Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-972-348/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
1S-972-348/2012
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00051-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
M. C.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-972-348/2012
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00051-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei , teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl 2012-04-30 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje M. C. kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d. grąžinta prokurorui padarytiems kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamąja byla ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-24 Kauno rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje M. C. kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2011 metų birželio mėnesio iki 2012 metų sausio 22 d., terorizavo nukentėjusiąją S. B. sistemingai jai skambindamas ir grasindamas susidorojimu, rašydamas jai grasinančio, įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją S. B. naudodamas psichinę prievartą.

Kauno rajono apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo išnagrinėti bylą. Be to, neaiškus, netikslus kaltinimas ne tik neatitinka LR BK 219 str. nuostatų, bet pažeidžia M. C. teisė žinoti, kuo tiksliai jis kaltinamas, ir neužtikrina teisės tinkamai pasirengti gynybai.

Teismas nurodė, jog M. C. yra inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 2 d., tačiau iš suformuluoto kaltinimo tyri, jog jame praktiškai nurodytas tik laikotarpis. Be to, nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuo ir kada pasireiškė grasinimas susidoroti.

Šalies argumentai

Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Skunde nurodo, nepagrįsti teismo argumentai dėl nusikaltimo padarymo vietos, nes kaltinamasis M. C. atsisakė duoti parodymus, nukentėjusioji gyvena Kauno r., todėl kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie nusikalstamos veikos padarymo laiką yra nurodyti tiek, kiek jie nustatyti bylos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Jie yra pakankamai konkretūs tam, kad nebūtų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis nuo pareikšto jam kalinimo. Taip pat skunde nurodoma, jog nepagrįsti teismo argumentai, jog nenurodyta kaltinamajame akte kuo ir kada pasireiškė grasinimas susidoroti, nes tai yra užfiksuota byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose. Apeliantė pažymi, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Prokurorės teigimu IŠ M. C. priklausančio telefono abonentų ir nukentėjusiajai priklausančio telefono abonento išklotinių matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2011-03-01 buvo bendrautas 982 kartus, todėl tikslaia nustatyti ir nurodyti, kada ir ką sakė, kokias žinutes siuntė M. C. nukentėjusiajai negalima, nes kaltinamasis aktas, jei būtų nurodyti visi grasinimai, grasinančios ir įžeidžiančios žinotės, būtų gremėzdiškas, apkrautas ne itin reikalingomis detalėmis. Be to, apeliantės nuomone teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, net nepradėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos teisiamajame posėdyje, kuriame prokuroras turi teisę keisti, pildyti kaltinimą iki įrodymų tyrimo pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.

LR BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Iš šioje baudžiamoje byloje esančio kaltinamojo akto, matyti, jog prokurorė surašydama kaltinamąjį aktą ne visai laikėsi šių įstatymo nuostatų. Pagrįstai skunde nurodoma, jog jei suformuluotame kaltinime būtų nurodyti visi grasinimai, grasinančios ir įžeidžiančios žinutės, tai kaltinimas būtų gremėzdiškas, tačiau nagrinėjamu atveju suformuluotame kaltinime yra tik perrašyta LR BK 145 str. 2 d. dispozicija, nurodant tik galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį. Iš kaltinimo neaišku kuo( nenurodyta grasinimo turinio) ir kada pasireiškė grasinimas susidoroti, nėra nurodyta duomenys, kurie leistų daryti išvadą apie grasinimų sistemingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš kaltinimo formuluotės nėra aiški kaltinimo apimtis, o nesant aiškaus kaltinimo, negali būti užtikrinta kaltinamosios teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į gynybą. Vienos iš pagrindinių asmens konstitucinių teisių – teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai („Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-03. Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 31).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kuriais teismas pagrindė savo sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartis teisėta ir pagrįsta, prokurorės skunde nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė