Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-11-05 15 val. viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie piliečio M. E. taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais savo veiksmais J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant J. R. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 174 straipsnio sankcijoje. Apelianto manymu, atlikti tokius veiksmus, kokius atliko J. R., nepažeidžiant viešosios tvarkos yra neįmanoma. Nurodo, kad viešoje vietoje sustabdžius automobilį, pradurti visas padangas ir su metaliniu strypu daužyti automobilio stiklą galima tik pažeidžiant viešąją tvarką, tuo labiau kad automobilyje buvo ir pašalinis asmuo, E. M., kuris, anot M. E., įvykio metu labai išsigando. Mano, kad tokie J. R. veiksmai atitinka požymius, numatytus ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas), neatsižvelgiant į tai, ar J. R. įvykio metu keikėsi necenzūriniais žodžiais ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė faktines bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir nepagrįstai nutraukė J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie M. E. taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Remiantis paties J. R., nukentėjusiojo M. E. parodymais matyti, jog įvykio dieną, t. y. 2014-11-05, M. E. automobiliu važiavo iš Saugų malūno keliuku, vedančiu pro J. R. vienkiemį. J. R. parodė, jog tą dieną pro juos važinėjo kaimynai M., jų anūkas M. E., jį paėmė pyktis, jis susistabdė M. E. ir pasakė atiduoti raktelius. M. E. jam raktelių nedavė, tada jis pradūrė M. E. automobilio padangą, M. E. paklausė už ką, tada jis, J. R., išmušė priekinį automobilį stiklą, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. M. E. taip pat parodė, jog važiuojant keliuku netoli J. R. namų, jį susistabdė J. R., kažką pasakė, bet jis nesuprato ką, nes buvo pasimetęs. J. R. strypu išdaužė automobilio strypą, jis išlipo, sakė, kodėl čia taip yra, tada J. R. išsitraukė ar iešmą, ar peilį ir pradūrė visas 4 automobilio padangas. Atsižvelgiant į tokius parodymus, akivaizdu, jog toks J. R. elgesys yra nesuderinamas su visuotinai priimtinomis elgesio normomis, pažeidžia ne tik žmonių teises, bet traktuotinas kaip įžūlus chuliganiškas elgesys. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir nebuvo įžeidžiančio kibimo prie nukentėjusiojo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi iš anksčiau paminėtų ne tik nukentėjusiojo, bet ir paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymų matyti, jog J. R. įžeidžiamai kibo prie M. E., gestikuliavo rankomis ir liepė atiduoti mašinos raktelius. Pažymėtina ir tai, jog netgi jeigu ir nebuvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, tačiau agresyvus kalbėjimas taip pat sudaro pakankamą pagrindą tokį J. R. elgesį vertinti kaip nepagarbą aplinkiniams, juo labiau kad, kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, jį buvo apėmęs pyktis ir jis susistabdė pro šalį važiuojantį automobilį.

Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykio nematė pašaliniai asmenys. Remiantis bylos duomenis nustatyta, jog visą įvykį matė liudytojas E. M., kuris sėdėjo M. E. vairuojamame automobilyje. Liudytojas parodė, kad dėl J. R. elgesio, t. y. dėl to, kad jis susistabdė automobilį, išdaužė automobilio stiklą bei pradūrė padangas, buvo labai išsigandęs, sakė M. E. greičiau važiuoti namo. Taigi akivaizdu, kad įvykį matė pašaliniai asmenys ir todėl kilo ATPK 174 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta žmonių rimtis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu aktualu yra tai, kad visas įvykis vyko viešoje vietoje, todėl nekyla jokių abejonių, kad J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir J. R. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamas kibimas viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove. Taigi nagrinėjamu atveju, jeigu ir būtų galima traktuoti įvykio aplinkybes kaip asmeninį M. E. ir J. R. konfliktą, šiuo atveju pasirinkta santykių aiškinimosi vieta – viešoji vieta nepašalina J. R. atsakomybės.

Apibendrinant tai, kas paminėta, J. R. pripažintinas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Skirdamas nuobaudą J. R., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, J. R. asmenybę (į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į tai, kad iš esmės prisipažino įvykio aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad J. R. už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrus šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos – vidurkį, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti (ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

J. R. pripažinti kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jam paskirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą (apie sumokėtą baudą) būtina pateikti teismui.

Nutarimas neskundžiamas.