Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-03 · Civilinė byla Nr. 2A-906-370/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-03
Bylos Nr.
2A-906-370/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08967-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Atsakovas
D. G.

Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-906-370/2013

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08967-2012-6)

Procesinio sprendimo kategorija 38; 73.2.5.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-602-512/2013 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė jam priteisti iš atsakovo 13 570 Lt draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-14-14 ieškovas ir Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ buvo sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis Nr. TPD 027014, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė „Mazda 3“, valst. Nr. XXX. 2010-02-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. XXX. Eismo įvykio kaltininku nurodytas D. G., kuris vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. YYY. UAB „BTA draudimas“, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos atlyginimą patvirtinančiais dokumentais, 2010-03-10 išmokėjo apdraustajam 13 570 Lt dydžio draudimo išmoką už automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. XXX, apgadinimą. Atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą, įgijo regreso teisę į atsakovą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jam nebuvo pasiūlyta atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui, be to, praleistas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams iš draudimo teisinių santykių pareikšti. Atsakovas su ieškovu 2009-10-20 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 00030651 bei 2009-10-26 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 05/1169953. Apie įmokos mokėjimo termino praleidimą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nebuvo informuotas, jokio raštiško įspėjimo apie sutartie nutraukimą negavo, todėl sutartis nutraukta neteisėtai. Be to, autoįvykio metu padarytos žalos dydis nesiekė 5 000 Lt, kadangi buvo sugadintas tik vienas mašinos šonas, apie ieškovo keliamus reikalavimus sužinojo tik po dviejų metų. Pateikė informaciją, kad automobiliu „Mazda 3“, valst. Nr. XXX, už kurį ieškovas 2010-03-10 išmokėjo 13 570 Lt draudimo išmoką dėl netikslingumo jį taisyti, buvo naudotasi iki 2011 m. gruodžio mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė 3 020 Lt draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-30 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 90 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad šalis sieja ne draudimo, o žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas asmuo civilinės atsakomybės nėra apdraudęs, todėl CK 1.125 str. 8 dalyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas nustatė, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. YYY, už kurį ieškovas 13 450 Lt draudimo išmoką kaip už neremontuotiną, 2010-02-22 pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduotas už 10 550 Lt, todėl padarė išvadą, jog draudiko išmokėta draudimo išmoka buvo nepagrįstai didelė. Atsižvelgdamas į tai, kad draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo nukentėjusysis, negali pasikeitus prievolės asmenims pabloginti asmens, padariusio žalą, padėties, ieškovui priteisė likutinę draudimo išmokos vertę – 3 020 Lt (13 570 Lt – 10 550 Lt).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad sprendimas yra iš dalies neteisingas, nes priimtas netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir neteisingai atlikus matematinius veiksmus. Draudimo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Siekiant nustatyti draudėjo patirtą žalą buvo atliktas nukentėjusios transporto priemonės „Mazda“, valst. Nr. XXX, likutinės vertės skaičiavimas. Buvo nustatyta, kad transporto priemonės vardinė vertė (rinkos vertė iki įvykio) yra 24 000 Lt, o likutinė vertė – 7 106 Lt, t. y. skirtumas sudaro 16 894 Lt. Draudėjo patirta žala būtent ir apskaičiuojama, nustatant skirtumą tarp vardinės vertės ir likutinės vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl žalos apskaičiavimo naudojant šį metodą yra vieninga ir nekintanti. Nagrinėjamu atveju prieš sumokant draudimo išmoką buvo nustatyta, jog nukentėjęs automobilis buvo parduotas už 10 550 Lt, todėl buvo pakoreguota likutinė vertė ir apskaičiuojant draudimo išmokos sumą, t. y. vietoj 7 106 Lt likutinės vertės, buvo pritaikyta 10 550 Lt likutinė vertė, todėl nukentėjusiojo patirta žala sudarė 24 000 Lt – 10 550 Lt = 13 450 Lt. Prie šios sumos pridėjus 120 Lt už automobilio nutempimą ir buvo apskaičiuota bei sumokėta 13 570 Lt draudimo išmoką, kurią privalo grąžinti atsakovas.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-14-14 tarp UAB „BTA draudimas“ (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2011-01-01 yra „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje) ir Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ buvo sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis Nr. TPD 027014, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė „Mazda 3“, valst. Nr. XXX (b. l. 11). 2010-02-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. XXX (b. l. 12, 14). Eismo įvykio kaltininku nurodytas D. G., kuris vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. YYY (b. l. 13). UAB „BTA draudimas“ išmokėjo apdraustajam 13 570 Lt dydžio draudimo išmoką už automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. XXX, apgadinimą. Draudžiamo įvykio tyrimo aktuos nurodyta draudimo išmokos pavedimo data 2010-03-10, išmokėta suma – 13 450 Lt (buhalterinio dokumento Nr. HBO 2401) ir 120 Lt (buhalterinio dokumento Nr. HBO 2400) (b. l. 9, 10). 2010-03-22 ieškovas kreipėsi į „If P&C Insurance AS“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo (b. l. 7), kadangi, kaip eismo įvykio deklaracijoje nurodė atsakovas, jo vairuojamas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. YYY, šioje draudimo kompanijoje buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 7, 14). Iš „If P&C Insurance AS“ gautas pranešimas, jog automobilis „BMW X5“, valst. Nr. YYY, eismo įvykio dieną 2010-02-02 šioje draudimo kompanijoje draustas jau nebuvo, kadangi draudimo polisas 2009-12-29 nutrauktas dėl skolos. 2011-01-27 ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biurą dėl 13 570 Lt žalos atlyginimo, kadangi atsakovas padarė žalą naudodamas nepadraustą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo atsakomybė (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 17 str. 1 d.) (b. l. 6). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuras rašte nurodė, jog vadovaujantis TPSVCAPDĮ 19 straipsnio 11 dalimi, kuri nustato, jog draudimo įmonei patenkinus nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriškojo draudimo sutartį, ji negali reikalauti Biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų, neturi teisinio pagrindo kompensuoti ieškovo patirtų išlaidų.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovo išmokėta 13 450 Lt draudimo išmoka atitiko visą sugadinto automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. XXX, vertę. Pagal UAB „Baltic Auto“ 2010-02-11 defektacijos akto (b. l. 16, 17) duomenis, automobilio „Mazda 3“ remonto vertė sudarytų 33 531,53 Lt, šiame akte yra nurodyta, jog remontuoti netikslinga. Toks nurodymas yra protingai paaiškinamas, nes ieškovo su UAB „Bonum Publicum“ sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. TPD 027014 sudarymo dieną (2009-14-14) automobilio „Mazda 3“ rinkos vertė buvo nustatyta tik 27 800 Lt, t. y. mažesnė, nei UAB „Baltic Auto“ nustatyta jo remonto kaina po sugadinimo. Tačiau minėta atžyma „remontuoti netikslinga“ nereiškia, kad 13 450 Lt draudimo išmoka atitiko visą automobilio „Mazda 3“ vertę, juo labiau, kad minėtame defektacijos akte taip pat pažymėta, kad ši 13 450 Lt „galutinė suma suderinta“. Taigi apelianto teiginiai, kad draudimo išmoka yra automobilio „Mazda 3“ rinkos vertės iki ir po avarijos skirtumas, yra visiškai įtikinantys, juo labiau, kad apskaičiuojant šį skirtumą apeliantė automobilio „Mazda 3“ rinkos vertę avarijos dieną iki avarijos (2010-02-02) sąžiningai nustatė 24 000 Lt, t. y. mažesnę, nei 2009-04-14 draudimo sutarties sudarymo metu (27 800 Lt) beveik prieš metus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas ieškovui privalo atlyginti skirtumą tarp „Mazda 3“ automobilio rinkos vertės avarijos dieną iki avarijos (24 000 Lt) ir po jos (10 550 Lt), t. y. 13 450 Lt, o taip pat automobilio nutempimo iš avarijos vietos išlaidas – 120 Lt. Atsakovas minėtų sumų iš esmės neginčijo, jokių įrodymų neteikė (CPK 12, 178, 185 str.), o iš esmės gynėsi vien ieškinio senatimi klaidingai šalių teisinius santykius vertindamas kaip kilusius iš draudimo. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje vertindamas atlygintinos žalos dydį vietoje automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. XXX, klaidingai nurodo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. YYY.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ieškovo ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).

Visiškai patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinas 404 Lt sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį bei 317 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 4, 80, CPK 93 str. 1, 3, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, iš atsakovo D. G. priteisti 13 570 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Alona RomanovienėŽydrūnas Bertašius