Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-183-881/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-08
Bylos Nr.
e2-183-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01241-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
Louis Vuitton Malletier S
Atsakovas
OOO „SEVERO-ZAPAD“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-183-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01241-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Louis Vuitton Malletier S.A. ieškinį atsakovui OOO „SEVERO-ZAPAD“ dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Louis Vuitton Malletier S.A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas areštuoti (konfiskuoti) atsakovui OOO „SEVERO-ZAPAD“ (OOO „CEBEPO-?????“) priklausiančias ir šiuo metu Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytas prekes – 12 porų avalynės, nurodytų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 6 d. rašte Nr. 8VM00301, prekių sulaikymo protokolo Nr. 8VK2000813; atsakovo lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes; priteisti iš atsakovo 100 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sulaikytos prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, todėl turėtų būti sunaikintos.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Ieškovas neprieštaravo dėl sprendimo už akių priėmimo, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytiems pagrindams.

Ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išsiųsti pagal dvišalę Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Iš Rusijos kompetentingos institucijos atsiųstų dokumentų matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam skirtus procesinius dokumentus, tačiau atsakovas neatvyko jų atsiimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad buvo tinkamai laikytasi procesinių dokumentų įteikimo užsienio subjektui procedūros, o atsakovo neatvykimas atsiimti procesinių dokumentų faktiškai reiškia atsisakymą juos priimti, kas, pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį, prilyginama jų įteikimui. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas pareiškė sutinkąs dėl sprendimo už akių priėmimo, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai sprendimui už akių priimti, todėl priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra vaizdinių ir žodinio Europos Sąjungos prekių ženklų, registracijos Nr. 000015628, 009844391, 000015610, savininkas. Prekių ženklai yra įregistruoti, be kita ko, 18 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms „odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių, gyvūnų odos, kailiai, lagaminai, kelioniniai krepšiai ir kt.“ bei 25 klasės „drabužiai, apranga, avalynė ir kt.“ prekėms žymėti.

2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, įtardami intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VK2000813 sulaikė 12 porų avalynės, kurių gavėjas – atsakovas (toliau – sulaikytos prekės).

Remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies b punktu, ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu.

Pagal minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalį, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes, ir kt.

Nagrinėjamu atveju sulaikytos prekės yra pažymėtos žymenimis, tapačiais ieškovo prekių ženklams, be to, tokie žymenys žymi tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekes, kurioms yra įregistruoti ieškovo prekių ženklai. Ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises į registruotus prekių ženklus, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.

Ieškovas prašo konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes. Toks pažeistų teisių gynimo būdas numatytas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 74 straipsnyje. Todėl teismas, nustatęs ieškovo materialiųjų subjektinių teisių pažeidimo faktą, ieškovo reikalavimą tenkina.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiama 203 Eur žyminio mokesčio, 10 Eur mokėjimo pavedimo mokesčio, 1 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 775 Eur kitų, su dokumentų vertimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 2 158 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Konfiskuoti ir atsakovo OOO „SEVERO-ZAPAD“ (OOO „CEBEPO-?????“) (juridinio asmens kodas 2360166, 9 Aprelia 46-29, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje 2018 m. gegužės 31 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VK2000813 sulaikytas prekes – 12 porų avalynės.

Priteisti ieškovui Louis Vuitton Malletier S.A. iš atsakovo OOO „SEVERO-ZAPAD“ 2 158 Eur (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo sprendimą už akių apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vilija Mikuckienė