- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 1S-578-185/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Tomas Zdanavičius, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- T. L.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Šimkaus,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios T. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl nuteistosios T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. L. nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2007 m. lapkričio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, viso 10 mėnesių 23 dienas. Bausmės pradžia: 2008-10-23, bausmės pabaiga: 2012-11-28.
Šalies argumentai
Nuteistajai atlikus 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Panevėžio pataisos namų administracija 2012-05-07 teikimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 str. 3 d. 3 p. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė Panevėžio pataisos namų teikimą, padaręs išvadą, jog nuteistoji turi būti toliau taisoma izoliuota nuo visuomenės.
Skundu nuteistoji T. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria atmestas Panevėžio pataisos namų teikimas jos atžvilgiu. Nurodo, kad yra pasiruošusi adaptuotis į visuomenę. Bausmės atlikimo metu buvo skatinta ir du kartus be palydos išleista trumpalaikių atostogų. Nesutinka su teismo argumentu kad atliktos bausmės laikas nėra pakankamas, nes atliko ketverius metus šešis mėnesius iš paskirtų penkerių metų laisvės atėmimo. Pripažįsta, kad prieš dešimt metų, vadovaujantis BVK 157 straipsniu, buvo taikytas jos atžvilgiu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tvirtina, jog ši aplinkybė neturėjo užkirsti kelią dar kartą paleisti ją lygtinai, nes ji pasitaisė ir žada gyventi nenusižengdama įstatymams.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra pataisos priemonė nuteistajam, kuri taikoma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į asmenybę, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį (BVK 8 str. 1d.). Tai reiškia, jog asmeniui, formaliai atitinkančiam šias sąlygas, teismas lygtinį paleidimą gali taikyti, tačiau atsižvelgęs į visumą aplinkybių, teismas lygtinio paleidimo gali ir netaikyti.
Vadovaujantis BVK 7 skirsniu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir nedaryti nusikaltimų, be to, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Kolegijos nuomone, Panevėžio apylinkės teismas pataisos namų teikimą dėl nuteistosios T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė pagrįstai.
Nuteistoji T. L. formaliai atitinka BVK 157 str. 3 d. 3 p. įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygas – yra atlikusi šio įstatymo nustatytą bausmės dalį, kada pataisos namų administracija gali kreiptis į teismą su teikimu dėl lygtinio paleidimo, tačiau, kaip minėta, vien šios sąlygos buvimas neįpareigoja teismą tokį teikimą tenkinti, jei nenustatomas šiuo atveju būtinos kitos sąlygos - galimybės nuteistąją toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą - egzistavimas. Iš teismui pateiktos asmens bylos ir teikimo matyti, kad T. L. pataisos namų administracija charakterizuoja pakankamai teigiamai ir tai yra labai svarbu sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo nuteistajai klausimą. Tačiau, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad ji teista tris kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Anksčiau jai buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neatvedė jos į doros kelią ir savo elgesiu nuteistoji nepateisino jai parodyto pasitikėjimo – ji toliau darė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad ji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė du kartus, bausta vieną kartą. Nors ši nuobauda jau nebegalioja, tačiau tai nuteistąją, kaip asmenybę, charakterizuoja neigiamai. Minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad T. L. nelinkusi laikytis įstatymų. Atsižvelgus į tai, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog šiuo metu nuteistoji T. L. gali būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės, bet prižiūrima.
Taigi, nesant BVK 157 str. 1 d. įtvirtinto vertinamojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų kriterijaus – pagrįsto manymo, jog T. L. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos nėra teisinio pagrindo. Nuteistosios skundo argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia, nuteistoji skunde naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų aptartos skundžiamoje nutartyje nenurodė, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistosios T. L. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.