- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-34-282-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- G. Z.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Z. nuteistas už tai, kad 2008-09-16 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, atvirai pagrobė svetimą, A. B. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 6280“ 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 500 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Z. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, nes jį Telšių rajono apylinkės teismas nuteisė per griežtai.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, labai gailėjosi dėl to ir padėjo išaiškinti nusikaltimą. Be to apeliantas nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo A. B., atlygino jam padarytą žalą, pastarasis atleido ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis G. Z. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su surinktais ir ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino G. Z. kaltu dėl atvirosios svetimo turto vagystės ir teisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d.
Apeliantas skundu neginčija padaryto nusikaltimo kvalifikacijos, iš esmės neneigia pagrobęs nukentėjusiojo telefoną, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pernelyg griežtai.
Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcij, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nors to neakcentavo apylinkės teismas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog G. Z. apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumams už kitus tyčinius nusikaltimus (b. l. 133-136), vadinasi jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – tai yra asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, o tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas praėjus vos 10 dienų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, padarė administracinės teisės pažeidimą, paskirtos baudos nesumokėjo (b. l. 98), o praėjus dar 2 mėnesiams padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., už ką ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tokiu būdu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti G. Z. griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ne tik į nuteistojo skunde nurodytas jo asmenį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), bet ir į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl paskyrė bausmę, mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Bausmė G. Z. paskirta nepažeidžiant BK VIII skyriaus reikalavimų ir, kolegijos nuomone, yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta.
Ankščiau minėti G. Z. teigiamai charakterizuojantys duomenys nepaneigia susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų. Akivaizdu, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais skiriamos bausmės, taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantys institutai (lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos; Įstatymo ,,Dėl Amnestijos“ taikymas) G. Z. pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau dėsningai pažeidinėjo baudžiamuosius, administracinius įstatymus. Darytina išvada, kad apelianto padarytas tyčinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, tai viso jo ankstesnio elgesio padarinys, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis padėjo išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo gera valia, o ne prispirtas įrodymų, aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, surinkti daiktinius įrodymus ir pan. Byloje nėra duomenų, jog padedant nuteistajam būtų nustatytos naujos, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, prokurorei iki tol nežinomos aplinkybės. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas savo skunde. Taigi, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad G. Z. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, o tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, parodo atitinkamą jo poziciją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ką, beje, apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Be abejonės, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens pozicija dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra svarbi, tačiau negali būti lemianti teismo sprendimą, taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo įstatymo normas. Kita vertus nuteistasis G. Z. nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, jog nukentėjusysis prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, nes, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tokio pareiškimo teisiamajame posėdyje A. B. neišsakė.
Taigi apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į jas dar sykį, nėra pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.