Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-198-334/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-09-27
Bylos Nr.: 1A-198-334/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24097-2017-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Švitinienė (pirm.), Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis
Nuteistasis: J. V., G. N., ir J
Nukentėjusysis: J. B.
Civilinis ieškovas: D. N., atstovaujamo J. B., M. N., atstovaujamo J. B., J. B., S. N.
Advokatai: Arvydas Penelis, Snieguolė Jurskytė, Mykolas Vytautas Kazlauskas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-334/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24097-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistojo J. V. gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui,nuteistajam G. N.,gynėjai advokatei Snieguolei Jurskytei – Ignatavičienei,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. B. ir S. N. atstovo advokato Arvydo Penelio ir nuteistojo G. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

- G. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

- J. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būti užsiregistravusiam darbo biržoje, arba tęsti mokslą, arba dirbti. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

- J. V. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. N., atstovaujamo J. B., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. N. ir J. V. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. N..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N., atstovaujamo J. B., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. N. ir J. V. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. N..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. N. ir J. V. 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo J. B..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. N. ir J. V. 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. N..

Priteista J. B. po 50 Eur iš G. N. ir J. V. atstovavimo išlaidų.

Priteista S. N. po 75 Eur iš G. N. ir J. V. atstovavimo išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir J. V., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu G. N. ir J. V. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. gegužės 18 d. apie 1.25 val. (duomenys neskelbtini) atvyko į G. N. brolio S. N. sodybos kiemą, beldėsi į gyvenamojo namo duris ir langus, kvietė brolį išeiti į lauką pasikalbėti dėl tarpusavio nesutarimų ir priešiškų santykių, įžeidinėjo nukentėjusįjį S. N. ir jo sugyventinę J. B., grasindamas susidoroti, tyčia užsidėjęs medžiaginę kaukę vaikščiojo aplink namą belsdamas į langus ir duris, žodžiais grasindamas susidoroti su nukentėjusiaisiais S. N. ir J. B., kieme iš automobilio garsiai leisdamas muziką bei kartu su J. V. smarkiai belsdamas rankomis į namo duris ir langus, kojomis spardydamas sienas ir duris, garsiai šūkaudamas, J. V. į namo langus šviečiant prožektoriumi, sukėlė triukšmą, iš miegų pažadino ir išgąsdino ne tik nukentėjusiuosius S. N. ir J. B., bet ir name miegojusius nepilnamečius jų vaikus, tokiais įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė žmonių poilsį, nepaisė visuomenėje galiojančių elgesio normų ir tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

2. J. V. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 1.25 val. (duomenys neskelbtini) atvykus į G. N. brolio S. N. sodybos kiemą, neteisėtai per duris patekus į namo laiptinę ir laipiojant laiptais, vedančiais į namo antrą aukštą įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą ir tokiu būdu padarė asmens būsto neliečiamumo pažeidimą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų J. B. ir S. N. atstovas advokatas Arvydas Penelis prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti G. N. ir J. V. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir teismo nuožiūra nubausti juos pagal šį straipsnį sankcijos ribose; pripažinti J. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir teismo nuožiūra nubausti jį pagal šį straipsnį sankcijos ribose; J. V. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis; nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. N., M. N., atstovaujamo J. B., bei J. B. ir S. N. civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš G. N. ir J. V. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš G. N. ir J. V. visas nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.

4. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai kvalifikavo nuteistųjų veikas pagal BK 284 straipsnį bei darydamas prieštaringas išvadas, nepagrįstai išteisino J. V. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, bei netinkamai nustatė kompensuotinos neturtinės žalos dydį.

5. Nurodo, kad G. N. ir J. V. buvo kaltinami tuo, jog bendrais veiksmais terorizavo nukentėjusiuosius ir žodžiais grasindami padegti namą ir juos užmušti, bandydami patekti į namo vidų, spardė gyvenamojo namo sienas ir duris, plėšė langus. Atsižvelgiant į pareikštą kaltinimą bei BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas alternatyvias nusikaltimo sudėtis, t.y. žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjo ir nustatinėjo sistemingumo požymį, kaip būtiną nusikalstamos veikos kvalifikavimo požymį. Be to, nesutinkama su teismo teiginiais, jog įvykis buvo viešoje vietoje, kadangi siautėjimas nakties metu privataus asmens sodyboje ir name, negali būti vertinama kaip vieša vieta. Nukentėjusiųjų J. B. ir S. N. advokatas A. Penelis nurodo, kad teismas skundžiamajame nuosprendyje nustatė tinkamą grasinimo realumą, kaip būtiną BK 145 straipsnyje numatytos veikos požymį. Be to, pati nukentėjusioji J. B. posėdžio metu nurodė, jog anksčiau G. N. buvo ją sužalojęs, įžeidinėjo, stumdė jos vaikus (2014-06-02 specialisto išvada bei 2014-06-05 ir 2016-06-06 nutarimai), kas patvirtina pagrįstą nukentėjusiųjų baimę, jog nuteistieji galėjo įgyvendinti savo grasinimus. Teigia, kad nepagrįsti teismo argumentai, jog kaltinamųjų veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai, nes šiuo atveju, nuteistųjų G. N. ir J. V. padaryta veika pagal šioje byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

6. Skunde teigia kad, teismas prieštaringai vertino nukentėjusiųjų parodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl J. V. veiksmų. Skundžiamajame nuosprendyje teismas daro išvadą, jog netikėti nuosekliais ir vienas kitą papildančiais nukentėjusiųjų parodymas neturi pagrindo, tuo tarpu vertinant J. V. veiką pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, teismas atmetė nukentėjusiųjų parodymus ir jais nesirėmė. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusieji S. N. ir J. B. konflikto su G. N. metu, nematė J. V., todėl tik spėjo, kad tuo metu jis galėjo patekti į namo laiptinę ir ten vaikščioti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir D. N., teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai išteisino J. V. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

7. Skundu taip pat nesutinkama ir su neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad prieš nukentėjusiuosius ir jų nepilnametį bei mažametį vaikus tiesiogine tyčia padarytas apysunkis, trukęs pakankamai ilgą laiko tarpą, prievartinis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusieji patyrė stresą, baimę, nesaugumo jausmą, kuris, atsižvelgiant į ankstesnius neteisėtus G. N. veiksmus prieš J. B. yra tęstinio pobūdžio. Teigia, kad teismas tik formaliai įvertino nuteistuosius apibūdinančius duomenis (amžius, šeimyninė padėtis, darbas, socialinis nusikalstama veika pažeistų vertybių reikšmingumas), todėl netinkamai nustatė kompensuojamos neturtinės žalos dydį. Mano, kad nuketėjusiųjų reikalavimas priteisti po 500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. N. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant G. N. veiksmuose jokios nusikalstamos veikos sudėties; prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti.

9. Iš skundo turinio matyti, kad G. N. norėtų atnaujinti įrodymų tyrimą. Jo manymu, dėl neišsamaus įrodymų surinkimo ir ištyrimo būtų tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus: P. J., E. Š. ir J. N. seserį D. T..

10. Nuteistasis teigia, kad šioje byloje visiškai nebuvo tiriami, nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai (BK 284 str.) G. N. nurodo, kad visas baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) tyrimas ir įrodinėjimas vyko pagal BK 145 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kur buvo svarbu įrodyti, ką suvokė nukentėjusieji, o ne kaltinamieji. Buvusi inkriminuoto nusikaltimo sudėtis buvo formali, nuosprendyje pakito į materialiąją (BK 284 straipsnis). Tai pat pasikeitė teisinis saugomas objektas. Objektyvioji kaltinimo pusė pagrįsta iš esmės vien tik nukentėjusiųjų duotais prieštaringais parodymais. Byloje buvo svarbu nustatyti ne tik veikimą kaip procesą, bet baigtinį veiksmą. Taip pat neigiamus rezultatus, kurie atsiranda visuomenei, jos daliai, kai pažeidžiamas viešojo intereso turintis, o ne privataus, asmeninio pobūdžio santykis. G. N. teigimu, nenustatytas ir viešosios vietos, viešos aplinkos elementas.

11. Skunde nuteistasis pateikiant įrodymų, liudytojų parodymų analizę teigia, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos šiaip aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimties. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, rodančių aiškų ir dar abiejų bendrai kaltinamųjų pasirengimą, norą provokuoti smurtą, naikinti turtą, demonstruoti savo jėgą, įbauginti brolio šeimą ir savo tėvą. Jo įsitikinimu, susiklosčiusi situacija galėtų būti vertinama kaip šeimyninis konfliktas, tuo labiau, kad namo savininkas J. N. niekam jokių pretenzijų neturi, jokia žala padaryta nebuvo. G. N. manymu nebuvo padaryta ir jokia esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeista visuomenės rimtis ar viešieji interesai. Pats namo savininkas J. N. nurodė, jog jo miegą sutrikdė loję šunys, artimiausias kaimynas P. J. taip pat pretenzijų niekam nepateikė ir į policiją dėl galimai buvusio triukšmo, jo rimties sutrikdymo tą naktį nesikreipė.

12. Nuteistasis teigia, kad teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, nukentėjusių paaiškinimus neteisingai vertino išimtinai patikimais ir nuosekliais, tuo tarpu kaltinamojo G. N. žodžiai buvo vertinami kritiškai. Tam tikrų aplinkybių painiojimas vertinant tiek jų kiekvieno atskirai, tiek tarpusavyje, buvo akivaizdūs, tačiau teismas jų patikimumu nesuabejojo. Tai, kad J. N. nepatvirtino S. N. ir J. B. duotų parodymų, suponuoja išvadą apie nukentėjusiųjų parodymų prieštaringumą. Be to, G. N. teigia, kad gynybos ir pakartotiniai prašymai, kuriais buvo siekiama papildyti ikiteisminį tyrimą ir teisminį tyrimą, apklausti naujus liudytojus, išreikalauti duomenų iš policijos duomenų bazių, nebuvo tenkinti, todėl jo manymu, teismas pažeidė rungtiniškumo principą. Teigia, kad teismas nuosprendyje nepaneigė prieštaravimų tarp liudytojų bei nukentėjusiųjų duotų parodymų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, visas bylos aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijų. Netyrė tai, kad jie giminės, buvęs konfliktas ir galimas noras apkalbėti turi gilesnį pagrindą ir siekį pasipelnyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo itin atidžiai vertinti nukentėjusiųjų parodymus, tačiau pasielgė priešingai – suteikė nukentėjusiųjų parodymams išskirtinę reikšmę.

13. Skunde teigia, kad nukentėjusiųjų (liudytojų) D. ir M. N. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos pažeidžiant įtariamųjų teises. Pagal procesinių dokumentų surašymo datas matyti, kad G. N. ir J. V. jau turėjo įtariamojo statusus, vaikai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Byloje nėra dokumento ar kitų duomenų apie tinkamą raštu įtariamųjų informavimą apie planuojamas atlikti apklausas su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Įtariamiesiems nebuvo suteikta galimybė dalyvauti (stebėti iš šono, užduoti klausimus per jų atstovą ar teisėją) jų apklausose, neužtikrinta tokia teisė ir vėliau. Apklausiant nepilnamečius buvo daug menamų klausimų, nedalyvavo psichologas, parodymai nebuvo įvertinti vaikų teisių skyriaus atstovo, psichologo ar kito specialisto. Duomenys surinkti pažeidžiant procesines nuostatas negali būti laikomi įrodymais, todėl G. N. įsitikinimu, tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį.

14. Dėl bendrininkavimo, G. N. teigia, kad šioje byloje, nėra nustatyta bendrininkavimo požymių visuma. Nurodo, kad J. V. nesiekė su nukentėjusiaisiais nei susitikti, nei konfliktuoti ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jokio bendrininkavimo, kaip veiką sunkinančios aplinkybės šiuo atveju nėra.

15. Dėl civilinio ieškinio, teigia, kad teismas tinkamai taikė teismų praktiką bei žalos vertinimo kriterijus ir teisingai įvertino, jog pageidaujamas neturtinės žalos dydis 2000 Eur yra nepagrįstas, t.y. teismas priteisė neturtinės žalos nepilnamečiams D. N. ir M. N. kiekvienam po 100 Eur; bei J. B. ir S. N. po 50 Eur solidariai iš G. N. ir J. V.. Išteisinus G. N. pagal BK 284 straipsnį, prašo civilinį ieškinį atmesti visiškai.

16. Nesant galimybės G. N. išteisinti, skunde prašoma peržiūrėti ir pakeisti paskirtą bausmę – sutrumpinti paskirtos bausmės laiką iki minimumo ir pakeisti apribojimo pobūdį. Nurodo, kad dėl tėvo J. N. sveikatos būklės ir darbo specifikos (kelio remonto darbai) jis bus priverstas pažeisti skirtus apribojimus.

17. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė nukentėjusiųjų skundą tenkinti, nuteistasis G. N. ir jo gynėjas prašė tenkinti G. N. skundą, o nukentėjusiųjų skundą atmesti, nuteistojo J. V. gynėjas prašė palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiųjų skundą, o nuteistojo G. N. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

18. J. B. ir S. N. atstovo advokato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, G. N. apeliacinis skundas atmetamas.

19. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, jog minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų J. B. ir S. N. atstovo advokato A. Penelio apeliacinis skundas yra paduotas nuteistųjų G. N. ir J. V. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teisėjų kolegija, šiuo atveju pasisako ir dėl J. V. baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, jog jis šio nuosprendžio neskundžia.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidė BPK reikalavimus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai).

Dėl J. V. išteisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį

21. Nukentėjusiųjų S. N. ir J. B. atstovas advokatas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas darydamas prieštaringas išvadas, nepagrįstai išteisino J. V. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali.

22. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą yra, bet koks neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. V. viso proceso metu neigė, buvęs S. N. gyvenamojo namo viduje. Tiek nukentėjusioji J. B., tiek ir nukentėjusysis S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog išgirdę spyrį į duris, suprato, kad spardo duris, kurios yra iš kitos namo pusės, pro kurias patekus į vidų yra laiptai, vedantys į antrą namo aukštą. Tvirtino girdėję garsą, kaip kažkas lipa laiptais vedančiais į antrą namo aukštą, kas laipiojo, jie nematė, tačiau spėjo, kad tai J. V., kadangi vėliau matė kaip G. N. nuėjo link mašinos (t.1, b.l. 67-70; 82-84). Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusieji J. B. ir S. N. parodė, kad į antrą aukštą buvo patekę abu kaltinamieji, nes girdėjosi, kad ant laiptų jie rėkauja, grasina (t.1, b.l. 161-167). Tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiųjų parodymus, byloje nėra. Priešingai, kambaryje buvę nepilnamečiai, nukentėjusiųjų vaikai, taip pat nematė asmenų, kurie galimai buvo patekę į namo vidų. Mažametis nukentėjusysis M. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad girdėjo kaip išspyrė duris į palėpę, lipo į antrą aukštą, girdėjosi traškėjimas, lipo kopėčiomis, užlipęs rėkavo G., kad išrūkys, tačiau pasakyti ar antras buvo užlipęs, ar ne, jis negali (t.1, b.l. 119-120). Nepilnametis nukentėjusysis D. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kai buvo vonioje, mano, kad G. spyrė į duris ir kopėčiomis lipo aukštyn rėkdamas, kad išrūkys (t.1, b.l. 103-104). Pažymėtina, kad durys, išspirtos ar sugadintos, nebuvo, tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 1-2). Išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog J. V. neteisėtai, prieš savininko valią įsibrovė į nukentėjusiojo S. N. gyvenamąjį namą, todėl vien nukentėjusiųjų J. B. ir S. N. prielaida apie tai, kad įvykusio konflikto su G. N. metu jie J. V. lipant laiptais nematė, todėl spėja, kad tuo metu jis galėjo pro duris patekti į namo laiptinę ir ten vaikščioti, nors galimai vaikščiojusių asmenų jie taip pat nematė, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog J. V. įvykdė neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad J. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl apylinkės teismo nuosprendžiu J. V. pagrįstai išteisintas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Dėl BK 284 straipsnio ir BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

23. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

24. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

25. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų G. N. ir J. B. atstovas advokatas A. Penelis nesutinka su G. N. ir J. V. veikų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį, tokį nesutikimą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs tinkamą grasinimo realumą, nepagrįstai įrodinėjo ir nustatinėjo sistemingumo požymį, kaip būtiną nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo požymį. Prašo pripažinti G. N. ir J. V. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. N. nesutinka su teismo nuosprendžiu ir teigia, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos šiaip aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimties, juolab, kad esminė žala viešajai tvarkai padaryta nebuvo, visuomenės rimtis ar viešieji interesai nepažeisti. Prašo jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį.

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nepaisant to, kad G. N. ir J. V. buvo nuteisti pagal BK 284 straipsnį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

28. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

29. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji G. N. ir J. V. į nukentėjusiojo S. N. namus atvyko turėdami tikslą išsiaiškinti dėl tarpusavio nesutarimų ir priešiškų santykių. Tai, kad G. N. ir J. V. apsilankymo įvykio vietoje priežastis buvo išsiaiškinti priešiškus santykius, patvirtina ne tik nukentėjusiojo S. N. parodymai, jog tarp jo ir jo brolio G. N. yra konfliktiški santykiai dėl namo, kurį testamentu tėvas J. N. užrašė jo sūnui (t.2, b. l. 164), bet ir J. V. nurodytos aplinkybės, jog jis nesutaria su S. N., nes neva S. N. jam grasino ir yra užsipuolęs (t.2, b. l. 63-64). Taigi, konfliktiški santykiai tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo S. N. tęsiasi jau kurį laiką ir nebuvo vienkartinis ar netikėtas nei nuteistiesiems, nei nukentėjusiajam S. N., juolab, kad nuteistasis G. N. jau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą būtent S. N. šeimos atžvilgiu (t.3, b. l. 113-114), be to, nukentėjusiojo S. N. teigimu, G. N. būdamas neblaivus dažnai atvažiuoja aiškintis įvairių klausimų (t.1, b. l. 67-70). Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad 2017 m. gegužės 18 d. į S. N. namus G. N. ir J. V. atvyko siekdami sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, o tai rodo, kad jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, kas yra būtinas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pažymėtina, jog veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Nors formaliai G. N. ir J. V. veiksmai – necenzūriniai žodžiai, grasinimai, vandališki veiksmai (smarkus beldimas, spardymas, šūkavimas) – gali būti vertinami kaip įžūlus elgesys, sutrikdęs ne tik nukentėjusiųjų S. N. ir jo sugyventinės J. B., bet ir namuose buvusių mažamečių asmenų rimtį, tačiau pačių nuteistųjų savo veiksmų suvokimas, asmeninių motyvų dominavimas ir, šiuo atveju, nusikaltimo padarymo vieta – nukentėjusiojo S. N. privati valda (namas, esantis vienkiemyje), nesudaro pagrindo spręsti, kad kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, juolab, kad nei nuteistojo G. N. ir nukentėjusiojo S. N. tėvas S. J. N., gyvenantis tame pačiame name, nei artimiausias kaimynas P. J. dėl galimai buvusio triukšmo, rimties ar tvarkos sutrikdymo į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė ir pretenzijų niekam nepateikė.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog G. N. ir J. V. veiksmuose nėra visų būtinųjų viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad G. N. ir J. V. veiksmai sudaro BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

31. Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo G. N. ir J. V. veiksmus, tačiau skundžiamajame nuosprendyje išdėstyti ir pateikti įrodymai bei jų vertinimas, kad G. N. ir J. V. atliko šiuos veiksmus, o būtent, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2017 m. gegužės 18 d. apie 1.25 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) G. N. brolio S. N. sodybos kiemą, belsdami rankomis į namo duris ir langus, kojomis spardydami sienas ir duris, grasino padegti namą ir juos užmušti, užsidėję ant galvų medžiagines kaukes vaikščiojo aplink namą grasindami susidoroti su nukentėjusiaisiais, yra tinkamas ir pagrįstas.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kaltinamųjų G. N. ir J. V. grasinimus padegti, užmušti patvirtina nukentėjusiojo S. N. parodymai (t.1, b. l. 64-70), kai jis nurodė, jog jis su šeima jau miegojo, kai išgirdo kaip kažkas ėmė daužytis į duris ir langus, o jam pašvietus pro langą su prožektoriumi pamatė, jog tai jo brolis G. N. kartu su J. V., kurie šūkavo, vaikštinėjo jie nuo namo atgal į automobilį, J. V. kelis kartus švietė galingu prožektoriumi į jų namą, G. N. priėjęs prie namo plėšė langus, daužė duris ir sienas, vis šaukė, kad padegs namą, užmuš, vartojo necenzūrinius žodžius jo ir jo sugyventinės J. B. atžvilgiu. Išsigando, liepė vaikams pasislėpti. Tuo metu J. B. iškvietė policiją. G. N. ir J. V. įsėdus į automobilį, jis pamanė, kad jie išvažiuoja, tačiau apvažiavus aplink sodybos teritoriją, vėl sustojo. Per kito kambario langą pamatė, kaip G. N. ir J. V. ateina ant galvų užsidėję medžiagines kaukes, manė, jog jų grasinimas padegti namus, bus įvykdytas. Jie spardė sienas, draskė langus, norėdami patekti į vidų, vis rėkė, kad vis tiek užlips ir visus iškrapštys iš namo. Jog kaltinamieji grasino padegti namus, užmušti, stengėsi patekti į namą, daužė namo sienas, langus patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymai (t.1, b. l. 79-84), kai ji nurodė, kad nakties metu prabudo nuo garso, lyg kas mestų akmenį į sieną, S. N. pašvietus prožektoriumi ji pamatė, kad kieme stovi G. N. ir J. V.. Pats G. N. ir J. V. vaikštinėjo aplink namą, koliojosi, liepė S. lįsti iš namo, bandė atplėšti langus norėdami įeiti į vidų, kelis kartus J. V. švietė su galingu prožektoriumi į jų namą, o G. priėjęs prie namo bandė atidaryti duris ar langus, daužė juos. G. vis šaukė, kad padegs namą, juos išrūkys, kad juos užmuš, vadino ją nepadoriais žodžiais. Vaikai iš išgąsčio verkė ir rėkė. Ji išsigando, paskambino pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją. Po kiek laiko jie įsėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau apvažiavę sodybos teritoriją, jie sustojo kitoje namo pusėje. Nuėjus į kitą kambarį, iš kurio būtų galima matyti kitą sodybos pusę, S. pašvietė prožektoriumi ir ji pamatė, kad G. N. ir J. V. ateina link namo užsidėję kaukes, kuriose matosi tik akys, matė kaip G. nešėsi rankoje daiktą panašų į talpą ar butelį nuo skysčio, pamanė, kad jie atsineša degų skystį savo grasinimams įgyvendinti. Šiuos kaltinamųjų veiksmus patvirtina liudytojų parodymai: liudytojo S. J. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1, b. l. 129-131), kai jis nurodė, kad tą naktį girdėjo kaip šunys lojo. Iš ryto atsikėlęs pamatė, kad po kiemą vaikšto kriminalistai, matė, kad ant durų buvo purvo kaip kad nuo bato, bet pačios durys sugadintos nebuvo; liudytojo S. J. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad įvykio naktį jį iš miego pažadino šunų lojimas. Per langą matė policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobilius, kieme matė abu sūnus, kieme vaikščiojo tyrėjai, bet jis ten nėjo; liudytojo E. S. parodymai (t.1, 132-135), kai jis nurodė, jog po vidurnakčio buvo gautas nukentėjusiojo pranešimas, kad brolis veržiasi į namus. Įvykis buvo priskirtas B kategorijai, į kurį privaloma reaguoti per 20 minučių. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir pasukus link pranešėjo sodybos, pastebėjo iš sodybos išvažiuojantį automobilį, kuris, pareigūnam artėjant, padidino greitį ir pasuko link miško. Jį pasivijus, iš automobilio vairuotojo ir keleivio vietų iššoko du asmenys ir nubėgo. Po kiek laiko atėjo stambaus sudėjimo, tamsiai apsirengęs asmuo, kuris prisistatė, kad yra G. N., nuo jo sklido alkoholio kvapas; liudytojo R. G. parodymai (t.1, b. l. 136-138), kai jis nurodė, jog pagal gautą iškvietimą į (duomenys neskelbtini) važiavo kiti policijos pareigūnai. Buvo iškviesti jiems į pagalbą. Matė nukentėjusįjį ir moteriškę, kurie buvo išsigandę, susijaudinę. Sulaikius G. N. ir J. V. buvo akivaizdžiai matyti, jog jie yra neblaivūs; nepilnamečio nukentėjusiojo D. N., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai (t.1, 103-104), kai jis nurodė, jog įvykio naktį jis miegojo, išgirdo smūgį į sieną, nubėgo pas brolį. Tėvui pašvietus su prožektoriumi, pamatė dėdė G. N. su kažkokiu vyru, buvo neblaivūs, suprato iš to, kaip vaikščiojo ir šnekėjo. Jie beldėsi į langus, vaikščiojo aplink, rėkavo, sakė, kad išrūkys ir jie sudegs. Buvo baisu. Tėvas liepė jam su broliu eiti į kitą kambarį kur nėra langų. Jis buvo išsigandęs, nes girdėjo, kaip mama policijai sakė, jog jie yra užsidėję kaukes; mažamečio nukentėjusiojo M. N., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai (t.1, b. l. 119-120), kai jis nurodė, jog įvykio naktį jis miegojo, išgirdo smūgį į sieną. Atsikėlęs pamatė mamą su tėčiu, tėtis švietė pro langą prožektoriumi. Pažiūrėjęs pro langą pamatė dėdė G., suprato, kad yra antras vyras, nes jie šnekėjosi. G. rėkė, kad išrūkys, padegs, išdaužys langus. Jie bandė brautis į namą, daužė duris. Jis labai bijojo, abu su broliu verkė, tėvai buvo išsigandę, mama taip pat verkė. Jog kaltinamieji grasinimus išreiškė spardydami sienas, plėšdami langus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės (t.1, b. l. 21-28, iš kurių matyti, jog įvykio vieta yra vienkiemis, gyvenamojo namo pietinėje sienoje yra keturi langai ir durys, durys yra atvertos į vidų, ant durų matyti purvo (galimai palikta spyrio į duris metu), antrojo pietinėje namo sienos lango viena dalis yra atidaryta į išorę, langas yra šlapias, 2,5 atstumu nuo sienos guli akmuo, lango, esančio arčiausiai pietvakarinio kampo, stikle yra iki 10 cm įtrūkimas, kuris padarytas senai, 17 m atstumu nuo sienos ant vejos guli 1,5 l talpos plastikinis butelis; S. N. protokolas – pareiškimas (t.1, b. l. 1-2), kuris patvirtina, jog jis buvo pažadintas nuo trenksmų į jo gyvenamojo namo duris ir sienas, grasinimų padegti namus. Atpažino į sodybos kiemą atvykusį brolį G. N. ir J. V., kurie ant galvų buvo užsidėję kaukes, grasindami padegti namus bei sudarydami realų pagrindą bijoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; daiktų apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (t.1, 29-34) iš kurių matyti, kad automobilio salone tarp priekinių sėdynių tarpo rasta juodos spalvos medžiaginė kaukė, ant galinės sėdynės, ant polietileninio maišelio rasta dar viena juodos spalvos medžiaginė kaukė, automobilio bagažinėje yra juodos spalvos prožektorius su laidu, įjungtu į automobilio rozetę; daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (t.1, 36-44), iš kurių matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas plastikinis butelis, su etikete „Lengvai gazuotas. Akvilė. Natūralus mineralinis vanduo“, su jame esančiu skysčiu neturi jokio kvapo, nėra naftos produktams ar kitiems degiems skysčiams būdingo kvapo, suplakus, matyti burbuliukai, todėl tikėtina, kad tai mineralinis vanduo. Viena medžiaginė kaukė (Nr. 245403) – švari, pasiūta pramoniniu būdu, joje yra bendra skylė akims ir nosiai, ši medžiaginė kaukė gali būti motociklininko šalmo pošalmis arba termorūbų viena iš sudėtinių dalių, kita medžiaginė kaukė (Nr. 245404) – purvina, skleidžia nemalonų kvapą, panašų į dyzeliną, vietomis ant jos matosi dėmės, galimai atsiradusios nuo pelėsio, pasiūta pramoniniu būdu, joje yra dvi atskiros skylės akims bei trečia skylė nosiai, gali būti žieminė kaukė, skirta apsisaugoti nuo šalčių veidui; bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas garso įrašas (t.1, b. l. 62-63) patvirtina, jog paskambinusi moteris prašo, kad atvažiuotų policija, nes čia neblaivus vyro brolis braunasi į namus; asmens blaivumo testo duomenys (t.1, b. l. 19-20) patvirtina, jog J. V. nustatytas 1,23 prom. girtumas. Taigi visi šie aptarti įrodymai sudaro neabejotiną pagrindą konstatuoti, kad G. N. ir J. V. neteisėti veiksmai, terorizuojant nukentėjusiuosius grasinimais padegti namą ir su jais susidoroti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sudaro BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Pažymėtina, kad nuteistojo G. N. apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų teisiškai naudingų ir naujų įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti įrodymų pagrįstumu. Apeliacinio skundo argumentai dėl papildomų liudytojų apklausos reikalingumo yra nepagrįsti, kadangi apeliaciniame skunde minimi asmenys įvykio metu nedalyvavo ir reikšmingų įvykio aplinkybių nematė. Kaip ir gynėja nurodė, jie gali patvirtinti apie nuolatinius nesutarimus tarp brolių. Pažymėtina, jog konflikto neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis atliko netinkamą G. N. ir J. V. veiksmų vertinimą kvalifikuojant jų nusikalstamus veiksmus, kadangi analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, teismas nepagrįstai nustatinėjo sistemingumą, kaip grasinimus kvalifikuojantį požymį, nes BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicija žmogaus terorizavimui grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, kaltininko veiksmams sistemingumo požymio nenumato. G. N. ir J. V. sistemingu nukentėjusiųjų bauginimu ir nebuvo kaltinami.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutinka su nuteistojo G. N. apeliacinio skundo teiginiais, jog ši susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama kaip šeimyninis konfliktas. Įvertinus tai, kad G. N. ir J. V., turėdami bendrą tikslą išsiaiškinti konfliktiškus santykius, nakties metu atvyksta į vienkiemį neblaivūs, žinodami, kad name yra ne tik S. N., jo sugyventinė, bet ir du jų vaikai, leidžia muziką, šūkauja, daužo namo sienas ir langus, spardo duris, J. V. kelis kartus šviečiant prožektoriumi į namą, G. N. bando įsibrauti į namo vidų atplėšdamas langą, grasina išrūkyti, padegti namą, vartoja necenzūrinius žodžius, tamsiu paros metu vaikšto ant galvos užsidėjus kaukes bei rankoje laikant plastikinę talpą su skysčiu, teisėjų kolegija laiko, kad nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistųjų grasinimas padegti namą bus įvykdytas. Nors J. V. veiksmai buvo mažiau aktyvūs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jie bendrais veiksmais, t.y. J. V. šviečiant prožektoriumi, G. N. spardant ir daužant langus, grasino padegti namą, kartu beldėsi ir daužė sienas, siekė bendro tikslo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Vien susiklosčiusi situacija, kai nakties metu asmenys daužo langus, spardo duris, vaikšto su kaukėmis ant galvos ir grasina padegti namą laikydami rankoje talpą panašią į butelio tarą, neabejotinai sukelia grėsmės, nesaugumo ir baimės pojūtį. Aplinkybę, kad nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus įvykdytas, dar labiau sustiprina ir tai, jog G. N. prieš kelis metus jau buvo sužalojęs J. B., t.y. 2014-06-01 nakties metu G. N. atvyko neblaivus į S. N. sodybą, garsiai šūkavo, konfliktavo S. N. šeima, konflikto metu metė stiklinę J. B. į veidą ir padarė nežymų sveikatos sužalojimą. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (t.3, b.l. 111-113).

34. Nors nuteistasis teigia, kad byloje nėra dokumento apie tinkamą raštu įtariamųjų informavimą apie planuojamus atlikti apklausas su nepilnamečiais nukentėjusiais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kodeksas nenumato kokia forma apie tai turi būti pranešta. Prokuroras pirmos instancijos teisme teigė, kad įtariamiesiems buvo pranešta ir žinoma apie apklausas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti prokuroru. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas įsitikino apklausos teisėtumu. Jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų nukentėjusiųjų (liudytojų) D. ir M. N. apklausos pagrįstumą ir teisėtumą G. N. apeliaciniame skunde nepateikė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

35. Esant aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

G. N. ir J. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. gegužės 18 d. apie 1.25 val. (duomenys neskelbtini) G. N. brolio S. N. sodybos kieme, bendrais veiksmais terorizavo nukentėjusiuosius S. N., jo sugyventinę J. B., jų mažametį vaiką M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį vaiką D. N., gim. (duomenys neskelbtini), žodžiais grasindami padegti namą ir juos užmušti, bandydami patekti į namo vidų, spardė gyvenamojo namo sienas ir duris, plėšė langus, užsidėję ant galvų medžiagines kaukes vaikščiojo aplink namą ir sudarė jiems realų pagrindą manyti, kad grasinimas padegti namus gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamųjų G. N. ir J. V. veiksmai sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalį, jų veika pagal BK 284 straipsnį perkvalifikuotina į BK 145 straipsnio 2 dalį, G. N. ir J. V. skirtina bausmė. Teisėjų kolegija, skirdama G. N. ir J. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Parinkdama bausmę G. N.už padarytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad G. N.padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, už kurio padarymą yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, G. N.atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, G. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1,9 punktai). G. N.anksčiau neteistas (t.1, b. l. 160-162), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 155-159), turi galiojančių nuobaudų, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t.3, b. l. 23), išlaiko dukterį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas iki 4 metų), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo G. N. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam už padarytą nusikalstamą veiką terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant terminą artimą BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui. Į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam G. N. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (nuo 2017 m. gegužės 18 d. 02.30 val. iki 2017 m. gegužės 19 d. 14.09 val.)(2 paros).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tai reiškia, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

G. N.nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jam skirtina bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl egzistuoja formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti G. N. paskirtos bausmės vykdymą. G. N. dirba, išlaiko dukterį, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo G. N.padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė nėra tokie pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t.y. taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams šešiems mėnesiams ir paskiriant nuteistajam įpareigojimus. Nuteistajam padarius naujas nusikalstamas veikas, jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

Parinkdama bausmę J. V.už padarytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad J. V.padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, už kurio padarymą yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, J. V.atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, J. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1,9 punktai). J. V. Lietuvoje neteistas, anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) už vairavimą neblaiviam (t.2, b. l. 35-37), baustas administracine tvarka (t.2, b. l. 29-34), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje, siųstas darbo biržos mokytis C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo specialybės (t.2, b. l. 22-24, 25, t.3, b. l. 26-31), turi išlaikytinių (dukrą). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas iki 4 metų), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo J. V. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam už padarytą nusikalstamą veiką terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant terminą artimą BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui. Į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam J. V. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (nuo 2017 m. gegužės 18 d. 03.10 val. iki 2017 m. gegužės 19 d. 15.38 val.) (2 paros).

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas nuteistajam J. V. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi jis atitinka ne tik formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį skirtina bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, bet taip pat baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl kurių tikėtina bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. J. V. Lietuvoje neteistas, anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) už vairavimą neblaiviam, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Duomenų apie kitus teisės pažeidimus ar socialiai netinkamą elgesį šiuo laikotarpiu nėra. Nors nuteistasis nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, siųstas darbo biržos mokytis C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo specialybės, turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Pažymėtina ir tai, jog J. V. veiksmai įvykio metu buvo mažiau aktyvūs, kas mažina nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl to J. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams šešiems mėnesiams paskiriant įpareigojimus. Nuteistajam padarius naujas nusikalstamas veikas, jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

Nukentėjusiųjų S. N. ir J. B. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai, t.y. priteisti iš G. N. ir J. V. S. N., J. B., D. N. ir M. N. po 500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, iš viso 2000 (du tūkstančius) Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti reikalavimai yra pagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, kaltinamieji savo veiksmais privertė nukentėjusiuosius nerimauti ne tik dėl savo gyvybės, bet ir dėl turto sunaikinimo, dėl ko nukentėjusieji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus bei emocinį sukrėtimą. Patys grasinimai neabejotinai sukelia nesaugumo jausmą, išgąstį. Be to, nukentėjusieji D. N. ir M. N. yra vaikai, kurie dėl patirto emocinio sukrėtimo, kitą dieną nėjo į mokyklą, tėvų teigimu, D. N. sutriko kalba, apie dvi savaites jis buvo prislėgtas, sunkiai sekėsi mokslai. Po įvykio vaikai bijojo būti namuose. Įvertinus tai, atsižvelgus į G. N. ir J. V.turtinę padėtį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiųjų prašoma neturtinei žalai kiekvienam po 500 Eur atlyginti iš viso 2000 Eur suma yra teisinga, protinga ir sąžininga. Tokia suma atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų S. N. ir J. B. atstovas advokatas prašo priteisti iš nuteistųjų G. N. ir J. V. visas patirtas atstovavimo išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad civiliniai ieškovai S. N. ir J. B. pateikė dokumentus dėl advokato atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, t.y. civilinio ieškovo S. N. pirmos instancijos metu patirtos išlaidos yra 150 Eur (t.2, b.l. 170-171), civilinės ieškovės J. B. – 100 Eur (t.2, b. l. 169), o apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad S. N. sumokėjo advokatui 400 Eur (t. 3, b. l. 115). Tokios išlaidos yra proporcingos, atsižvelgus į proceso trukmę bei bylos koncepciją, ir formaliai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobūdžio advokato darbo įkainių dydžius. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems G. N. ir J. V. lygiomis dalimis priteisė atlyginti 250 Eur (J. B. - po 50 Eur iš G. N. ir J. V.; S. N. - po 75 Eur iš G. N. ir J. V.) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų skundui surašyti ir atstovauti jiems teisme, S. N. už advokato paslaugas sumokėjo 400 Eur. Apeliacinės instancijos teisme, konstatavus, kad būtent dėl G. N. ir J. V. neteisėtų veiksmų civiliniai ieškovai S. N. ir J. B. patyrė turtinę žalą, todėl jų patirtos išlaidos – 400 Eur už apeliacinės instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas – pripažintinos proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš nuteistųjų G. N. ir J. V. solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 dalimi, 328 straipsnio 1,2,4 punktais,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

G. N. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką G. N. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-18 02.30 val. iki 2017-05-19 14.09 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką J. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-18 03.10 val. iki 2017-05-19 15.38 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Iš G. N. ir J. V. solidariai priteisiamos neturtinės žalos dydį padidinti:

- nukentėjusiojo D. N.naudai iki 500 Eur (penkių šimtų eurų) ;

- nukentėjusiojo M. N.naudai iki 500 Eur (penkių šimtų eurų);

- nukentėjusiojo S. N.naudai iki 500 Eur (penkių šimtų eurų);

- nukentėjusiosios J. B.naudai iki 500 Eur (penkių šimtų eurų);

Priteisti iš nuteistųjų G. N. ir J. V. solidariai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. N. ir J. B. 400 (keturis šimtus) eurų už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danutės ŠvitinienėsTeisėjai Algirdas GaputisDonatas Jatužis