Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. Skrebiškio veiksmų ikiteisminiame tyrime,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str., kuris Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Baranauskienės 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. (nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

2016 m. kovo 17 d. Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydamas atnaujinti šį ikiteisminį tyrimą, tačiau 2016 m. balandžio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis Pareiškėjo prašymo netenkino, ikiteisminį tyrimą atnaujinti atsisakė. Tokį prokuroro sprendimą Pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi skundas buvo atmestas.

Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą : atnaujinti arba įpareigoti prokurorą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ; įpareigoti prokuratūrą pateikti jam byloje esančios deontologinės ekspertizės akto kopiją; prie ikiteisminio tyrimo prijungti ikiteisminius tyrimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ; nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nušalinti visus Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorus ir ikiteisminį tyrimą perduoti atlikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Nurodo, kad jo prašymo dėl tyrimo atnaujinimo prokuroras neišnagrinėjo, atsakymas į jo prašymą buvo formalus, naujai pateikta medžiaga ir įrodymai neprijungti, prokuroras net nepaaiškino savo veiksmų apskundimo tvarkos. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neįvertino jo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kurios buvo svarbios teisėtam ir pagrįstam procesiniam sprendimui priimti.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, byloje negavus deontologinės ekspertizės. Pareiškėjas taip mano todėl, kad 2015 m. rugsėjo mėn. susipažindamas su bylos medžiaga šio dokumento byloje nematė ir teigia, kad tyrime buvo klastojami dokumentai.

Nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiu teiginiu, kad dėl jo tėvo mirties galėjo būti atsakingas tik vienas asmuo, nes baigtinis galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, skaičius nenustatytas. Jis teikė duomenis, susijusius su asmenimis, galimai prisidėjusiais prie jo tėvo mirties, tačiau prokurorai į tai nekreipė dėmesio. Mano, kad jo tėvo mirtis neatsitiktinė, išsamiai išanalizavus jo pateiktus duomenis iš esmės pasikeistų ir veikos kvalifikavimas iš BK 229 str. į BK 129 str., nes pareiškėjas įsitikinęs, kad gerai organizuota nusikalstama grupė turi planą sunaikinti ir jį patį, į šią grupuotę įtraukta eilė asmenų, turint tikslą užvaldyti jo iš mirusio tėvo paveldėtą turtą. Nurodo, kad į jo gyvybę ir sveikatą ne kartą kėsintasi, buvo pagrobtas visas turimas turtas, tačiau į teikiamus įrodymus žiūrima apatiškai, nereaguojama, niekas nesiima jokių veiksmų, nors yra parašęs daugiau nei 50 raštų ir skundų į įvairias tarnybas. Prokurorai visiškai nevykdo savo pareigų, negina jo teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, o teismuose vyrauja teisinis nihilizmas. Mano, kad su juo susijusius tyrimus kontroliuojantys prokurorai šališki, todėl turi būti nušalinti nuo ikiteisminių tyrimų kontrolės. Prašo išsamiai išnagrinėti jo išdėstytus argumentus ir skundą tenkinti.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Procesas dėl Pareiškėjo skundo nutraukiamas.

Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos, Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Baranauskienės 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2014 m. balandžio 25 d., Panevėžio apygardos teismui priėmus neskundžiamą nutartį, kuria atmetus Pareiškėjo skundą palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis ir konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

BPK 217 str. 1 d. nustato, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. BPK 217 str. 7 d. nustato, kad apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti. Skundai paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 str. nustatyta tvarka.

BPK 63 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai <...> gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas aplinkybes, jo manymu, reikšmingas tyrimui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis 2016 m. balandžio 4 d. raštu Pareiškėjui pranešė, kad tyrimo atnaujinti nėra pagrindo, nes pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės nesusiję su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byla, taip pat pareiškėjo prašymą pateikti deontologinės ekspertizės išvadą tenkino, dėl minimo procesinio dokumento nurodydamas kreiptis į ikiteisminio tyrimo tyrėją.

Nesutikdamas su tokiu prokuroro rašte išdėstytu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuri skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas konstatavo, kad prokuroras raštu atsakydamas Pareiškėjui nepriėmė procesinio sprendimo (nutarimo), atitinkančio BPK 217 str. 1 d. numatytus reikalavimus, tačiau siekiant išvengti tarpinstitucinio susirašinėjimo laikė jį prokuroro veiksmu, skundžiamu BPK 64 str. nustatyta tvarka. Aukštesnės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija nesutinka ir jai nepritaria.

Visų pirma, BPK 164 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tai reiškia, kad prokuroras privalo kontroliuoti tyrimą, jo eigą. Būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką. Šiuo gi atveju, prokuroras gavęs Pareiškėjo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, įvertino jame pateiktus duomenis ir savo kompetencijos ribose nusprendė, kad prašyme pateikta informacija nėra aktuali ir reikšminga, su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu ji visiškai nesusijusi, ir negali būti vertinama kaip nauji duomenys, kuriems esant prokuroras turėtų spręsti ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimą iš esmės, t. y. atsakyti, ar šie duomenys yra iš ties reikšmingi tam, kad jie būtų išsamiau tiriami ir tikrinami nutraukto ikiteisminio tyrimo rėmuose. Todėl prokuroras šiuo atveju neatliko nei proceso veiksmų, nei priėmė nutarimą, kuris jau galėtų būti skundžiamas BPK nustatyta tvarka.

Minėta, kad BPK numatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimo galimybė (BPK 64 str.), tačiau iš esmės visi galimi ir tuo pačiu skundžiami proceso veiksmai yra nurodyti BPK. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prokuroro D. Skrebiškio Pareiškėjui 2016 m. balandžio 4 d. rašytas raštas negali būti laikomas ar prilygintas BPK reglamentuojamu savarankišku proceso veiksmu, kuris galėjo būti skundžiamas BPK nustatyta tvarka. Apylinkės teismas gavęs Pareiškėjo skundą dėl prokuroro rašyto rašto, turėjo jį palikti nenagrinėtą ir grąžinti Pareiškėjui, nes toks raštas negalėjo būti vertinamas kaip BPK reglamentuotas prokuroro veiksmas ir tokio rašto nagrinėjimas nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokio pobūdžio prokuroro atsakymu į jo prašymą, turėjo teisę tokį atsakymą apskųsti pagal kompetenciją aukštesniam prokurorui (prokuratūros vadovams).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma ir pagrįsta, ir teisėta, todėl ji naikinama, o procesas dėl Pareiškėjo skundų nutraukiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63, 64, 65, 217 str.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir procesą pagal V. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. Skrebiškio veiksmų, nutraukti.

Ši nutartis neskundžiama.