Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 121.1,121.15,121.21,121.22, 82.1, 82.3

2007 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui R.P., suinteresuotam asmeniui E. B., jos atstovui advokatui A. G., suinteresuoto asmens D. B. atstovei advokatei O. K., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimas dalyje dėl suinteresuoto asmens E. B. atleidimo iš globėjos ir turto administratorės pareigų, o dalyje dėl suinteresuoto asmens D. B. paskyrimo globėja ir turto administratore pareiškimas paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) teismas nepagrįstai vadovavosi LR CPK 509 str., kadangi šis straipsnis reglamentuoja veiksnaus asmens rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimą, tuo tarpu, šioje byloje buvo sprendžiamas globėjo ir turto administratoriaus atleidimo nuo pareigų ir kito globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas pažeidė LR CPK 291 str. 1 d. 5 p., kuriame nurodyta, kad nutartyje turi būti nurodyti įstatymai bei teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;

2) pareiškimo atmetimo motyvai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir proceso dalyvių paaiškinimams. Teismas padarė išvadą, jog tik neveiksnaus asmens J. B. pareiškimas buvęs vienintelis kreipimosi į teismą su pareiškimu pagrindas. 2006 m. gruodžio mėnesį į Socialinės paramos skyrių kreipėsi J. B. sesuo D. B., kuri informavo apie J. B. iškeltą baudžiamąją bylą, o 2007-01-22 raštu Alytaus rajono apylinkės teismas informavo skyrių apie baudžiamosios bylos, kurioje J. B. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. Ir 302 str. 1 d., nagrinėjimą;

4) teismo išvada, kad globėjos atvykimas į Socialinės paramos skyrių, kai buvo kviečiama, reikalingų dokumentų pristatymas patvirtina, kad E. B. tinkamai atliko globėjos pareigas, nepagrįsta. Nutartimi ginami ne neveiksnaus asmens interesai, o globėjos. Baudžiamojoje byloje (b.1.215) E. B. teigė, jog jai, kaip globėjai, už J. B. jokių juridinių reikalų tvarkyti neteko. Šie jos teiginiai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes po J. B. tėvo mirties J. B. paveldėjo automobilį ir piniginius indėlius keliose banko sąskaitose, todėl globėja privalėjo už globotinį rūpintis paveldėtu turtu. Iš pačios E. B. žodžių aišku, kad ji nesirūpino globotinio turtu. Nepagrįstai tvirtinama, kad rūpinimąsi globotiniu esą patvirtina globotinio turto deklaravimas. E. B. teismo posėdyje nurodė, kad ji deklaravo turtą elektroniniu būdu ir tokio globėjos paliudijimo teismui pakako. Tačiau deklaruojant turtą ir pajamas elektroniniu būdu, deklaracija nepasirašoma asmeniniu parašu (teismui pateikta deklaracija pasirašyta E. B.), o gaunamas VMI pranešimas priimta ar nepriimta deklaracija. Toks pranešimas teismui nebuvo pateiktas, nes tokia deklaracija, kokia yra byloje, negalėjo būti priimta - ji neatitinka deklaracijų pildymui keliamų reikalavimų, neteisingai nurodytas gyvenamosios vietos savivaldybės kodas, neužpildyti privalomi pildyti laukeliai. Tas pats pasakytina ir apie piniginių lėšų deklaraciją;

5) nei CK, nei CPK detaliai nereglamentuojamas globos institutas, nėra nurodyta, kaip globos institucijos turi kontroliuoti globėjų atliekamas pareigas. LR CK 3.278 str. įtvirtinta globos institucijos pareiga kontroliuoti, ar globėjas tinkamai atlieka savo pareigas, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas dėl netinkamo globėjo pareigų atlikimo turėjo įspėti globėją, surašyti buities tyrimo aktą;

6) teismui kvitus apie sumokėtus mokesčius pateikė suinteresuotas asmuo D. B., kuri nurodė, kad mokesčius mokėjo jos brolis J. B.. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad mokesčiai mokėti už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas, kuriame gyveno globėja ir globotinis, ir nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (be mokėtojo parašo) buvo sumokėti globėjos E. B., nes ieškinių dėl mokesčių nemokėjimo nebuvo pareikšta. Pati E. B. 2007-03-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2004 metų ji su J. B. negyvena kartu. E. B. nedirba nuo 1986 metų, gyveno iš to, ką uždirbdavo J. B., taigi, savo pajamų neturėjo. Juolab, baudžiamojoje byloje E. B. niekada nėra nurodžiusi, kad ji turėjo santaupų ar kitų pajamų šaltinių;

7) teismo išvada, kad teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš VPTP prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės paneigia suinteresuoto asmens D. B. teiginius apie E. B. nesirūpinimą savo globotiniu, jo nelankymą gydymo įstaigose. Duomenys iš Utenos ekspertinio skyriaus (b.l. 79) tik patvirtino faktą, kad E. B. lankėsi Utenoje, tačiau nepatvirtino bendravimo su globotiniu, rūpinimosi juo aplinkybių. D. B. tvirtinimas apie E. B. atsainų požiūrį į savo globotinį buvo paremtas informacija, sužinota bendraujant su J. B. bei neoficialia informacija iš gydymo įstaigos personalo. Rokiškio psichiatrinės ligoninės pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad E. B. globotinį J. B. aplankė vieną vienintelį kartą - 2007-02-15, pasimatymo laikas - vos 10 minučių. Šie duomenys nepatvirtina, kad globėja bendravo su globotiniu, juo rūpinosi, jie nėra pakankami tokiai išdavai ir objektyviai tiesai nustatyti;

8) prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, turintys prejudicinę galią, paneigia suinteresuoto asmens E. B. parodymus, kuriuose ji tvirtina, kad su globotiniu J. B. buvo vienas vienintelis konfliktas 2004-04-07, paneigia jos tvirtinimą apie turėtas santaupas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr.51 6.3. p.). Baudžiamojoje byloje 2007-01-24 įvykusio teismo posėdžio metu E. B. (buvo pripažinta nukentėjusiąją) nurodė, kad „su J. santykiai jau seniai kažkokie keisti“, „tą kartą sumušta buvau jau ne pirmą kartą". „Globos neatsisakiau dėl to, kad man nėra jokio skirtumo, ar panaikins man ją, ar ne. Ką tas duos? Manęs ramybėje jis vis tiek nepaliks". „Nedirbau nuo 1986 metų." „Kai išėjau iš namų, J. nedavė ramybės." Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surašytame liudytojo apklausos protokole (2005-04-18) E. B. teigia, jog J. B. nuo 2004 metų ištisai grasina jai susidorojimu skambindamas į mobilaus ryšio telefoną (baudž.b.l.90-92);

9) įrašymas į deklaraciją (netgi darant prielaidą, kad deklaracija buvo priimta) nepatvirtina, kad deklaracijoje nurodyta pinigų suma yra realiai egzistuojanti šiuo metu, nes pinigų turėjimą patvirtinantys dokumentai vienkartinėje deklaracijoje nenurodomi. Be to, deklaraciją pildantys asmenys turėjo teisę nurodyti 2003-12-31 turėtą turtą, vertybes ir pinigines lėšas;

10) teismas nepasinaudojo savo teise ir nesprendė klausimo, ar E. B. veiksmuose nėra LR BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nevertino, kurie jos parodymai: baudžiamojoje byloje ar šioje byloje yra teisingi, o kurie melagingi. E. B. atsakydama į klausimą, kodėl nesusitaikė su kaltinamuoju J. B. ir LR BK 38 str. pagrindu nenutraukė baudžiamosios bylos, nurodė, kad tokios galimybės ji nesvarstė, nes norėjo, kad jos globotinis būtų priverstinai gydomas. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje E. B. teigė, kad J. B. nėra jau toks ligonis, kuris negalėtų savimi pasirūpinti, jis vairuoja automobilį;.

11) globėja E. B. pažeidė LR CK 3.243 str. 5 d. reikalavimą - informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Apie tai, kad globėja gyvena Kaune, Socialinės paramos skyrius sužinojo iš paties globotinio J. B.. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad E. B. netinkamai atliko globėjos pareigas;

12) pagal LR CK 3.242 str., sprendžiant globėjo klausimą turėtų būti atsižvelgiama ir į globotinio nuomonę, jeigu šis sugeba ją išreikšti ir jeigu išreikšta nuomonė ar noras neprieštarauja paties globotinio interesams. J. B. išreiškė savo nuomonę, raštu prašydamas Socialinės paramos skyrių pakeisti globėją tačiau į tai teismas visiškai neatsižvelgė;

13) teismas, vertindamas įrodymus, netaikė tikimybių pusiausvyros principo, todėl priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismai vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas;

14) teismo nutartis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (LR CK 1.5 str.) neteisingai taikytos ir aiškintos materialinės ir procesinės teisės normos, pažeisti įrodymų vertinimo principai, nutartis neteisėta, todėl naikintina.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliantės atstovė skundą palaikė.

1) svarbiomis priežastimis pakeisti globėją, sutinkamai su LR CK 3.242 str., laikytinos tos, kad J. B. pats prašė pakeisti globėją, nes jie kartu negyvena nuo 2004 metų. J. B. ne kartą lankėsi Socialinės paramos skyriuje, lankymo metu namuose buvo randamas vienas. Tarp globėjos ir globotinio yra psichologinė įtampa, o tai kenkia globotinio sveikatai. Pagal LR CK 3.242 str., globėjas turi mokėti teigiamai veikti aplinką ir patį globotinį, turi susiklostyti tokie santykiai, kurie padėtų tinkamai įgyvendinti globos tikslus. Pasiteiravimas telefonu apie globotinio sveikatą nėra pakankamas rūpinimasis globotiniu ir tai reiškia, kad jų tarpusavio santykiai yra blogi ir tai yra priežastis nušalinti globėją E. B. nuo pareigų;

2) globėja E. B. pažeidė LR CK 3.243 str. 5 d. reikalavimą neinformuodama globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

3) globėja E. B. netinkamai atlieka savo pareigas, negyvendama, nebendraudama, nepadedama spręsti pačių būtiniausių problemų, tik jaudina, įneša sumaištį globotinio atžvilgiu.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovas siūlė skundą tenkinti.

1) apeliantas nelaikytinas byloje dalyvaujančiu asmeniu, dėl ko jis neturi teisės paduoti atskirąjį skundą šioje byloje, kadangi pagal LR CPK 37 str. 1 d. dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal LR CPK 443 str. 3 d. suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Sutinkamai su LR CPK 494 str. 1 d. ir 4 d., teismas pirmiausia turi išnagrinėti pareiškimą dėl globėjo atleidimo ir tik tuo atveju, jei pareiškimas būtų tenkintas ir globėjas atleistas nuo pareigų, teismas spręstų klausimą dėl kito globėjo paskyrimo pagal CPK XXX skyriaus III skirsnio taisykles. Šiuo atveju pareiškėjas sujungė dviejų klausimų sprendimą į vieną, t.y. prašė atleisti globėją nuo pareigų ir paskirti naują globėją, nors LR CPK 494 str. 4 d. yra nustatyta kitokia šių klausimų nagrinėjimo tvarka ir šių prašymų bendras nagrinėjimas nėra įmanomas. Teismas turėjo išskirti bylą dėl globėjos atleidimo iš pareigų ir ją išnagrinėti atskirai, o klausimą dėl naujo globėjo paskyrimo atsisakyti priimti, o priėmus bylą šioje dalyje nutraukti, kadangi neišsprendus klausimo dėl globėjo atleidimo šis klausimas negali būti nagrinėjamas teisme (LR CPK 293 str. 1 d.). Apeliantės D. B. suinteresuotumas šios bylos baigtimi pasireiškia tuo, jog ji išreiškė sutikimą ir norą būti globotinio J. B. naująja globėja, tačiau klausimas dėl naujojo globėjo paskyrimo galės būti sprendžiamas tik atleidus esančią globėją iš globėjos pareigų. Sprendžiant klausimą dėl globėjos atleidimo iš pareigų, šio klausimo išsprendimas nėra susijęs su D. B., kaip naujojo globėjo, teisėmis ir pareigomis. Todėl D. B. nagrinėjant klausimą dėl globėjos atleidimo iš pareigų nėra byloje dalyvaujantis asmuo, dėl ko neturi teisės paduoti atskirąjį skundą;

2) sutinkamai su LR CPK 494 str. ir CK 3.246 str. 3 d. pareiškimą dėl globėjo atleidimo ar nušalinimo gali paduoti tik globos institucija ir prokuroras, todėl sprendžiant klausimą dėl globėjos atleidimo iš jos pareigų, kuris šiuo konkrečiu atveju yra sprendžiamas, šioje byloje suinteresuotais asmenimis gali būti globos institucija (pareiškėja), prokuroras ir globėja. Su jokių kitų asmenų teisėmis ar pareigomis šio klausimo išsprendimas nėra susijęs;

3) pagal LR CPK 443 str. 3 d. teismui suteikta teisė įtraukti į bylą dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, jeigu nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas turi teisę pašalinti iš bylos nagrinėjimo suinteresuotą asmenį, jeigu nagrinėjamas klausimas neįtakoja jo teisių ir pareigų, nors jį kaip suinteresuota bylos baigtimi asmenį nepagrįstai nurodo pareiškėjas. Teismui suteikta teisė spręsti kas suinteresuotas bylos baigtimi, o kas ne (LR CPK 3 str. 5 d. ir 6 d.). Dėl šių priežasčių teismas turi teisę apeliantės D. B. nelaikyti byloje dalyvaujančiu asmeniu sprendžiant klausimą dėl globėjos atleidimo iš pareigų ir apeliacinį procesą nutraukti, kadangi pagal LR CPK 305 str. ir 338 str. atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Pagal CPK 315 str. 2 d. 2 p. atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jei skundą paduoda neturintis teisės jį paduoti asmuo. Vadovaujantis CPK 315 str. 5 d., tuo atveju, jei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėja, jog skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo, apeliacinis procesas nutraukiamas;

5) apeliantė skunde kelia daug klausimų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl visi šie klausimai nenagrinėtini ir atmestini. Apeliantė nesutinka su tuo, jog 2007-01-08 pareiškėjo gautas neveiksnaus asmens J. B. pareiškimas buvęs pagrindas inicijuoti bylos iškėlimą ir nurodo papildomas aplinkybes, dėl ko buvo inicijuotas pareiškimas dėl bylos iškėlimo. Ši aplinkybė yra visiškai nereikšminga, kadangi nesvarbu dėl ko pareiškėjas pradėjo inicijuoti bylą dėl globėjo atleidimo nuo pareigų, svarbu nustatyti ar yra pagrindas prašymą tenkinti;

7) su globotiniu pastoviai kartu gyventi yra sudėtinga, bet ne todėl, kad su juo yra konfliktiniai santykiai, bet todėl, kad jis yra psichinis ligonis negalintis suvokti savo veiksmų pasekmių. J. B. gali panaudoti fizinį smurtą tiek prieš pačią apeliantę, ar jos šeimą, tiek ir prieš kitus asmenis. Todėl, jei globėjas turi būti atleidžiamas nuo pareigų dėl nesuvokiančio savo veiksmų esmės globotinio veiksmų, greitai neliks asmenų kurie galės globoti J. B., kadangi pastarajam užteks bet kada panaudoti smurtą prieš savo globėją ir globėjas turės būti atleidžiamas nuo pareigų;

8) šiuo metu globotiniam taikoma priverčiama medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, po kurios globotinio psichinė būklė turėtų pagerėti, o agresyvumas sumažėti. Tokiu būdu gal būt ir vėl bus galima su juo gyventi kartu;

9) pagal LR CPK 178 str. pareiga įrodyti, jog globėja netinkamai atlieka pareigas tenka pareiškėjui, tačiau pareiškėjas byloje nepateikė tokių įrodymų, kad globotinio teisės ir interesai būtų neužtikrinti. Apeliantė nepagrįstai nori perkelti įrodinėjimo pareigą suinteresuotam asmeniui, kad šis įrodytų, jog pareigas atlieka tinkamai. Teismas nustatė, kad byloje nesant priešingų įrodymų, globėja savo pareigas atlieka tinkamai. Apeliantė kelia klausimą dėl pateiktų deklaracijų tinkamumo ir teisėtumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl deklaracijų teisingumo, ginčai dėl mokesčių deklaracijų teisingumo nagrinėjami kita tvarka, be to apeliantei nesuteikta teisė ginčyti mokesčių deklaracijų.

12) globėja nepažeidė LR CK 3.243 str. 5 d. reikalavimų, kadangi pagal byloje, esančius įrodymus, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytuje, apie kurią globos institucija yra tinkamai informuota, įstatymai nereikalauja, kad globėjas ir globotinis gyventu kartu;

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą ( LR CK 3.238 straipsnis). Įsteigus globą, globėjas tampa ir globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu ( LR CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Turto administratorius gali būti globėjas arba kitas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 3.245 straipsnis). Šioje byloje neveiksnaus asmens J. B. globėju ir turto administratoriumi paskirtas tas pats fizinis asmuo, jo sutuoktinė E. B. (civilinė byla Nr. 2-2085-08/2002, b.l. 72). Globėjo atleidimo ar nušalinimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja LR CK 3.246 str. 3 d. nuostatos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo klausimas tuo pagrindu, jog dabartinė paskirta globėja ir turto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (prijungta civilinė byla Nr. 2-2085-08/2002, 1.33-34) pripažintas neveiksniu. 2002-12-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi J. B. nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta E. B. (c.b. Nr. 2-2085-08/2002, 1.72). 2007-01-24 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi J. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, t.y. Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-2-543-2007, b.1.219-221).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl globėjos nušalinimo, nurodydamas, kad svarbiomis priežastimis pakeisti globėją, sutinkamai su LR CK 3.242 str., laikytinos tos, kad J. B. pats prašė pakeisti globėją (b.l. 6), nurodydamas, jog jie kartu su globėja negyvena nuo 2004 metų, o dėl kylančių konfliktų tarp globėjos ir globotinio pareiškėjo nuomone yra neužtikrinama J. B. teisių ir interesų apsauga, globėja ir turto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje apeliacine tvarka nutartyje nurodė, jog pareiškimas dėl globėjos E. B. atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų yra grįstas tik prielaidomis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. (LR CK 3.246 str. 2,3d., CPK 178 str.), o civilinė byla dalyje dėl D. B. paskyrimo globėja ir turto administratore paliktina nenagrinėta. (LR CPK 296 str.1 d.12 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš LR CK 3.246 str. 2 d. išvardintų sąlygų, dėl kurios globėja turėtų būti atleista nuo pareigų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais nagrinėjamus teisinius santykius byloje, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.), dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad suinteresuotas asmuo byloje D. B. turi įstatymo nustatyta tvarka teisę apeliacine tvarka skųsti šioje byloje teismo priimtą nutartį atmesti pareiškėjo prašymą dėl globėjo nušalinimo ir klausimo dėl D. B. pakyrimo globėja palikimo nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. atstovės atskirąjį skundą priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kadangi priimta teismo nutartis turėtų įtakos būsimoms D. B. teisėms ir pareigoms, todėl darytina išvada, kad D. B. turi teisinį suinteresuotumą šioje byloje (LR CPK 37 str. 1 d.). Todėl nepagrįsti E. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai, jog D. B. neturi teisės paduoti atskirąjį skundą šioje byloje, o E. B. atsiliepime išdėstyti prašymai nelaikyti D. B. byloje dalyvaujančiu asmeniu sprendžiant klausimą dėl globėjos nušalinimo ir apeliacinį procesą nutraukti, atmestini. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka iš esmės, pagal pateiktą D. B. atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą (skundo 1 p.), jog Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi LR CPK 509 straipsniu, nes ši norma reglamentuoja veiksnaus asmens rūpybos nustatymą ir rūpintojo paskyrimą, o šiuo atveju buvo nagrinėjamas globėjo ir turto administratoriaus atleidimo nuo pareigų klausimas, todėl teismas pažeidė LR CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimą nurodyti įstatymą bei teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi. Toks atskirojo skundo argumentas nepagrįstas, kadangi įstatymo leidėjas yra nustatęs principinę nuostatą, jog iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais. Tai, kad skundžiamos teismo nutarties rezoliucijoje teismas nurodė LR CPK straipsnį, kuriuo realiai priimdamas sprendimą nesivadovavo, negali būti laikoma teisės pažeidimu, suteikiančiu galimybę panaikinti teisėtą teismo nutartį (LR CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad teismo nutartyje išdėstyti pareiškimo atmetimo motyvai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir proceso dalyvių paaiškinimams (skundo 2 p.). Skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje yra aptarti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, nurodytos aplinkybės ir faktiniai duomenys, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, nurodyti motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis teismas priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo.

LR CPK 178 straipsnio nuostatos numato, jog šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šioje byloje pareiga įrodyti, jog globėja netinkamai atlieka pareigas tenka pareiškėjui, tačiau pareiškėjas teisėjų kolegijos nuomone byloje nepateikė neginčijamų, svarių įrodymų, kad galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, jog globotinio teisės ir interesai būtų neužtikrinti dėl globėjos ir turto administratorės netinkamo pareigų atlikimo ar nerūpestingumo.

Visa eilė atskirojo skundo argumentų yra siejama su tuo, globėja netinkamai atlieka pareigas (skundo 3-11 p.) - ji konfliktuoja su globotiniu, nesirūpina globotinio turtu, negyvena kartu, E. B. nedirba nuo 1986 metų, gyveno iš to, ką uždirbdavo J. B., savo pajamų neturi, mokesčius už turtą mokėjo J. B., globėja J. B. nelankė gydymo įstaigose, prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai paneigia E. B. poziciją, jog ji tinkamai atlieka globėjos pareigas, globėja E. B. pažeidė LR CK 3.243 str. 5 d. reikalavimą - informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra nustatyta LR CK 3.246 str. 2 d. nurodytų pagrindų, dėl ko globėja turėtų būti atleidžiama nuo pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš LR CK 3.246 str. 2 d. išvardintų sąlygų, dėl kurios globėja turėtų būti atleista nuo pareigų. Bylos medžiagoje yra rašytiniai įrodymai, jog J. B. globėja dirba (b.1.86) ir yra materialiai pajėgi rūpintis globotiniu bei administruoti jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (b.1.154-156). Byloje nėra įrodymų, jog E. B. dėl savo ar artimų giminaičių ligos ar kitų svarbių priežasčių negalėtų atlikti globėjos ir turto administratorės pareigų. Nenustatyta, jog globėja E. B. netinkamai atliktų savo pareigas, , pareiškėjas patvirtino, jog ji kviečiama visada atvykdavo į Socialinės paramos skyrių, pristatydavo reikiamus dokumentus, atlikdavo visus Socialinės paramos skyriaus pavedimus. Kad globėja rūpinosi globotiniu patvirtina ir tai, kad ji 2005-04-29 deklaravo savo globotinio turtą (b.l.87-88), VĮ Registrų centras įregistravo J. B. vardu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.1.157-158), ji tinkamai administruoja ir kitą globotinio turimą turtą - 13 butų, esančių (duomenys neskelbtini) , kurie nėra tinkami gyventi. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog dėl netinkamo pareigų atlikimo ar jų neatlikimo globėja butų įspėta ar surašytas buities tyrimo aktas, kuriame būtų konstatuota, jog globėjos pareigos neatliekamos, įrodymų, kad globėja savo teisėmis naudojasi savanaudiškais tikslais. Teisėjų kolegijos nuomone, E. B. šiuo metu užtikrina globotinio teises ir teisėtus interesus, tuo labiau jam esant gydymo įstaigoje. Tai, kad dėl globotinio smurto jos atžvilgiu kreipėsi į teisėsaugos institucijas negali būti traktuojama kaip veikimas priešingai globotinio interesams, nes globėja turi rūpintis ir savo saugumu, siekti, kad būtų užkirstas kelias neveiksniu pripažintam asmeniui ateityje daryti naujus nusikaltimus. Teisėju kolegijos nuomone, suinteresuoto asmens D. B. teiginius, jog E. B. visiškai nesirūpina savo globotiniu, jo nelanko gydymo įstaigose paneigia byloje esantys duomenys iš VPTP prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus (b.1.79) ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės (b.1.82). Šios pažymos paneigia ir suinteresuoto asmens D. B. teiginį, jog jos broliui po E. B. apsilankymų stipriai pablogėja sveikata, skiriama daugiau medikamentų. Abiejų gydymo įstaigų atsakymuose teismui nurodyta, jog po bendravimo J. B. būsena iš esmės nesikeitė, (b.l.79,82). Suinteresuoto asmens D. B. teiginius, jog brolio globėja E. B. savo pajamų neturi, buvo J. B. išlaikoma, paneigia E. B. pateikta vienkartinė 2003-12-31 turėto turto deklaracija, kurioje E. B. yra deklaravusi 900 000 Lt sumą., todėl globotinio pragyvenimui ir jo turto administravimui buvo naudojamos globėjos turimos santaupos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškimas dėl globėjos E. B. atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų yra grįstas tik prielaidomis, todėl buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. (LR CK 3.246 str. 2,3d., CPK 178 str.).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą, neatsižvelgė ir į globotinio išreikštą nuomonę (skundo 12 p.). Byloje esantis J. B. 2007 m. sausio 8 d. surašytas pareiškimas dėl globėjo pakeitimo (b.l. 6) vertintinas kritiškai. Visų pirma jis vertintinas kritiškai dėl J. B. sveikatos būklės. 2002 03 08 d. atliktos teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akto išvadose ir to pagrindu priimtoje teismo nutartyje pripažinti J. B. neveiksniu (civilinė byla Nr. 2-2085-08/2002 b.l. 4-13, 33, 34) yra nustatyta, jog J. B. yra neveiksnus, jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ta pati diagnozė ir išvados, jog J. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtinta ir 200610 04 -2006 11 17 d. atliktoje teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akto išvadose (baudž. byla Nr. 52-1-01507-04, b.l. 171-175). Dėl nurodytų priežasčių J. B. pareikšta nuomonė dėl globėjos pareigų netinkamo atlikimo ir globėjo pakeitimo negali būti absoliutinama, šis pareiškimas turi būti vertinamas visų surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių byloje kontekste. Be to, įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog globėjo nušalinimo procedūrą gali inicijuoti ir pradėti tik globos rūpybos institucijos arba prokuroras (LR CK 3.246 str. 3 d., LR CPK 494 str. 1-3 d.), tokios teisės globotiniui įstatymų leidėjas nenumatė. Teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino aukščiau minėtas aplinkybes, laikėsi įstatymo nuostatų priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, todėl minėtas skundo argumentas yra nepagrįstas.

Šiais motyvais atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 p., 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.