Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja A. S. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo R. G. skundas tenkintas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimas, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 512 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta 868 Eur bauda, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu R. G., UAB K direktoriaus pavaduotojui, pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį skirta 868 Eur bauda už tai, kad atlikus UAB K (toliau – K) nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą (2016-11-22 patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-574), pagal atliekų tvarkymo suvestinių duomenis nustatyta, kad 2016-10-31 sąvartyne buvo laikomas didesnis kiekis atliekų negu nurodyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 10 lentelėje, o būtent: kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) buvo laikoma 16 356,659 t, nors pagal TIPK leidimą leidžiama laikyti 10 000 t. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai. Be to, R. G. pagal ATPK 86 straipsnį skirta 361 Eur bauda už tai, kad K, turėdamas 2015-02-07 Aplinkos apsaugos agentūros išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000975 bei eksploatuodamas nepavojingų atliekų sąvartyną, neturi darbuotojo, turinčio pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančiųjų darbuotojų mokymo kursų galiojančio pažymėjimo. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 112 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. G. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda. Šį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą R. G. apskundė apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu R. G. skundas tenkintas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimas, kuriuo R. G. pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta 868 Eur bauda, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti iš dalies ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo dalį dėl R. G. nubaudimo pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį 868 Eur dydžio bauda. Pažymi, jog teismas skundžiamame nutarime dėl mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) kiekio, numatyto TIPK leidime, viršijimo nurodė, kad R. G. veikoje nėra kaltės dėl šio pažeidimo padarymo. Teismas šį argumentą grindė R. G. bei liudytojų parodymais, kurie tvirtina, kad atliekų perviršis susidarė dėl UAB „F. K.“ valdomo atliekų deginimo įrenginio sustojimo birželio ir spalio mėnesiais bei dėl to, kad sausio mėnesį UAB „F. K.“ išsivežė mažiau atliekų nei privalėjo pagal grafiką. Iš to darytina išvada, kad didžiausias vienu metu laikomų atliekų kiekis buvo viršytas tik dėl UAB „F. K.“ veiklos sutrikimų. Tačiau apeliantas nesutinka su teiginiu, kad R. G. veikoje nėra kaltės. Nurodo, jog 2012 m. tarp K ir UAB „F. K.“ buvo pasirašyta sutartis (2012-07-13 Nr. 12-86), kuria perkančioji organizacija, t. y. K, įsipareigojo pateikti ne mažiau kaip 100 000 t atliekų, o paslaugų teikėjas, t. y. UAB „F. K.“, įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis priimti visas perkančiosios organizacijos (K) tiekiamas atliekas, bet ne daugiau kaip 160 000 t per metus. Pagal ataskaitą, UAB „F. K.“ per 2016 m. iš K buvo gauta tik 94 647,39 t kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10). K ir UAB „F. K.“ glaudžiai bendradarbiauja, todėl teigimas, kad minimų atliekų kiekis buvo viršytas dėl to, kad UAB „F. K.“ deginimo įrenginio sustojimo metu nevežė iš K atliekų, yra nepagrįstas. Sutarties pasirašymo metu K buvo vienintelis atliekų tiekėjas UAB „F. K.“. Po kelerių metų UAB „F. K.“ jau buvo sudariusi (ir šiuo metu turi galiojančias) sutartis dėl atliekų tiekimo deginimui ir su kitais tiekėjais, kuriems taip pat turi sudaryti galimybę tiekti atliekas. Atsiradus daugiau atliekų tiekėjų, ribojamas iš K išvežamų atliekų kiekis. Pasikeitus aplinkybėms, atsiradus ribotam atliekų išvežimui į UAB „F. K.“, K, vertindamas mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) didėjančius kiekius, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, ar K kreipėsi į UAB „F. K.“ su prašymu prieš sustabdant deginimo įrenginį išvežti daugiau atliekų arba padidinti išvežamų atliekų kiekį jau po to, kai deginimo įrenginys vėl pradėdavo dirbti. Patikrinimo metu K sąvartyne buvo laikoma mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) 16 356,659 t, tai yra net 64 proc. viršijant leidžiamą pagal TIPK leidimą kiekį (leidžiama 10 000 t). Apelianto turimais duomenimis, apeliacinio skundo rašymo metu minėtų atliekų kiekis vis dar nėra sumažintas iki TIPK leidime numatyto didžiausio leidžiamo laikyti kiekio. Siekiant išvengti tokio pobūdžio pažeidimų, K turėtų įvertinti galimybę dėl prašymo teikimo Aplinkos apsaugos agentūrai dėl TIPK sąlygų koregavimo (būtent dėl mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) leidžiamo laikyti kiekio padidinimo). Apelianto turimais duomenimis, K nėra pateikęs prašymo koreguoti TIPK leidimo dėl minėtų atliekų leidžiamo laikyti kiekio didinimo. Apeliantas mano, kad K padaryto pažeidimo sudėtyje yra kaltė dėl neatsargumo. K nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad žalingų pasekmių bus išvengta. K 2016-12-05 pateiktame atsakyme Nr. (1.10)-2R-1101 dėl atsakingo asmens paskyrimo nurodyta, jog už didesnio kiekio kitų mechaninio apdorojimo atliekų ir degiųjų atliekų laikymą atsakingas direktoriaus pavaduotojas R. G.. Apelianto nuomone, R. G. kaltė dėl TIPK sąlygose nustatytų reikalavimų nesilaikymo visiškai įrodyta, nuobauda jam paskirta teisingai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti, jį atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas R. G., atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tačiau pagal šiuo metu galiojančio ANK nuostatas veika neperkvalifikuotina, kadangi ATPK 512 straipsnio 2 dalies sankcija numato švelnesnę atsakomybę, ir teisena vyksta pagal iki 2016-12-31 galiojusio ATPK nuostatas. Iš apeliacinio skundo matyti, jog ginčo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nutraukti R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 86 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nutraukti R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai ir neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, būtent dėl ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nutarime pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats atlikęs įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, skundžiamame nutarime išdėstytos išvados R. G. kaltės / nekaltumo klausimu dėl ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra nepagrįstos, jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu R. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vadovaujantis ATPK 512 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų. R. G. padaryti ATPK 512 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, kurios įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis, prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdant ūkinę veiklą, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. spalio mėn. K išdavė (pakeitė) TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015. Minėtas leidimas išduotas Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartynui, esančiam (duomenys neskelbtini). TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 10 lentelėje nustatyta sąlyga – didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų (19 12 12 – kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos ir 19 12 10 – degiosios atliekos) kiekis – 10 000 t. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros inspektoriams atlikus K planinį patikrinimą (b. l. 23–27), siekiant patikrinti, be kita ko, TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygų vykdymą, remiantis K pateiktais atliekų tvarkymo suvestinių duomenimis buvo nustatyta, jog įmonėje 2016-10-31 buvo laikoma kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) iš viso 16 356,659 t, nors pagal TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 leidžiama laikyti 10 000 t. Taigi TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015 nurodytas minėtų atliekų kiekis buvo viršytas net 6 356,659 t. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad laikytų atliekų kiekis buvo nustatytas pagal pačios įmonės pateiktas ataskaitas. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G., pateikdamas skundą (b. l. 3–7) apylinkės teismui, sutiko, jog laikomų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10) kiekis viršija leidžiamą pagal TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 laikyti atliekų kiekį. Kartu su skundu pateiktame K Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko V. K. paaiškinime (b. l. 8) taip pat nurodyta, kad planuotų išvežti į UAB „F. K.“, tačiau neišvežtų atliekų kiekis viršija 6896 t. Šios aplinkybės R. G. neginčijo ir pateikdamas paaiškinimą (b. l. 19) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui. Tai nebuvo ginčijama ir teismo posėdžių metu (b. l. 47–48, 68–69). Teismas skundžiamame nutarime taip pat konstatavo, jog šiuo atveju nekyla ginčo dėl to, ar buvo viršytas leidžiamas laikyti anksčiau minėtų atliekų kiekis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta faktą, kad 2016-10-31 sąvartyne buvo laikomas didesnis kiekis nurodytų atliekų nei leidžiama laikyti pagal TIPK leidimą. Tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą R. G. ėmė neigti, jog nagrinėjamu atveju buvo viršytas leidžiamas laikyti atliekų (19 12 12 – kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos ir 19 12 10 – degiosios atliekos) kiekis, nurodo, jog K turi ne tik TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015, pagal kurį didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti minėtų atliekų kiekis yra 10 000 t, tačiau taip pat turi ir TIPK leidimą Nr. T-KL.2-11/2015, pagal kurį didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti minėtų atliekų kiekis yra 9000 t, vadinasi, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti minėtų atliekų kiekis yra 19 000 t, todėl jokio pažeidimo, anot R. G., jis nepadarė. Tačiau pastebėtina, jog TIPK leidimas Nr. T-KL.2-9/2015 yra išduotas Klaipėdos regioniniam nepavojingų atliekų sąvartynui, pagal šį leidimą jau išrūšiuotų atliekų, turinčių energetinę vertę, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis yra 10 000 t. Tuo tarpu TIPK leidimas Nr. T-KL.2-11/2015 yra išduotas Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginiui, pagal šį leidimą numatyti didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai, kurie susidarys rūšiuojant komunalines atliekas. Kaip matyti, minėti TIPK leidimai yra išduoti skirtingiems objektams. Iš byloje esančių apskaitos dokumentų (atliekų tvarkymo suvestinių, atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo) fragmentų (b. l. 10–12, atsiliepimo į apeliacinį skundą 7 priedas) matyti, jog pagal kiekvieną TIPK leidimą yra vedamos skirtingos apskaitos. Kadangi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros inspektoriai patikrinimo metu tikrino, kaip laikomasi TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygų, pagrįstai buvo remiamasi būtent šio leidimo apskaitos dokumentais. Kartu pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą R. G. klaidingai nurodo, jog neva visos mišrios komunalinės atliekos, kurios per „vartus“ patenka į sklypą (sąvartyną), yra įtraukiamos į apskaitą pagal pirmąjį TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 kaip gautos, o po to kaip perduotos į mechaninio apdorojimo įrenginį, ir tas pats kiekis yra įtraukiamas į apskaitą pagal antrąjį TIPK leidimą Nr. T-KL.2-11/2015. Po to, apdorojus mišrias komunalines atliekas ir susidarius naujoms atliekų frakcijoms, jos įtraukiamos į apskaitą pagal antrąjį TIPK leidimą Nr. T-KL.2-11/2015, o mėnesio pabaigoje jų kiekiai parodyti toje pačioje apskaitoje kaip perduodami, o apskaitoje pagal pirmąjį TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 jie parodomi kaip gauti, nors atliekos kaip buvo tame pačiame sklype, taip ir liko. Toks R. G. aiškinimas neatitinka apskaitos dokumentuose (atliekų tvarkymo suvestinėse, atliekų tvarkymo apskaitos žurnale) užfiksuotų duomenų (b. l. 10–12, atsiliepimo į apeliacinį skundą 7 priedas), kadangi, kaip matyti iš šių apskaitos dokumentų, ne visos į sąvartyną patenkančios atliekos fiksuojamos skiltyje „gautas atliekų kiekis“. Tuo atveju, jei skiltyje „gautas atliekų kiekis“ pažymėta „0“, yra užpildyta skiltis „susidarė atliekų kiekis“. Taip pat pažymėtina, jog tie atliekų kiekiai, kurie atliekų tvarkymo apskaitos žurnale pagal antrąjį TIPK leidimą Nr. T-KL.2-11/2015 (atsiliepimo į apeliacinį skundą 7 priedas) yra pažymėti kaip „susidarė“ ir „perduota“ (4022,86 t, 1990,82 t, 1282,28 t), apskaitoje pagal pirmąjį TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 šie atliekų kiekiai nėra parodyti kaip ir vėl gauti atliekų kiekiai, jie, kaip minėta, įrašyti skiltyje „susidarė atliekų kiekis“, taip pat skiltyje – „perduotas atliekų kiekis“. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. G., sutiko su R. G. skundo argumentais ir konstatavo, jog R. G. veikoje nėra kaltės dėl nurodytų atliekų kiekio viršijimo sąvartyne. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir R. G. argumentais, kad nėra jo kaltės dėl TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygų pažeidimo. R. G. apeliuoja, neva pažeidimas padarytas ir didesnis negu leidžiamas atliekų kiekis buvo laikomas dėl UAB „F. L.“ valdomo atliekų deginimo įrenginio veiklos sustabdymo. Iš to išeina, jog R. G. dėl TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygų pažeidimo kaltina UAB „F. L.“. Tačiau pastebėtina, jog R. G. administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad jis pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą. Nagrinėjamu atveju sąvartyne, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016-10-31 buvo saugoma 16 356,659 t kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10), tuo pažeidžiant ne UAB „F. L.“, o būtent K išduoto TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 10 lentelėje nustatytą sąlygą – didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti tokių atliekų kiekis – 10 000 t. Kadangi minėtas TIPK leidimas Nr. T-KL.2-9/2015 buvo išduotas K, ši įmonė ir atitinkami jos darbuotojai privalėjo kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi leidime nustatytų sąlygų. R. G., eidamas K direktoriaus pavaduotojo (atliekų tvarkymui, statybai ir eksploatacijai) pareigas, būdamas atsakingas, be kita ko, už Atliekų tvarkymo skyriaus darbo kontrolę ir vadovavimą jam, turėjo imtis visų priemonių, kad atliekos būtų tvarkomos pagal teisės normų reikalavimus ir laikantis išduoto TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygų. Byloje nustatyta (b. l. 8, 13–15, 19), jog UAB „F. L.“ 2016 m. sausio mėn. iš K sąvartyno išsivežė mažiau atliekų nei privalėjo pagal grafiką, o birželio 13–16 dienomis ir spalio 1–17 dienomis dėl atliekų deginimo įrenginio veiklos sustabdymo visiškai nepriėmė atliekų iš K sąvartyno, todėl išrūšiuotos atliekos po mechaninio apdorojimo buvo saugomos sąvartyne. Tačiau pažymėtina, jog patikrinimas K buvo atliktas tik 2016-10-31. Taigi buvo pakankamai laiko imtis priemonių, kad sąvartyne laikomas atliekų kiekis neviršytų leistino laikyti didžiausio atliekų kiekio. Esant būtinumui, suprantant ir žinant, kad UAB „F. L.“ nebepajėgia laiku išvežti pakankamo kiekio atliekų dėl atliekų deginimo įrenginio veiklos sustabdymo, taip pat dėl to, kad atliekas UAB „F. L.“ pradėjo priiminėti ir iš kitų Lietuvos regionų, buvo galima kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kaip į leidimus išduodančią, keičiančią, jų galiojimą panaikinančią bei peržiūrinčią leidimų sąlygas instituciją dėl TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 koregavimo arba imtis kitų priemonių, kad leidžiamas laikyti atliekų kiekis nebūtų viršytas (pavyzdžiui, reikalauti UAB „F. L.“ laikytis įsipareigojimų pagal sutartį ir atnaujinus atliekų deginimo įrenginio veiklą išvežti didesnį atliekų kiekį). Tokiu būdu išvengti pažeidimo. Būtent TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015 nustatytų sąlygų nesilaikymas, aplaidus požiūris į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą ir lėmė R. G. kaltę. R. G. skunde dėstomi teiginiai dėl pažeidimo padarymo esant būtinajam reikalingumui yra nepagrįsti. ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad K sąvartyne 2016-10-31 laikant 16 356,659 t kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (19 12 12) ir degiųjų atliekų (19 12 10), nors pagal TIPK leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti šių atliekų kiekis yra 10 000 t, buvo siekiama išvengti situacijos, kai visos atliekų surinkimo priemonės (konteineriai) būtų perpildytos, atliekos kauptųsi aplink juos, jos taptų nebevaldomos, tokia situacija darytų neigiamą poveikį aplinkai. Toks argumentas vertintinas tik kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Šiuo atveju būtinasis reikalingumas dėl menamo ir neatsiradusio realybėje pavojaus nėra galimas. K veiklos tikslas – atliekų tvarkymas. K savo veiklą nukreipiant netinkama linkme, tai yra kaupiant ir saugant atliekas, o ne jas, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, laiku tvarkant, nulėmė aplinkybę, jog buvo laikoma daugiau, nei tai numatyta išduotame TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015, atliekų. Taigi aplinkybės, jog įmonė laiku nesutvarkė atliekų, o jas kaupė ir laikė, nors galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, negalima vertinti kaip būtinojo reikalingumo. Teismui nėra pateikta duomenų, kad pažeidimas šiuo metu būtų pašalintas. Apelianto turimais duomenimis, apeliacinio skundo rašymo metu minėtų atliekų kiekis vis dar nebuvo sumažintas iki TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015 numatyto didžiausio leidžiamo laikyti kiekio. Pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, R. G. taip pat nenurodė, kad pažeidimas šiuo metu yra pašalintas ar imamasi priemonių jį kuo greičiau pašalinti. Taigi ir toliau sąmoningai pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus, nesiimant operatyvių veiksmų daromam pažeidimui pašalinti, o tik bandant kaltę perkelti kitai įmonei, tikimasi išvengti atsakomybės. Tačiau šiuo atveju R. G. atsakomybės eliminavimas negalimas. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos pažeidėjui ir ateityje nesilaikyti teisės normų, tikintis išvengti atsakomybės. Remdamasis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. G., eidamas K direktoriaus pavaduotojo (atliekų tvarkymui, statybai ir eksploatacijai) pareigas, būdamas atsakingas už Atliekų tvarkymo skyriaus darbo kontrolę ir vadovavimą jam, pažeidė K išduoto TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygas, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl bylos nutraukimo R. G. pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ši skundžiamo nutarimo dalis naikinama, paliekant galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo dalį dėl R. G. nubaudimo pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėtina, jog R. G. veiksmai pagal ATPK 513 straipsnio 18 dalį neperkvalifikuotini, kaip tai nurodyta R. G. skunde apylinkės teismui, kadangi jis baudžiamas ne už Klaipėdos regioninio sąvartyno atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą, o už ūkinės veiklos vykdymą, nesilaikant TIPK leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, už ką atsakomybė numatyta ATPK 512 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu R. G. pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį skirta 868 Eur bauda. Pastebėtina, jog ATPK 512 straipsnio 2 dalies sankcijoje išskiriami subjektai, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, tai yra piliečiai, pareigūnai ir juridinių asmenų vadovai, taip pat jiems numatytos skirtingo dydžio nuobaudos. Iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo nėra aišku, ar R. G. pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį skirta minimali 868 Eur nuobauda, kurią galima skirti juridinio asmens vadovui, ar skirtas nuobaudos vidurkis, kurį galima skirti pareigūnui. R. G., būdamas UAB K direktoriaus pavaduotoju, nelaikytinas juridinio asmens – UAB K – vadovu. R. G. pagal pareiginius nuostatus (b. l. 28–31) yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas K direktoriui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. G. šiuo atveju prilyginamas pareigūnui. Pagal ATPK 14 straipsnio 1 dalį, pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pagal ATPK 14 straipsnio 2 dalį pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. Pagal pareiginius nuostatus (b. l. 28–31) R. G. viena iš pareigų – planuoti, organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti kuruojamų K struktūrinių padalinių – Atliekų tvarkymo skyriaus bei K aptarnaujančio personalo darbą. Taip pat jo pareiga kuruoti direktoriaus pavestas K veiklos sritis bei Skyrių veiklą, derinti Skyrių veiklos planus, vadovauti jų vykdymui, organizuoti ir kontroliuoti projektuose dalyvaujančių projektų vadovų veiklą ir kita. Už netinkamą pareigų atlikimą ar neatlikimą jam numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Taigi R. G. veikla susijusi su organizacinių, administracinių pareigų vykdymu, todėl jis laikytinas pareigūnu ir nuobauda jam pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalies sankciją turi būti skiriama kaip pareigūnui. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, skirdamas R. G. baudą, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau taip pat nebuvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad R. G. anksčiau būtų buvęs baustas už analogišką ar panašaus pobūdžio pažeidimą. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, teigimu, anksčiau toks pažeidimas nebuvo fiksuojamas, tikėtina, atliekų srautų kiekiai buvo kontroliuojami. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais duomenimis, daro išvadą, jog teisinga ir pakankama nuobauda R. G. bus minimali ATPK 512 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurią galima skirti pareigūnui. Todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimas keistinas, R. G., kaip pareigūnui, už ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skirtina minimali nuobauda – bauda.