- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- I-1316-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04316-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcija
- Advokatai
- Andrius Nevera
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. (A.) B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. lapkričio 16 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimą Nr. 3R-345(AG-280/02-2017) (toliau – Komisijos Sprendimas), prašydamas panaikinti 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-6213 nepradėti Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūrą (toliau – Ministerijos Sprendimas) bei prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją imtis veiksmų išimant Pageidaujamą sklypą iš Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583, kuris buvo pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173, patvirtintos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo, šiuo tikslu atliekant Specialių planų korektūrą ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą (išėmus Pageidaujamą sklypą) ir atitinkamus teisės aktų projektus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinimui.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad į Komisiją buvo kreiptasi po to, kai Ministerija Sprendimu nepagrįstai nepradėjo Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūros. Tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nepagrįstai konstatavo, kad Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. birželio 27 d. prašymą bei 2017 m. rugsėjo 12 sprendime nurodžiusi, kad pareiškėjo prašyme paminėta situacija nelaikytina klaida ar faktiniu duomenų neatitikimu, padare pagrįstas išvadas.
Komisija konstatavo, kad sklypo, esančio ties (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), išėmimas iš Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinės zonos negalėtų būti vertinamas kaip techninės klaidos (faktinių duomenų neatitikimo) ištaisymas, kadangi 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 41 straipsnio prasme, saugomų teritorijų ribų faktinis keitimas negalėtų būti laikomas techninio pobūdžio koregavimu. Anot Komisijos, techninių klaidų ištaisymo paskirtis – dokumento koregavimas, bet ne esminiai pakeitimai, tuo tarpu Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūra, pasireiškianti kaip atitinkamo žemės ploto išėmimas iš valstybės saugomos teritorijos ribų, vertintina kaip esminis pakeitimas. Pažymėtina, kad toks Komisijos požiūris į pareiškėjo iškeltą klausimą yra visiškai formalus ir paremtas iš esmės trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktais situacijos vertinimo argumentais, nors Komisija turėjo įsigilinti į klausimą iš esmės, jį išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai. Be to, pateikdama aukščiau minimus bei kitus motyvus, Komisija net neišnagrinėjo viso pareiškėjo reikalavimo ir pasisakė tik dėl jo dalies, o tai yra akivaizdus įrodymas to, kad Komisija neįsigilino į pareiškėjo iškelto klausimo esmę ir nesiekė jo spręsti iš esmės.
Siekdamas pateikti Komisijos priimto Sprendimo neteisėtumo argumentus, pareiškėjas akcentavo, kad į Ministeriją buvo kreiptasi dėl M. S. iki nacionalizacijos turėto 0,5 ha ploto sklypo (teritorijos) įtraukimo į Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinę teritoriją teisingumo. Atitinkamas kreipimasis buvo sąlygotas tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje yra užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3191, kurioje yra vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į M. S. iki nacionalizacijos turėtą 0,5 ha žemės plotą, esantį į šiaurės vakarų pusę nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą yra V. S., kuri šiuo metu jau yra mirusi, o jos įpėdinis yra pareiškėjas.
Pareiškėjo, kaip nuosavybės teisių atkūrimo paveldėtojo, interesas yra nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą žemės sklypą atkurti natūra. Tačiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (toliau – Direkcija) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) buvo informuotas, kad pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės Sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583, kuris buvo pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173, patvirtintą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją ir yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Būtent dėl šios priežasties, nuosavybės teisės natūra į Sklypą negali būti atkurtos ir Sklypas negali būti grąžintas natūra. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas dar 2015 m. liepos 23 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu peržiūrėti Sklypo priskyrimo Pavilnių regioninio parko ypač vertingai rekreaciniu požiūriu teritorijai pagrįstumą ir inicijuoti Sklypo išbraukimo iš šios teritorijos procedūrą. Ministerija į nurodytą prašymą atsakė, kad toks prašymas gali būti tenkinamas, iš rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų (Lyglaukių rekreacinės teritorijos) ribų išbraukiant Sklypą, kaip neatitinkantį rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms. Akivaizdu, kad atitinkamas valstybės institucijos požiūris yra oficiali pozicija ir negali būti nuvertinama ar paneigiama kitais to paties ar žemesnio lygmens institucijų sprendimais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Taisyklės reglamentuoja specialiųjų planų keitimo ir koregavimo tvarką (V skirsnis). Taisyklių 38 punkte numatyta, kad kai keičiama tik dalis galiojančio Dokumento sprendinių, tai laikoma koregavimu. O Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad Planavimo organizatorius, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, dėl kurio reikia keisti Dokumento sprendinius, priima sprendimą dėl viso Dokumento keitimo ar jo koregavimo. Taisyklių 40 punkte numatyta tvarka, kurios laikantis yra atliekamas specialiųjų planų koregavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 41 punkte yra numatytas papildomas specialiųjų planų koregavimo būdas, kuriam nėra taikoma Taisyklių 40 punkte nustatyta viešinimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, tai techninių klaidų ištaisymas. Taisyklių 41 punkte nurodyta, kad Techninių klaidų ištaisymas – Dokumento koregavimas, apimantis tik brėžiniuose ir tekstinėje dalyje pastebėtų spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų ir kitų neatitikimų ištaisymą, dėl kurio nekinta Dokumente nustatytų sprendinių esmė.
Pareiškėjas pabrėžė, kad viena svarbiausių situacijos, kurioje jis atsidūrė, o tiksliau tariant buvo į ją įstumtas, aplinkybių yra tai, kad žemės plotas, kuriame yra Sklypas, yra įsiterpęs tarp esamų (suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų) namų valdų žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Aplinkinėje, t. y. tarp miško masyvo ir (duomenys neskelbtini), uždaro kontūro teritorijoje yra išsidėstę esami eksploatuojami 7 namų valdos žemės sklypai ir Sklypas. Maža to, į dalį prašomos grąžinti žemės nuosavybės teisės jau yra atkurtos ir natūra grąžintas namų valdos žemės sklypas, esantis būtent (duomenys neskelbtini). Be to, Sklypas ribojasi tik su namų valdos sklypais ((duomenys neskelbtini)) bei keliais (gatvėmis), kurie yra iš šiaurės rytinės ir pietvakarių pusių. Sklype nėra jokių rekreacinę reikšmę turinčių objektų, jis nėra miško (nėra miško naudmenų), pažintinio tako dalis, taip pat Sklypas net nesiriboja su jokias rekreacinę reikšmę turinčiais objektais — kaip minėta, ribojasi tik su namų valdų sklypais ir keliais.
Dėl šios priežasties daugiau nei akivaizdu, kad Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (18-1)-D8-6268 konstatuoti faktai yra ne iš piršto laužti dalykai, o realios situacijos teisingas vertinimas. Todėl ir pagrindas konstatuoti, kad įtraukiant Sklypą į rekreaciniu požiūriu ypač vertingos Lyglaukių rekreacinės teritorijos ribas buvo padaryta klaida.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir pažymėjo, kad ginčijamo žemės ploto buvimas rekreaciniu požiūriu ypač vertingoje teritorijoje nėra techninė klaida. Paminėtina, kad kas yra techninė klaida ir kaip ji yra ištaisoma saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose reglamentuojama Taisyklėse, todėl nurodė, kad pareiškėjo atveju žemės ploto, kuriame yra ginčo teritorija, išėmimas iš saugomos teritorijos ribų negali būti laikoma techninės (spausdinimo, skaičiavimo) klaidos ar kitokio faktinių duomenų neatitikimo ištaisymu.
Pažymėtina, kad ginčo teritorijos priskyrimas saugomai ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai yra nustatytas teisės aktais ir atitinkamai teritorijų planavimo dokumentais. Ginčo žemės plotas patenka į Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinę zoną, kuri yra saugoma teritorija. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Lyglaukių rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribos nustatytos taip, kad jos sutampa su Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane išskirtomis Pavilnių rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribomis. Priimant sprendimą dėl Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinėje zonoje esančios teritorijos (teritorija, esanti šalia (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į rekreacinę zoną ir šios teritorijos įrašymą į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašą, buvo vadovaujamasi Valstybinio žemėtvarkos instituto parengto Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano tekstine dalimi (aiškinamuoju raštu) ir plano procedūrų dokumentais, grafine dalimi bei Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano tekstine dalimi (aiškinamuoju raštu) ir plano procedūrų dokumentais, grafine dalimi. Paminėtina, kad rengiant Pavilnių regioninio parko ir jo funkcinių zonų ribų planą ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą buvo analizuojami mokslinių ir kitų tyrimų duomenys apie regioninio parko gamtą, sprendiniai formuluoti atsižvelgiant į minėtų duomenų analizės rezultatus, konsultuotasi su suinteresuota visuomene ir derinta su įgaliotomis valstybės institucijomis, įvertintos gautos pastabos ir pasiūlymai. Tiek plano rengėjų parengtų sprendinių, tiek suinteresuotų asmenų pateiktų pasiūlymų dėl jų keitimo galimas poveikis Pavilnių regioninio parko saugomoms vertybėms vertintas kompleksiškai ir galutiniai sprendiniai rengti ir teikti tvirtinti atsižvelgiant į šį kompleksinį poveikio saugomoms vertybėms įvertinimą.
Paminėjo, kad ginčo teritorija patenka į Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinio funkcinio prioriteto teritoriją, apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Ginčo teritorija yra nutolusi nuo stambesnių vandens telkinių, atlieka apsaugines (įskaitant ir vizualinės apsaugos) funkcijas, užtikrina gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir atlieka ekologinės kompensacijos funkciją prieš (ar šalia esančias) intensyviai rekreacijai naudojamas teritorijas. Konkrečiu atveju, tai reikštų, kad teritorija būdama didžiausio šalies miesto teritorijoje, arti intensyviai rekreacijai naudojamų teritorijų (viešbučių, pramogų parkų, įvairaus pobūdžio takų ir trasų ir pan.) yra svarbi rekreaciniu požiūriu, net ir nesant joje įrengtų specializuotų rekreacinių įrenginių. Teritorija ribojasi su trimis privačios nuosavybės žemės sklypais, kuriuose yra gyvenamieji namai, taip pat ši teritorija ribojasi su viešuoju keliu (gatve), todėl regioninio parko gyventojai ir lankytojai praeidami ar pravažiuodami pro žaliąją teritoriją turi galimybę regėti žaliąją teritoriją, taip pat paminėtina teisė ir galimybė laisvai vaikščioti, vedžioti šunis ir kitaip joje ilsėtis.
Patvirtino, kad teisės aktai, kurių pagrindu Pavilnių regioninio parke esančios teritorijos priskirtos saugotinoms ir ypač vertingoms rekreaciniu požiūriu, pagrindžia teisinį šių teritorijų priskirtinumą prie tokių teritorijų, o faktinį šių teritorijų priskyrimą saugomoms ir ypač vertingoms rekreaciniu požiūriu teritorijoms pagrindžia tiek faktinė situacija, tiek ir šio parko planavimo dokumentų parengimo rezultatai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo žemės ploto, kuriame yra ginčo teritorija, priskyrimą saugomoms ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms laikyti technine klaida (faktiniu duomenų neatitikimu), kaip nurodoma pareiškėjo skunde.
Pabrėžė, kad Ministerija Sprendime motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, o priimdama Sprendimą vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais specialiojo teritorijų planavimo dokumentų keitimą/koregavimą, teritorijų priskyrimą saugotinoms ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017-07-13 rašte Nr. (3)-V3-l012(12.1), Savivaldybės 2017-08-21 rašte Nr. A51-55284/17(2.15.1.2-MP3) bei Direkcijos 2017-08-02 rašte Nr. 2-190 pateiktais argumentais.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
Savivaldybė nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 2. raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra suformuoti žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. A51-45726(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją, kad Sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583 patvirtintą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją ir yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ buvo įsteigtas Valstybės saugomas Pavilnių regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriu vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. punktu patvirtintas rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planų sąrašas, į kurį patenka Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinė teritorija, kurią sudaro 51,5 ha plotas. Iš Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano matyti, kad pareiškėjo Sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinę teritoriją. Pažymėtina, kad minėto Vyriausybės nutarimo 2.2. punkte Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduota nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Lyglaukių rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos, kaip ir visų kitų Pavilnio regioniniame parke, ribos patvirtintos aukščiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl nėra jokio pagrindo koreguoti Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų ir/ar tvarkymo planus. Taisyklių 41 straipsnyje numatyta, kad techninių klaidų ištaisymas – dokumento koregavimas, apimantis tik brėžiniuose ir tekstinėje dalyje pastebėtų spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų ir kitų neatitikimų ištaisymą, dėl kurio nekinta dokumente nustatytų sprendinių esmė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo Sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Dėl šios priežasties nuosavybės teisės į pageidaujamą sklypą negali būti atkuriamos natūra. Ministerija 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (18-l)-D8-6268 pareiškėjui atsakė, kad organizavo pasitarimą ir vietovės apžiūrą bei nurodė, kad vietovės specialieji planai (Pavilnių regioninio parko ir zonų ribų planas, Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas) „galėtų būti koreguojami, iš rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų (Lyglaukių rekreacinės teritorijos) ribų išbraukiant Sklypą, kaip neatitinkantį rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms taikomų kriterijų“. Pareiškėjas nurodė, kad, gavęs tokią informaciją, siekė inicijuoti atitinkamas procedūras, kurių dėka būtų įgyvendintas techninės klaidos ištaisymas.
Tarnyba nurodė, kad nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo sudarymas ir apskaita numatyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Lyglaukių rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos, kaip ir visų kitų Pavilnių regioniniame parke esančių rekreaciniu ar ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribos, patvirtintos atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (o ne tvirtinant Pavilnių regioninio parko specialiuosius planus), mano, kad nėra teisinio pagrindo koreguoti Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų ir/ar tvarkymo planus. Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Sklypo išėmimas iš Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinio funkcinio prioriteto zonos prilygtų techninės klaidos ištaisymui, laikant, kad buvo netiksliai nustatyti faktiniai duomenys, leidžiantys teigti, kad žemės sklypas yra vertingas rekreaciniu požiūriu, nes jame nėra jokių rekreacijai vertingų objektų ir savybių. Sklypo buvimas rekreaciniu požiūriu ypač vertingoje teritorijoje nėra techninė klaida. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 583 Lyglaukių rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribos nustatytos taip, kad jos sutampa su Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane išskirtos Pavilnių rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ribomis. Rengiant valstybių parkų ir jų zonų ribų planus, dėl naudojamo mastelio ir teritorijos aprėpties nesiekiama nustatyti kiekvieno žemės sklypo paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad pageidaujamas sklypas yra centrinėje Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinio funkcinio prioriteto zonos dalyje, todėl jo išėmimas iš šios zonos būtų nelogiškas kraštotvarkiniu požiūriu: rengiant valstybinių parkų ir jų zonų ribų planus, funkcinio prioriteto zonos nustatomos sąlyginai didelėms teritorijoms, o ne vienam sklypui.
Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti sklypai, tarp kurių yra Sklypas, buvo suformuoti 1993–2000 metais, kad 2004 metais rengiant ypač vertingų teritorijų sąrašą ir planą Pavilnių regioniniame parke, buvo apsispręsta nesudaryti prielaidų naujiems žemės sklypams – naujoms namų valdoms formuoti. Tokiu sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrino, kad Vilniaus miesto gamtinės teritorijos liks atviros visuomenei, nebus skirtos užstatymui, jose neatsiras nauji gyvenamųjų namų kvartalai. Pažymėtina, kad Tarnyba 2017 m. liepos 13 d. rašte (4)-V3-1012(12.1) minėjo, kad neužstatytų žemės plotų, kuriuos pretenduoja susigrąžinti piliečiai Pavilnių regioninio parko rekreaciniu požiūriu ypač svarbiose teritorijose, yra labai daug, šis pareiškėjo atvejis „ne vienintelis, todėl laikantis lygiateisiškumo, demokratijos ir viešumo principų, reikėtų kompleksiškai nagrinėti ir vienu metu nuspręsti dėl daugelio pretendentų prašymų. O patenkinus šiuos (daugelį jų) prašymų, būtų sunaikintos rekreaciniu požiūriu ypač svarbios teritorijos, kartu ir iš esmės sumažinta, sumenkinta Pavilnių regioninio parko vertė. Turėtume neužmiršti, kad Pavilnių regioninis parkas yra pats mažiausias ir bet kokios statybos, jų padariniai yra akivaizdūs.“
Apibendrinant iškilusio ginčo esmę, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 nutarimu Nr. 1173 patvirtino Lyglaukiu rekreacinę 51,5 ha ploto teritoriją kaip rekreaciniu požiūriu ypač vertingą, taip sudarydama prielaidas apsaugoti vertingiausias Vilniaus miesto teritorijas nuo užstatymo sutankinimo. Šio nutarimo 2.2 papunktyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rekomenduota „nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti“. Taigi, pareiškėjo ginčas pirmiausia yra susijęs su minėtu Vyriausybės nutarimu, o ne su Specialiojo plano korektūra.
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. su prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas organizuoti Pavilnių regioninio parko ribų ir jo zonų ribų ir/ar Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano koregavimą ištaisant technines klaidas (faktinių duomenų neatitikimą) ir teritorijos, kurioje yra Pageidaujamas sklypas, išėmimo iš Pavilnių regioninio parko (Lyglaukių rekreacinės teritorijos) rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos, procedūrą.
Ministerija 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. (18-1)D8-6213, kuriame nurodė, kad, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl M. S. iki nacionalizacijos turėto 0,5 ha ploto sklypo (teritorijos), patenkančio į Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinę teritoriją, teisingumo, konstatavo, kad prašyme paminėta situacija nelaikytina klaida ar faktiniu duomenų neatitikimu, todėl nėra pagrindo pradėti Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūrą. Savo nuomonę grindė Tarnybos, Savivaldybės bei Direkcijos raštuose išsakytais argumentais. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui yra numatytos galimybės gauti žemės sklypą kitoje vietovėje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Ministerijos sprendimu, 2017 m. spalio 16 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Ministerijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-6213 nepradėti Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūrą bei prašydamas įpareigoti Ministeriją išimti Pageidaujamą sklypą iš Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583, kuris buvo pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173, patvirtintos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo, šiuo tikslu atliekant Specialių planų korektūrą ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą (išėmus Pageidaujamą sklypą) ir atitinkamus teisės aktų projektus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinimui.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-345(AG-280/02-2017), kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos sprendimo, Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ministerijai atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).
VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra pagal VAĮ laikytina viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Ministerijos Sprendime tik buvo įvardinta, jog pareiškėjo 2017 m. birželio 27 d. prašyme paminėta situacija nelaikytina klaida ar faktiniu duomenų neatitikimu, todėl ir nėra pagrindo pradėti Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūrą.
Teismas pabrėžia, kad iš šio sprendimo turinio matyti, kad Ministerijos Sprendime nėra nurodytos teisės aktų normos, nėra nurodyti jokie konkretūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys Ministerijos Sprendimo pagrįstumą. Todėl darytina išvada, kad Ministerijos Sprendime nepakako vien tik nurodyti, jog savo nuomonę, priimdama Sprendimą, Ministerija grindžia Tarnybos, Savivaldybės bei Direkcijos raštuose išsakytais argumentais.
Įvertinęs Tarnybos 2017-07-13 rašte Nr. (3)-V3-l012(12.1), Savivaldybės 2017-08-21 rašte Nr. A51-55284/17(2.15.1.2-MP3) bei Direkcijos 2017-08-02 rašte Nr. 2-190 pateiktus argumentus, susijusius su pareiškėjo pašymu dėl rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribų keitimo, teismas daro išvadą, kad minėtuose raštuose išsakytos nuomonės nebuvo teisinis pagrindas Ministerijos Sprendime nurodytoms išvadoms. Teismas daro išvadą, kad Ministerija privalėjo argumentuotai bei motyvuotai Sprendime paaiškinti, kodėl pareiškėjo 2017 m. birželio 27 d. prašyme paminėta situacija nelaikytina klaida ar faktiniu duomenų neatitikimu, kodėl nėra pagrindo pradėti Pavilnių regioninio parko planavimo schemos korektūrą, be to, privalėjo aiškiai atsakyti pareiškėjui dėl jo 2017 m. birželio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo Sklypu.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, todėl šis Sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjas skunde teismui taip pat prašė panaikinti Komisijos Sprendimą.
Teismui konstatavus, kad Ministerijos Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, darytina išvada, kad Komisija, priimdama Sprendimą, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius Ministerijos veiksmus, priimant Sprendimą, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad Ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Komisijos Sprendimas yra naikintinas.
Pareiškėjas skunde teismui taip pat prašė įpareigoti Ministeriją atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su pareiškėjo Sklypu.
Teismui konstatavus, kad Ministerija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, pažeisdama VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę imtis veiksmų išimant Pageidaujamą sklypą iš Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583, kuris buvo pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173, patvirtintos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo, šiuo tikslu atliekant Specialių planų korektūrą ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą (išėmus Pageidaujamą sklypą) ir atitinkamus teisės aktų projektus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinimui tenkintinas iš dalies, t. y. Ministerija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 27 d. prašymą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. (A.) B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 3R-345(AG-280/02-2017).
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (18-1)-D8-6213.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. (A.) B. 2017 m. birželio 27 d. prašymą.
Kitą pareiškėjo A. (A.) B. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.