Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista 2010-11-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, į bausmės atlikimo laiką įskaičius laikinojo sulaikymo laiką ir suėmime išbūtą laiką, nustatyta 38 MGL – 1 430,72 Eur (4 940 Lt) bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2014 m. gegužės 31 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) prie 17 namo antros laiptinės ranka suėmė mažamečiui D. C., gim. (duomenys neskelbtini), už sprando, tempė už bliuzono gobtuvo, sudavė vieną kartą ranka per galvą padarydama nubrozdinimus kakle, taip smurtaudama nežymiai sutrikdė mažamečio D. C. sveikatą.

Kaltinamoji G. V. apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku pamačiusi pro langą, kad nukentėjusysis vaikšto per jos po namo langu pasodintą gėlyną, išėjusi į lauką paėmė jį už bliuzono kapišono ir patraukė iš gėlyno ant šaligatvio. Kai berniukui suėmė už kapišono, gal užgriebė ir už kaklo ir nuo to atsirado nubrozdinimai kakle. Specialiai nebraižė, per galvą jo nemušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą be jos pačios dalinio prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2014-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, kurios kairėje pusėje yra gėlių darželis (7–8 b. l.);.

nukentėjusiojo D. C. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiam teisėjui duotais parodymais, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo su sesute A., K., M., S. Jis su M. bėgiojo. Įlipęs į gėlių darželį jis nuskynė vieną lapelį. Tada išėjo jam nepažįstama moteriškė, kuri paėmė jam už kapišono ir įbrėžė į kaklą. Kaklas liko kruvinas, jam skaudėjo. Teta tampė už bliuzono ir jį suplėšė, vieną kartą trenkė delnu į galvą nugaros pusėje. Ji liepė eiti lauk iš kiemo. Išsigandę išėjo iš kiemo ir parėję į namus viską papasakojo mamai. Mama iškvietė policiją, jį vežė į ligoninę. Teta išėjo į lauką, kai jis jau buvo išlipęs iš gėlių darželio. Ta moteris priėjo prie jo sėdinčio ant laiptų, nieko nesakiusi griebė už treningo krūtinės ir pradėjo tampyti, po to griebė už kapišono, tada jau buvo atsistojęs, nuo jos nusisukęs, nes norėjo pabėgti, tada ji jam įbrėžė su nagais. M. pasakė, kad jam yra įbrėžta ant kaklo, bėgo kraujas, jam skaudėjo. Už kapišono pagriebusi truputį ištampė kapišoną, pagriebusi palaikė, o kai atėjo A., paleido ir jis su M. pabėgo. Per pakaušį trenkė tada, kai paėmė už kapišono. Įbrėžė, tada paleido ir trenkė per pakaušį. Po to bijojo eiti į kiemą (12–14 b. l.);

nepilnametės liudytojos A. Š. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiam teisėjui duotais parodymais, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo kieme su draugais K., S., M. ir broliu D. Brolis D. su M. lakstė, žaidė gaudynių. D. bėgiodamas įlipo į gėlių darželį, įmynė į darželį ir išlipo, nieko nenuskynė. Po to išėjo ta moteris. Ji paėmė broliui D. už kapišono ir įdrėskė į kaklą su nagais. Broliui buvo pradrėksta, D. truputį verkė. Vėliau jai suėmė už rankos ir pasakė, kad prie tos laiptinės jų daugiau nematytų. Teta trenkė D. per pakaušį, kad jis eitų šalin. Jis tada ėjo namo pas mamą. Teta paėmė broliui už kapišono iš priekio ir patempė, treningas per užtrauktuką smarkiai suplyšo. Parėję su broliu apie tai papasakojo mamai. Mama iškvietė policiją ir su broliu D. važiavo į ligoninę. Po to truputį bijojo išeiti į kiemą. Kai G. priėjo prie D., jis jau buvo iš darželio išlipęs ir stovėjo prie laiptinės. D. ant kaklo buvo trys nagų žymės (37–39 b. l.);

nepilnamečio liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiam teisėjui duotais parodymais, kad 2014 metų vasarą, mėnesio nepamena, jie kieme su D., A., K., S. lakstė prie (duomenys neskelbtini) namo vidurinės laiptinės, Mažeikiuose. D. užlipo ant gėlių, pasodintų prie laiptinės. Tai pamatė teta iš viršaus ir išėjo. Ji sugriebė D. už kaklo ir įdrėskė į kaklą su nagais. D. bėgo kraujas, sakė, kad jam skauda kaklą. Jis pažiūrėjęs pamatė įdrėskimus, kiek jų buvo, nepamena. Kai buvo suėmusi už kaklo, suplėšė D. megztinį. Sakė A. su D. eiti lauk iš kiemo. Daugiau nematė, kad ką D. būtų dariusi. Kai teta išėjo iš namo, D. jau iš gėlyno buvo išlipęs ir stovėjo prie laiptinės. Ji išsyk griebė D. už megztinio ir kaklo ir įdrėskė į kaklą nugaros pusėje. Bliuzoną suplėšė iš galo, iširo užtrauktukas. Jie išsigando, kad ta teta taip elgiasi (43–44 b. l.);

nepilnametės liudytojos S. G. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiam teisėjui duotais parodymais, kad 2014 metų pavasarį ji, M., A. ir D. žaidė kieme. M. pastūmė D. į gėlyną, šis įlipo į gėlyną ir netyčia sumindžiojo gėles. Iš namo išėjusi G. paėmė D. už kapišono ir tempė, paskui įbrėžė su nagais į kaklą. D., kai jam įbrėžė G. nagais į kaklą, verkė. Ant D. kaklo matėsi didžiausia žymė, truputį bėgo kraujas. Ji stūmė D. į mašiną, jis atsitrenkė. Jo sesė A. nubėgo pasakyti mamai. Atėjus G. D. jau buvo išlipęs iš gėlyno ir sėdėjo ant laiptų. Jai atėjus D. jos nematė. Tik sesuo jam pasakė, kad saugotųsi. G. priėjo iš už nugaros ir čiupo už kapišono. D. suplyšo megztukas ir pusė kapišono. G. sakė eiti į savo kiemą ir daugiau neateiti. Kai G. taip elgėsi su D., truputį išsigando (49–50 b. l.);

liudytojos K. C. parodymais, kad tą dieną, kaip paprastai, vaikai žaidė gretimame kieme, po kurio laiko parbėgo D., kuris sakė, kad skauda kaklą, kad teta sugriebė už kaklo. Apžiūrėjusi sūnų pamatė kakle tris ryškius dryžius su krauju, be to, buvo suplėšytas sūnaus bliuzonas. Vaikams pasakius, kur ta moteris gyvena, ji su sūnum nuėjo pas ją pasikalbėti. Po to iškvietė policiją, vėliau sūnus buvo nuvežtas į ligoninę;

2014-07-21 specialisto išvada Nr. G 1027/14(04), kurioje nurodyta, kad D. C. nubrozdinimai kakle padaryti kietais bukais daiktais. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių. D. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 25 b. l.).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo D. C., liudytojų A. Š., M. V., S. G., mačiusių, kaip G. V. suėmusi D. C. už kaklo tempė už bliuzono gobtuvo, sudavė nukentėjusiajam delnu per galvą, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, o taip pat 2014-07-21 specialisto išvadoje Nr. G 1027/14(04) nurodytus nukentėjusiajam D. C. padarytus sužalojimus, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, jog kaltinamoji G. V., sugriebdama nukentėjusiajam D. C. už kaklo ir suduodama smūgį per galvą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų gali būti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tam atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teis-mui nekyla jokių abejonių dėl G. V. kaltės padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sutrikdžius D. C. sveikatą, todėl ji baustina už šio nusikaltimo padarymą.

G. V. buvo kaltinama dar ir tuo, jog tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2014 m. gegužės 31 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės dėl mažareikšmės priežasties ranka suėmė nukentėjusiajam D. C. už sprando, tempė už bliuzono gobtuvo, sudavė vieną kartą ranka per galvą padarydama nubrozdinimus kakle, tokiu savo įžūliu elgesiu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju kaltinamoji nukentėjusįjį sugriebė už kaklo bei jam sudavė dėl to, jog šis mindžiojo jos pasodintas gėles. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą, tačiau motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas. Todėl sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, turi būti atsižvelga į tokio elgesio paskatas.

Nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamosios veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad jos veiksmai buvo prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, šį konfliktą lėmė asmeninės priežastys, be to, pats konfliktas buvo trumpalaikis, jį matė keturi liudytojai, neturintys kaltinamajai jokių pretenzijų. Todėl, įvertinus kaltinamosios veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, liudytojų reakciją, kaltinamosios veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad minėta G. V. veika nepasiekė tokio pavojingumo, kuris galėtų būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl kaltinamoji pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas kaltinamajai G. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – yra nejauno amžiaus, pensininkė, anksčiau yra teista, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi paskirtos bausmės, bausta administracine tvarka.

Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamoji neatlikusi 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamosios G. V. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, paskiriant įpareigojimus, ribojančius kaltinamosios elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 54 ir 75 straipsniai).

Išaiškintina G. V., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo G. V. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis D. C. dėl kaltinamosios G. V. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 78,30 Lt – 22,68 Eur (29–31 b. l.), todėl, kaltinamąją G. V. pripažinus kalta, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, iš kaltinamosios priteistina 22,68 Eur už nukentėjusiajam D. C. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. V. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 38 MGL – 1 430,72 Eur bauda ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams ir 38 MGL –1 430,72 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant:

per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo;

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti G. V., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo G. V. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš kaltinamosios G. V. 22,68 Eur (dvidešimt du eurus 68 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam D. C. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.