Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta,

kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2018 m. gruodžio 18 d., 21.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jos vaikų L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), liepė L. N., kaip bausme, stoti į kampą, bet L. N. atsisakius stoti į kampą, matant I. V., R. N. suėmė sūnui L. N. už kaklo, pakėlęs jį papurtė ir paleido, ko pasėkoje L. N. parkrito ant grindų ir susimušė nugaros sritį. Dėl tokio netinkamo elgesio L. N. pradėjo verkti.

Tokia savo veikla I. V., būdama namuose, neužtikrino saugios aplinkos sūnui L. N., apie vykdytą smurtą prieš nepilnametį sūnų nepranešė policijai ir/ar Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, administracinėn atsakomybėn traukiamai I. V. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta asmeniškai įteikiant šaukimą atvykti į teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių neatvykimą, nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą teisme institucijai bei nukentėjusiojo L. N. atstovei pranešta tinkamai, jų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Susipažinus su bylos medžiaga, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas, nenustatyta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius; to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu <...>.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog pirmiausia tėvai turi saugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, privalo užtikrinti įstatyme numatytas garantijas savo vaikams, kad vaikai augtų saugioje ir ramioje aplinkoje, būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų poilsiui, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.

Byloje nustatyta, jog I. V., matydama, kad prieš jos vaiką yra smurtaujama, nesiėmė jokių priemonių smurtui nutraukti, neužtikrino saugios aplinkos sūnui, nepranešė kompetentingoms institucijoms apie smurtą prieš jos sūnų, kas neabejotinai sukėlė sūnui fizinį skausmą, išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą, tuo pažeisdama teisėtus vaiko interesus, jo teisę į sveiką, saugią ir moralią aplinką, ir tokiais savo veiksmais panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams.

Be I. V. prisipažinimo administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės 2019 m. kovo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61353-18, pažyma apie proceso dalyvio asmens duomenis, išrašas apie asmenį nacionaliniuose ir tarptautiniuose registruose, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, L. N. asmens duomenys.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Šis I. V. padarytas nusižengimas nelaikytinas pakartotinu, nes 2019 m. balandžio 17 d. I. V. buvo nubausta už nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje padarymą, kuris buvo padarytas 2019 m. vasario 19 d.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad I. V. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, ir I. V. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti I. V. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.