- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1320-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13344-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2009-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-14716 -521/2009 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti išlaikymą dukrai U. S. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 300 Lt iki 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovėnurodė, jog iš atsakovo 2009-07-02 teismo sprendimu buvo priteistas dukters Urtės gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Atsakovas kas mėnesį moka dukrai po 300 Lt, tačiau šiuo metu suma nėra pakankama. Teismo sprendimo metu dukrai buvo tik 10 metų. Šiuo metu jai 13 metų ir jos poreikiai padidėjo. Su atsakovu buvo sutarta, kad jis prisidės daugiau prie dukters išlaikymo nei šalių sutartas 300 Lt išlaikymas. Atsakovas žadėjo dalį dukters atostogų praleisti su ja, nupirkti jai drabužių, kitų būtinų daiktų, tačiau pažadų nevykdė. Mokslo metų pasiruošimui davė 10 litų, nors kainavo virš 300 Lt. Šiuo metu dukra lanko būrelius, papildomas pamokas, atsirado būtinybė įsigyti elektroninį bilietą, pabrango avalynė, rūbai, mokyklai reikia įsigyti daugiau kanceliarinių prekių, padidėjo dukros asmeninės išlaidos, pabrango buto šildymas. Atsakovas galėtų skirti dukters išlaikymui 500 Lt. Ieškovė uždirba virš 4000 Lt, tačiau yra paėmusi 63 716 eurų kreditą būsto įsigijimui. Nežiūrint į tai ji skiria dukters išlaikymui 1000 - 1300 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-14716-521/2009 dalį dėl išlaikymo iš atsakovo V. K. priteisimo ir padidinti išlaikymą U. S. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 300 Lt iki 500 Lt (penkių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovės A. S. naudai 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo V. K. 180 Lt žyminio mokesčio, 22 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad daugiau kaip per 3 metus nuo 2009-07-02 priimto teismo sprendimo šalių dukters poreikiai su amžiumi tik didėjo. Ji lanko mokyklą, todėl jai reikia pirkti mokymo reikmenis bei ugdymo priemones, leisti ją į išvykas ir pan. Ieškovė rūpinasi ne tik fiziniu, bet ir doroviniu, dvasiniu bei socialiniu dukters vystimusi ir kaip rodo jos pateikta skaičiuotė, per mėnesį ji išleidžia apie 1760 Lt, tokiu būdu sau prisiimdama didesnę išlaikymo dalį. Teismas nurodė, kad paaugliško amžiaus vaikas, kokia dabar ir yra šalių dukra, greitai išauga drabužius ir avalynę. Mergaitė turi ir specialiųjų poreikių – jai diagnozuota plokščiapėdystė. Atsakovo skiriama 300 Lt per mėnesį išlaikymo suma dabar negali garantuoti dukrai socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo sumą yra pagrįstas. Juolab, kad atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, neturintis sveikatos problemų. Atsakovas turi įgijęs gana paklausią santechniko profesiją, todėl gali ir privalo susirasti darbą, iš kurio galėtų teikti didesnį išlaikymą savo dukrai, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių matytųsi kokių priemonių ėmėsi atsakovas gerai apmokamo darbo paieškoms, išskyrus užsiregistravimą Darbo biržoje. Juolab, kad Darbo biržoje jis užsiregistravo tik 2012-10-26 t.y. tik gavęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nors darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini)“ nutraukė dar 2012-03-30. Nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi pajamų, iš kurių jis pats pragyvena, moka kredito įmokas. Tą patvirtina ir iš AB SEB banko išreikalautas atsakovo sąskaitos išrašas (b.l.61-86). Išrašo duomenys rodo, jog nežiūrint į tai, jog atsakovas oficialiai niekur nedirba, jis disponuoja gana nemažomis grynųjų sumomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-02 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo dukrai U. S. po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 176-185 str. reikalavimus, nes teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bei proceso betarpiškumo, įrodymų pakankamumo principus, neatskleidė bylos esmės, rėmėsi įrodymais, kurie neatitiko faktinių bylos aplinkybių, o kitais įrodymais nesirėmė ar juos vertino vidiniu įsitikinimu, pagrįstu prielaidomis ir išimtinai tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo formuojamos praktikos. Ieškovė šioje civilinėje byloje nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės turimas išlaidas dukters išlaikymui, o teismas sprendime rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateiktu išlaidų paskaičiavimu, kuriame ieškovė nurodė, kiek lėšų skiria dukters išlaikymui. Nors teismas vertino, kad ieškovė dukrai išleidžia 1760 Lt, tačiau ieškovės apskaičiuota 1760 Lt suma reikalinga vienam mėnesiui dukrai išlaikyti, visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Atsakovo turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo dukrai ne tik, kad nepagerėjo, bet dar ir pablogėjo. 2012-07-02 nutraukus santuoką įsipareigojo ieškovei sumokėti 71060,00Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią santuokoje įgyto ieškovei priklausančią buto dalį, kurį yra pilnai įvykdęs, tačiau kad galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, pinigų teko skolintis, nes turėtų santaupų neužteko, todėl dabar atsakovui tenka vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui, kuris per mėnesį sudaro apie 300,00 Lt. Santuokos nutraukimo metu atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir gaudavo pastovias pajamas. Šiuo metu atsakovas registruotas darbo biržoje ir ieško darbo. Atsakovo pajamas sudaro 650 Lt gaunama bedarbio pašalpa. Šiuo metu atsakovas gyvena su drauge, kuri padeda susimokėti komunalinius mokesčius. Be to, kad visiškai neprasiskolintų ir neliktų be gyvenamojo būsto kredito įmokas AB SEB bankui padengti padeda mama. Tokiu būdu gaudamas pinigus atsakovas kiekvieną mėnesį į banką perveda 1000,00 Lt iš kurių sumoka komunalinius mokesčius, paskolą bankui ir priteistą išlaikymą dukrai. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra daugiau nei 4000,00 Lt, todėl jos turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo priešingai, nei atsakovo, tik pagerėjo. Teismas priteisęs iš atsakovo dukters išlaikymui po 500,00 Lt atsakovą sužlugdė, kadangi neįsivaizduoja iš kur šiuo metu galėtų gauti papildomų lėšų mokėti didesnį išlaikymą, nebent nemokėtų komunalinių mokesčių arba nevykdytų kreditorinio įsipareigojimo AB SEB bankui, tačiau tokiu atveju liktų be gyvenamojo būsto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į padidėjusius dukros poreikius. Prieš 3 metus dukra nelankė būrelių, nereikėjo lankyti papildomų pamokų, nereikėjo elektroninio bilieto, mokymo priemonių reikėjo mažiau, rūbai ir batai buvo pigesni, o tai reiškia, kad padidėjo dukros poreikiai. Dukrai atsinaujino pilnapadystė, reikalinga speciali avalynė. Pagal teismui pateiktą dukters poreikių lentelę matyti, kad per mėnesį visos išlaidos dukrai sudaro 1760 Lt, tačiau iš atsakovo prašoma priteisti tik 500 Lt išlaikymą, kurį jis pajėgus teikti. Teismas įvertino visus įrodymus bei faktus kritiškai, nurodė motyvus. Ta aplinkybė, kad šie motyvai ar argumentai nepalankūs atsakovui ir kad priimtas teismo sprendimas ne jo naudai, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad pažeidė CPK 176-185 straipsnių reikalavimus, neatskleidė bylos esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR Civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14716-521/2009 nutraukta ieškovės A. S. ir V. S. ((duomenys neskelbtini)) santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 9-10). Sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti dukrai U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad šalys turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (b.l.13, 14,35, 36). Atsakovo vardu yra registruotas automobilis (b.l.34). Atsakovas nedirba nuo 2012-03-30. Darbo biržoje registruotas nuo 2012-10-26 ( b.l.37, 38). Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, pagal kurią dukters išlaikymui per mėnesį ji skiria 1 760,00 Lt ( b.l.21,22). Ieškovė gauna darbo užmokestį, viršijantį 4000,00 Lt per mėnesį (b.l.11). 2008-03-08 ieškovė būsto įsigijimui sudarė Būsto kreditavimo sutartį ( b.l.15 -19). Atsakovas 2009-10-26 yra paėmęs kreditą iš AB SEB banko, kad apmokėti ieškovei teismo sprendimu Nr. 2-14716-521/2009 priteistą piniginę kompensaciją ( b.l.50-52). SEB banko sąskaitos išrašo (b.l.61-86) duomenimis, atsakovas oficialiai niekur nedirbdamas, disponuoja nemažomis grynųjų sumomis.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo dukrai ne tik, kad nepagerėjo, bet dar ir pablogėjo, kadangi 2012-07-02 nutraukus santuoką įsipareigojo ieškovei sumokėti 71060,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią santuokoje įgyto ieškovei priklausančią buto dalį, atsakovas registruotas darbo biržoje ir ieško darbo, atsakovo pajamas sudaro 650 Lt gaunama bedarbio pašalpa. Apelianto argumentai, kad nutraukus santuoką įsipareigojo ieškovei sumokėti 71060,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią santuokoje įgyto ieškovei priklausančią buto dalį, laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju įsipareigojimas ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją nėra susijęs su tėvų išlaikymo pareigomis savo vaikams ir ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Taip pat apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad santuokos nutraukimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir gaudavo pastovias pajamas, tačiau šiuo metu registruotas darbo biržoje ir ieško darbo, atsakovo pajamas sudaro 650 Lt gaunama bedarbio pašalpa. Apeliacinis teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas savo valia, be jokio pagrįsto pagrindo, savo noru išeidamas iš darbo, pablogino savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo atleistas vadovaujantis LR Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, t.y. darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu ( b.l. 37). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo dukrai pablogėjo, laikytinas nepagrįstu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas darbo biržoje užsiregistravo tik 2012-10-26 t.y. tik gavęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus konstatavo, kad ieškovė turi pagrindo reikšti reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, neturėdamas kitų išlaikytinių, byloje neesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augančiai dukteriai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Taip pat atsakovas negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padidėjusius šalių dukters poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantui neišgalint teikti priteisto išlaikymo dėl svarbių aplinkybių, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą esminiai, turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek dukters poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaiko ir jo tėvų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį dukrai pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
LR CK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CK 98 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinį ieškovės vardu parengė advokatė, kuri ieškovės interesus taip pat atstovavo teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą (1 815 Lt), kuri neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 str. 2 d.). LR CK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinti ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, todėl pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1210,00 Lt, kurias patvirtina kartu pateikta atstovavimo sutartis, 2013-05-09 pinigų priėmimo kvitas ( b.l.136).
Teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (maksimalaus) dydžio“ 2 punktu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į tai kad byla ne itin sudėtinga, kad parengti procesinį dokumentą advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, sprendžia, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą, mažintinos. Ieškovei iš atsakovo priteistina 600,00 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a.k(duomenys neskelbtini) A. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.