Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Č., nukentėjusiajam R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, atliekantis savanorišką karo tarnybą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2016-12-23 17.16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į stovėjimo vietą, nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki dešinėje pusėje esančio automobilio ir jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

M. Č. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Č. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog pripažįsta, kad užkliudė automobilį, bet teigia, jog iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Paaiškino, kad 2016-12-13 atvažiavo pas draugę, dirbančią pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo labai daug automobilių, pradėjo „parkuotis“, pamatė, kad greta stovėjęs automobilis iš dešinės yra labai arti, nusprendė, jog bus labai sunku tinkamai pastatyti automobilį, pastebėjo, jog už 4-5 automobilių kairėje pusėje atsilaisvino vieta ir nusprendė ten pastatyti savo automobilį. Pasistatęs automobilį, išlipo, apžiūrėjo, ar viskas gerai, nes kai manevravo, kažkas jam „pyptelėjo“, be to, kai statė pirmoje vietoje, buvo labai priartėjęs prie iš dešinės esančio automobilio. Įsitikinęs, jog su jo automobiliu viskas gerai, nes jokio atsitrenkimo garso jis negirdėjo, tą dieną buvo pavargęs, automobilyje garsiai grojo muzika, jis nuėjo į „Akropolį“. Niekas nebuvo prie jo priėjęs. Tą pačią dieną apie 23.00 val. jam policija telefonu pranešė apie įvykį ir jis nuvyko į policijos komisariatą. Tuomet gerai apžiūrėjus automobilį pastebėjo, jog buvo apgadintos jo automobilio dešinės pusės durelės. Jis užtikrina, jog parkavo automobilį, nepajuto jokio smūgio, nebandė pasišalinti iš įvykio vietos, gailisi, jog nepastebėjo incidento, nes jo smūgio paprasčiausiai nepajuto.

Nukentėjusysis R. B. teismo posėdyje parodė, kad 2016-12-23 atvyko prie pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) ir paliko automobilį stovėti apie 17.00 val. Grįžus iš „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo, jog už automobilio „Skoda Fabia“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvų užkištas raštelis, kuriame nurodyta, jog yra apgadintas jo automobilis, nurodyti kaltininko automobilio valstybiniai numeriai ir asmens, palikusio informacinį raštelį, telefono numeris. Tuomet jis apžiūrėjo savo automobilį, pastebėjo apgadinimus. Apgadinimų prie „(duomenys neskelbtini)“ galėjo nepastebėti, nes automobilis buvo purvinas, buvo tamsu. Apie 19.30 val. – 20.00 val. paskambino BPC Nr. 112 ir pasiteiravo, ką jam daryti. Atvyko policijos pareigūnai, įformino įvykį. Apie 23.30 val. jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, jog surastas asmuo, padaręs nusižengimus. Jo automobilis „Skoda Fabia“ jau suremontuotas, atsiims iš automobilių serviso, mano, jog remontas nekainuos 500 EUR.

2016-12-23 paaiškinime R. B. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme (b.l. 13).

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. 2016-12-23 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad gautas pranešimas, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) asmuo rado apgadintą automobilį, nuvykus R. B. nurodė, jog ant automobilio priekinio lango rado lapelį, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadino jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, telefonu susisiekus su M. Č. šis nurodė, kad pajuto, jog kliudė automobilį, tačiau apžiūrėjęs jį defektų neaptiko, todėl nesikreipė į policiją ir nuvažiavo, automobilis SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuotas (b. l. 8-9),

Eismo įvykį mačiusio asmens raštelyje nurodyta, jog: „mačiau, kaip išvažiuojant iš parkingo vietos Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkliuvo jūsų mašinos galinį bamperį ir pabėgo, (duomenys neskelbtini), 17.16min.“ (b.l. 10b).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Skoda Fabia“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 11, 14-17).

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš M. Č. paaiškinimų, jis savo kaltės neneigė dėl paties eismo įvykio, tačiau nurodė, jog susidūrimo jis nepajuto ir jokio garso neišgirdo, nurodė, jog iš eismo įvykio vietos nebėgo, perstatė automobilį greta, per 4-5 automobilius iš kairės nuo kliudytojo automobilio ir nuėjo į „Akropolį“, niekas prie jo nepriėjo, nei tas asmuo, kuris matė įvykį ir parašė nukentėjusiajam raštelį. Kai 2016-12-23, apie 23.00 val. jam policija telefonu pranešė apie įvykį, jis iškart nuvyko į policiją, tuomet gerai apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, jog buvo apgadintos jo automobilio dešinės pusės durelės. M. Č. patikino, jog kai statė automobilį, nepajuto jokio smūgio, nebandė pasišalinti iš įvykio vietos, gailisi, jog nepastebėjo incidento, nes jo smūgio paprasčiausiai nepajuto.

Įvertinęs M. Č. parodymus, nukentėjusiojo R. B. parodymus, jog įvykio vietoje buvo tamsu, todėl apgadinimų asmuo galėjo ir nepastebėti, automobiliui Skoda Fabia“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą apgadinimų mastą (nubrozdintas galinis bamperis), teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog M. Č. suvokė padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad M. Č. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesant byloje duomenų, jog jis galėjo vairuoti automobilį neblaivus, taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. Č. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., M. Č. pripažino, neneigė, jog pagal byloje esančius duomenis, galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį, dėl to labai gailisi. M. Č. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. parodymai, fotolentelė, tarnybiniai pranešimai, raštelis ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nors M. Č. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pagrįstai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko, numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) sugadinimą (apgadinimą), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio M. Č. buvo surašytas protokolas, nebenumato.

Kita vertus, kaip minėta, protokole formuluojant pažeidimo esmę, nurodyta, jog M. Č. pažeidė KET 126 punkto reikalavimą, numatantį pareigą vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Taigi nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), nuo 2017 m. sausio 1 d. nebeužtraukia administracinės atsakomybės (kai tai padaro ne asmuo, neturintis teisės vairuoti, arba ne asmuo, kuris būtų apsvaigęs nuo alkoholio ir pan.), tačiau pažymėtina, kad tiek ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis, tiek ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius atitinkamame kodekse.

Atsižvelgiant į tai, kad M. Č. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau įrodyta jo kaltė padarius kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, M. Č. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtis, kadangi M. Č. nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki dešinėje pusėje esančio automobilio ir jį kliudė, dėl to buvo apgadintos dvi transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę –atlieka savanorišką karo tarnybą, administracine tvarka nėra baustas, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 32 str. 4 d., 34 str., 635 str., 636 str., 637 str., 646 str.,

nutaria:

M. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirti 10 EUR dydžio baudą.

M. Č. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16064213479, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.