Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-244-186/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
2-244-186/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02319-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-244-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02319-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.18.1.2; 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui V. L. pareiškimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. S. pateikė teismui prašymą iki ieškinio atsakovui V. L. padavimo teismui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti jo turtinę padėtį sunkia ir tuo pagrindu sumažinti jam privalomo mokėti užstato dydį iki 100 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. lapkričio 20 d. pašalinti prašymo trūkumus: sumokėti 50 Eur žyminį mokestį bei 865 Eur užstatą, iš viso 915 Eur; nurodyti, kokį konkretų reikalavimą ketina reikšti teisme; pagrįsti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmę pareiškėjo interesams bei būsimo teismo sprendimo įvykdymui; nurodyti, kokių bylai reikšmingų įrodymų pareiškėjas (jo atstovas) negalėjo gauti, kurie sutrukdė pareikšti ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio bei 147 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes suformuluotas nekonkrečiai, neaiškiai. Pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų reikalavimą ketina reikšti teisme, taip pat nepagrindė poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., kad yra grėsmė pareiškėjo interesams bei būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors pareiškėjas nurodė, kad ieškinio kartu su prašymu negali pareikšti dėl poreikio surinkti reikalingus įrodymus, tačiau jų nekonkretizavo, nepagrindė, kad prašymo teikimo metu jų gauti negalėjo. Pareiškėjas nesumokėjo CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyto žyminio mokesčio už pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 50 Eur.Teismas nustatė, kad už prašymą turėjo būti sumokėtas 965 Eur dydžio užstatas (CPK 147 str. 3 d.). Pareiškėjas sumokėjo tik 100 Eur užstatą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sumažinti mokėtino užstato dydį iki 100 Eur, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų dabartinę jo turtinę padėtį (turimą nekilnojamą turtą, transporto priemones, banko sąskaitose turimas lėšas bei gaunamas pajamas). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta 2016 m. pajamų deklaracija, pagal kurią jis tais metais deklaravo gavęs 50 392 Eur pajamų, nesudaro pagrindo sumažinti mokėtiną užstatą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai, t. y. sumažinti mokėtino užstato dydį iki 100 Eur, grąžinti pareiškėjui 50 Eur žyminio mokesčio permoką ir iki pareiškėjo ieškinio teismui padavimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio žemės sklypo areštą. Nurodo šiuos argumentus:Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 5, 80, 115 ir 147 straipsnius, todėl nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę ginti savo pažeistus interesus teisme. Teismui buvo pateiktas 100 Eur žyminio mokesčio kvito originalas, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti 50 Eur žyminį mokestį.Lietuvos Respublikoje nėra dokumento, kuris patvirtintų pajamų neturėjimą, todėl pareiškėjas negali pateikti duomenų apie savo pajamas dabartiniu metu. Transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas negali būti vertinimo dalykas dėl galimybės sumokėti užstatą, nes daiktais užstatas negali būti sumokamas. Teismas yra viešųjų registrų naudotojas, todėl teismui turėjo būti žinoma apie pareiškėjo pajamas ir turtą. Jeigu teismui trūksta duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį, teismas pirmiausia turėjo įpareigoti pateikti tokius duomenis, o ne iš karto atmesti pareiškėjo prašymą dėl užstato sumažinimo.Pareiškėjas savo prašyme teismui aiškiai nurodė, kokį ieškinį jis ketina pareikšti teisme. Taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad skolininkas rengia dokumentus savo turto perleidimo sandoriui sudaryti. Šiuo dokumentu pareiškėjas įrodė grėsmę dėl galimo sprendimo neįvykdymo.Pareiškėjas neprivalo pagrįsti, kas sutrukdė jam pareikšti ieškinį teisme. Teismas neatsižvelgė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. buvo nedarbo diena, todėl ieškiniui pareikšti buvo reikalingas atitinkamas darbo laikas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad pareiškėjas po to, kai apskundė šioje byloje priimtą apygardos teismo nutartį dėl trūkumų ištaisymo, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš to paties skolininko V. L. tą pačią 81 500 Eur skolą, kurią nurodė šioje byloje pateiktame prašyme dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo iki ieškinio pareiškimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. civilinėje byloje Nr. L2-52838-1064/2017 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko V. L. kreditoriaus G. S. naudai 81 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 483 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininkui V. L. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštas.Nustačius tokias aplinkybes, laikytina, kad apeliacijos objekto nagrinėjamoje byloje nebeliko, nes pareiškėjas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, pareiškė teisme reikalavimus skolininkui ir teismas pritaikė pareiškėjo prašytą laikinąją apsaugos priemonę. Taigi, šioje byloje bet kuriuo atveju teismas negalėtų taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuri jau yra pritaikyta ir tebegalioja. Todėl apeliacinis procesas dėl pareiškėjo atskirojo skundo nutrauktinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties.

Teisėjas Egidijus Žironas