarpis. Todėl, kolegijos vertinimu, jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius.

Kolegijai konstatavus, kad L. D. buvo kaltinamojo A. S. šeimos narė, ją tyčia nužudžiusio A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas

Kolegija kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytais duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens L. D. elgesys.

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo vartojo didelį kiekį alaus, 2015 m. spalio 17 d. 21.11 val., tai yra daugiau kaip po valandos nuo veikos padarymo jam dar buvo nustatytas 1,39 promilių girtumas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis neabejotina, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis A. S. pats parodė manąs, kad jo pyktį ir neadekvačią reakciją į L. D. smurtinius veiksmus prieš jį sukėlė pavartotas alkoholis. Todėl kolegija yra įsitikinusi, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo A. S. apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis A. S. dėl tarpusavio konflikto tyčia nužudė žmogų, buvusį tik dvidešimt penkerių metų. Šios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika visuomenei padaryta didelė žala. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis ir būdamas nepilnametis, ir sulaukęs pilnametystės iš viso aštuonis kartus buvo teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). Tai rodo kaltinamojo pavojingumą visuomenei. A. S. vien 2015 metais keturis kartus buvo baustas už tyčinių administracinių teisės pažeidimų padarymą. Tai rodo, kad jis nesistengia laikytis įstatymų ir visuomenėje nustatytų elgesio normų. Kiek mažesnį padarytos naujos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį rodo tai, kad ją kaltinamasis padarė netiesiogine tyčia, nenorėdamas L. D. atimti gyvybės. Kaip minėta anksčiau, randantis L. D. gyvybės netekimo požymiams, kaltinamasis teikė jai pagalbą, skubiai kviesdamas greitąją medicinos pagalbą, bandė išvengti pastarosios mirties. Dėl jos kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus visus duomenis, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltinamajam A. S. skiria įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už jos vidurkį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Č., nužudytosios L. D. motina, pareiškė 2668,09 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dukros laidotuvėms, kapo sutvarkymui, paminklo pagaminimui ir pastatymui turėjo 2668,09 Eur išlaidų. Šią sumą sudaro 780,47 Eur šarvojimo ir su tuo susijusių dalykų kaina, 93,14 Eur už maistą šermenų metu, žvakių, vazų ir kitų laidojimo reikmenų įsigijimą, 110 Eur už kunigo apeigas ir šv. mišias, 140 Eur, sumokėtų giedotoriams, 160 Eur kaina duobkasiams ir karsto nešikams, 14,48 Eur transporto išlaidos, 1370 Eur kapo sutvarkymo ir paminklo pagaminimo išlaidos. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad dėl A. S. padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo – jos dukros nužudymo – ji patyrė ir patiria labai gilius išgyvenimus ir neapsakomai didelį emocinį stresą, jai buvo padaryta itin didelė moralinė žala. Ji pasireiškė dideliu nerviniu šoku dėl dukros smurtinės mirties, kamuojančia depresija bei ryšio su dukra praradimu, jo atkurti nebeįmanoma. Po dukros žūties jai atsirado labai didelis baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis, nes vos 25 metų sulaukusios dukros vaizdas karste ją lydės visą likusį gyvenimą. Dėl to iš esmės pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Jos psichologinės ir emocinės būsenos, buvusios iki jai brangiausio kaip motinai žmogaus – dukros – netekties, sugrąžinti nebeįmanoma, geriausiu atveju galima tik iš naujo sukurti, patirtą žalą kompensuojant bent materialiai. Tai bent kažkiek kompensuotų jos patirtus išgyvenimus, suteiktų galimybę įsigyti alternatyvų komfortą suteikiančių galimybių ir taip sumažintų patirtą skausmą, liūdesį, kitas kančias bei sudarytų sąlygas sugrįžti į kiek įmanoma visavertį socialinį gyvenimą. Todėl A. S. turėtų atlyginti jai padarytą moralinę – neturtinę – žalą, kurią ji įvertina 50 000 Eur.

S. L. kaip nukentėjusiųjų A. Č. ir V. L. atstovė pagal įstatymą pareiškė 100 000 Eur civilinius ieškinius neturtinei žalai kiekvienai atstovaujamajai atlyginti. Nurodė, kad A. S. tyčia nužudymas savo šeimos narį L. D. tokiais savo veiksmais jos atstovaujamosioms A. Č. ir V. L. padarė didelę moralinę žalą, nes nužudytoji yra jų mama. Dėl mamos mirties jos patyrė didelę netektį, dvasinę skriaudą, didelį dvasinį sukrėtimą ir sielvartą, nenusakomą skausmą, emocinę depresiją ir dėl šios nusikalstamos veikos kilusios pasekmės yra nepataisomos. Kaltininkas privalo atlyginti joms padarytą neturtinę žalą, nors joks materialus turtas negali atstoti mamos praradimo. Nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens A. S. kaltę, įvertina po 100 000 Eur. Toks žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pripažinus A. S. kaltu dėl L. D. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsiranda pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. nurodytomis išlaidomis. V. Č. turėtos išlaidos, susijusios su dukros laidojimu, kapo sutvarkymu, paminklo pagaminimu, sudarančios 2668,09 Eur, yra pagrįstos dokumentais (t. 3, b. l. 6–10) bei realios. Kaltinamasis A. S. su šiuo ieškiniu visiškai sutinka, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo V. Č. priteistinos.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Č., civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms A. Č. ir V. L. tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. S. veiksmais, kuriais buvo atimta jauno visuomenės nario gyvybė. Nukentėjusiajai V. Č. ji buvo dukra, mažametėms nukentėjusiosioms A. Č. ir V. L. – motina. Iš anksčiau išdėstytų duomenų nustatyta, kad nužudytosios motiną su dukra siejo artimi ir šilti ryšiai, anksčiau jos kartu gyveno viename bute, todėl L. D. smurtinė mirtis motinai sukėlė didelį šoką, ypač skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, didelį emocinį stresą, depresiją, ryšio su dukra praradimą, kurio atkurti nebeįmanoma. Dėl to iš esmės pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Nukentėjusiąsias A. Č. ir V. L. su motina taip pat siejo tamprūs ir glaudūs ryšiai, ji mažametėms dukroms buvo brangiausias žmogus. Todėl motinos nužudymas joms buvo labai skaudi netektis, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiosios dėl beprasmės artimo žmogaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tačiau sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą būtina įvertinti ne tik visas šias aplinkybes, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, bet ir turtinę kaltinamojo padėtį, susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Kaltinamasis legaliai nedirbo, gaudavo nedideles pajamas, žinomų santaupų ir didesnės vertės nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgdama į visa tai, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. Č., nukentėjusiųjų A. Č. ir V. L. atstovės anksčiau nurodyto dydžio civiliniai ieškiniai anksčiau išdėstytų kriterijų neatitinka, prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai, priteisus prašomas neturtinės žalos atlyginimo sumas pačių nukentėjusiųjų lūkesčiai nebūtų pateisinti. Kolegijos įsitikinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitiktų iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajai V. Č. priteistas 25 000 Eur, nukentėjusiosioms A. Č. ir V. L. priteistas 30 000 Eur kiekvienai neturtinės žalos atlyginimas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 166,76 Eur žalos atlyginimo tenkintinas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad už nukentėjusiosios L. D. dėl jai padarytų sužalojimų gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 166,76 Eur. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kadangi žalą nukentėjusiosios sveikatai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis A. S., jis privalo civiliniam ieškovui atlyginti jo apmokėtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1, 2 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti laisvės atėmimu dvylikai metų.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. prie paskirtosios bausmės pridėti 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų keturiems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti A. S. sulaikymą ir suėmimą nuo 2015 m. spalio 17 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. S. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Č. 2668,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiosioms A. Č. ir V. L. po 30 000 Eur kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo A. S. 166,76 Eur žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žalos atlyginimą pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nuosavybės teisių apribojimą į turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki žalos atlyginimo ar jos išieškojimo.

Priteisti iš nuteistojo A. S. 54,60 Eur teismo išlaidų valstybei.

Daiktus, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal 2015 m. lapkričio 30 d. kvitą B, ser. BBB, Nr. (duomenys neskelbtini), – voką su staltiese, voką su nuoplovomis nuo dėmės, mirusiosios L. D. džinsines kelnes, A. S. striukę, kelnes, šlepetes sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.