Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. L., nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo V. S. turto vagystė iš automobilio) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (AB ,,A. I.“ turto vagystė iš automobilio) – 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpyje nuo sausio 22 d. 22 val. iki sausio 23 d. 21⁵⁰ min., išdaužęs V. S. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“ V/Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Kaune, Partizanų g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės galinio lango stiklą, įsibrovė į automobilio vidų, iš kur pagrobė svetimą turtą-nukentėjusiajam V. S. priklausančią įrankių dėžę 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. turtinę žalą.

Be to, V. L. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpyje nuo vasario 8 d. 20 val. iki 9 d. 08³⁰ val., išdaužęs AB „A. I.“ priklausančio automobilio „VW Caddy“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune, Taikos pr., namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, 150 Lt vertės galinio lango stiklą, įsibrovė į automobilio vidų, iš kur pagrobė svetimą, AB „A. I.“ priklausantį turtą-suvirinimo lygintuvą „(duomenys neskelbtini) Caddy 400v“ 979,37 Lt vertės, kampinį šlifatorių „WE04-125 Metabos plius“ 279,22 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Flex 1710 FRA/VR“ 200,30 Lt vertės bei 180,15 Lt vertės elektrinį kabelį, iš viso pagrobė turto už 1639,04 Lt, tuo padarydamas AB „A. I.“ 1789,04 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija nuteistojo kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir už šiuos nusikaltimus skirtų bausmių, tačiau nesutinka su bausmių bendrinimo taisyklių taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles.

Kolegija konstatuoja, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai teismas už kelias nusikalstamas veikas paskiria bausmes vienu nuosprendžiu.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

BK 63 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 63 straipsnio 9 dalis nurodo, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, 2007-05-22 nutartyje Nr. 2K-P-193/2007, išaiškino, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme.

Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.

Nustatyta, 2009-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. L. nuteistas pagal BK 286 straipsnį, jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. pagrindu skirta bausmė subendrinta su 2008-03-07 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Pagal BK 11 straipsnį BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. numatyti nusikaltimai priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai, BK 286 str.- nesunkus.

Šioje baudžiamojoje byloje V. L. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai). Veikos padarytos 2008 m. sausio ir vasario mėn., tai yra prieš 2009-03-16 nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas 2009-11-23 nuosprendžiu pripažindamas V. L. kaltu pagal du atskirus nusikaltimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes atskirai už kiekvieną iš jų.

Šiuo atveju, pirmu etapu yra privalu skirti bausmes už tas nusikalstamas veikas, dėl kurių nagrinėjama baudžiamoji byla, ką teismas ir padarė, o vėliau, antru bausmės skyrimo etapu, buvo būtina subendrinti visas bausmes, skirtas šioje byloje ir kitoje byloje skirtą bausmę pagal 2009-03-16 nuosprendį.

2009-11-23 nuosprendžiu teismas du kartus bendrino bausmes, tai yra bendrino bausmes, skirtas šiuo nuosprendžiu už dvi (BK 178 str. 2 d.) nusikalstamas veikas ir subendrintą bausmę bendrino su 2009-03-16 nuosprendžiu skirta bausme. Be to, teismas nesivadovavo BK 63 straipsnio 9 dalimi. Taip pat, nevykdė šios normos reikalavimo, kur nurodoma, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Taigi, darytina išvada, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentas pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, jų tarpusavyje nebendrindamas, visiško ar dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kadangi V. L. nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos nuosprendį, teisingai taikant LR BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Skunde taip pat prašoma į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas į bausmės atlikimo laiką įskaitė laikotarpį, prabūtą V. L. atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendį. Tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad tai gali pasunkinti nuteistojo padėtį ta prasme, jog į jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis gali būti žymiai mažesnis, nei jam iš tikrųjų buvo paskirta ir jo visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bausmės laiką yra įskaitoma ne tik laisvės atėmimo bausmės laikas iš dalies ar visiškai atliktas pagal ankstesnį nuosprendį, bet ir laikas išbūtas suėmime (LR BPK 122 str.) bei sulaikyme (LR BPK 140 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, kaip kad yra nurodyta LR BK 63 straipsnio 9 dalyje.

Dalinai pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl turto konfiskavimo klausimo neišsprendimo. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (LR BK 72 straipsnio 1 dalis). LR BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialinę vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Taigi, baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo teismo pareigą taikyti turto konfiskavimą išvardintais atvejais.

BK 72 straipsnio 5 dalis nurodo, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo konkrečiu atveju, liudytojo A. V. parodymais įrodyta, kad V. L. jam pardavė iš nukentėjusiojo V. S. automobilio pagrobtą įrankių dėžę už 50 ar 60 litų, bei už 50 litų kampinį šlifuoklį, pagrobtą iš AB ,,A. I.“ automobilio. Vogtų daiktų pardavimo A. V. neneigia ir pats nuteistasis V. L.. Darytina išvada, kad iš šių nusikalstamų veikų padarymo V. L. praturtėjo mažiausiai 100 litų. Tačiau minėti pinigai pas nuteistąjį nerasti, jų paimti nėra galimybės. Todėl teismas privalėjo priimti sprendimą iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnyje minėtas nuostatas turto konfiskavimo klausimu, tačiau įstatymo netaikė ir nevykdė įstatymo nuostatų. Tokiu būdu, prokuroro apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas šiuo klausimu tenkintinas dalinai. Netenkinamas reikalavimas konfiskuoti turtą, nes turto nerasta. Taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Esant šioms aplinkybėms, nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo

Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimo pagrindų ir nėra per griežta.

LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, apelianto asmenybę, kitas aplinkybes. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas jos dydį nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad V. L. padarė du apysunkius nusikaltimus, anksčiau teistas septynis kartus, nusikalto teistumui neišnykus, nedirbo ir neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui neatlygino. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus V. L. sistemingą polinkį nusikalsti, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytiems nusikaltimams ir nuteistojo asmenybei. Apelianto padarytos vagystės turi kvalifikuojantį požymį, nes svetimas turtas pagrobtas įsibraunant į automobilius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. L. teisiamas aštuntą kartą, už analogiškas nusikalstamas veikas anksčiau jau buvo teistas net kelis kartus, tačiau išvadų nepadarė. Tai rodo, kad švelnesnių bausmių paskyrimas nuteistojo elgesiui jokio teigiamo poveikio nedaro. Todėl švelnesnio pobūdžio ir dydžio bausmės nepakankamos pakeisti nuteistojo elgesiui bei pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo bendrinamos su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, daliniu bausmių sudėjimo principu. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde V. L. teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažinti apelianto nurodytas aplinkybes.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra, kai 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3)kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, galimai dalį kitų neesminių neigiant bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-06 apklaustas įtariamuoju V. L. kaltę neigė. (t. 1. b.l. 100-101) 2009-06-11 papildomai apklaustas įtariamuoju taip pat neigė kaltę. (t. 1 b.l. 107) Pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino, tačiau nurodė neprisimenąs visų vagystės aplinkybių. Be to, nuteistasis nėra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

N. V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. L. paskirtas bausmes Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimas 3 metams), pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams) ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžiu (laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių) subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi priteisti iš V. L. 100 (vieną šimtą) litų valstybei.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti.