- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- A-1444-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04593-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovo atstovas), 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. priimtu įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Įsakymas). Teigė, kad juo buvo pablogintos apsipirkimo sąlygos Vilniaus pataisos namų parduotuvėje bei nustatyti ribojimai maisto pasirinkimui, kiekiui ir pakuotiems. Pareiškėjas vertino, kad dėl Įsakymo priėmimo jam kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Teigė, kad draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, visų pirma, padidina pačių nuteistųjų (ir įkalinimo įstaigų darbuotojų) saugumą, kadangi žymiai sumažėja galimybės pasigaminti pareigūnų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius. Įkalinimo įstaigų parduotuvės privalo užtikrinti į kitokią tarą sufasuotų maisto produktų pasiūlą nuteistiesiems (suimtiesiems).
5. Atsakovo atstovas teigė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato areštinėse, pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką. Taisyklės parengtos siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Todėl neteisėtus maisto produktų kainų pokyčius gali lemti Taisyklių nustatytos tvarkos nesilaikymas, o ne Įsakymu priimti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai. Kalėjimų departamentas vykdo suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Be to, pats pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Teigė, kad šiuo atveju pareiškėjui nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“, tačiau BVK įstatymu Nr. XII-1818 minėtas sąrašas nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (BVK 64 str.), maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 str. 4 d.), nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą; maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (BVK 112 str. 4 d.), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 112 str. 6 d.).
8. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Teisingumo ministerija pagal minėtas BVK nuostatas turėjo teisinį pagrindą tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, taip pat jų bendrą masę. Teismas nurodė, kad neabejoja minėtų Bausmių vykdymo kodekso, turinčio įstatymo galią, nuostatų konstitucingumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.
9. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nenustatyta jokių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų.
III.
10. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti visiškai jo skundą.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, nes tokį maistą jis vartodamas sugadino skrandį ir dantis, todėl naudoja vaistus nuo skausmo.
12. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog pataisos įstaigos parduotuvėje galima įsigyti pakankamą kiekį vaisių, daržovių. Nurodo, kad nėra atsižvelgiama į nuteistųjų sveikatą, nes dauguma produktų yra nesveiki, ilgo galiojimo, kurie yra su konservantais, t. y. rūkyti gaminiai, saldainiai, be to, nėra produktų stiklinėse ar skardinėse pakuotėse dėl motyvo, kad nuteistieji nepasigamintų duriamųjų daiktų. Pažymi, kad pataisos įstaigos parduotuvėje kainos yra labai aukštos, aukštesnės, nei vidutinės kainos, kurios yra toje teritorijoje veikiančiose parduotuvėse. Nors atsakovo atstovas teigia, kad jis vykdo kainų ir produktų stebėseną kiekvienų metų gruodžio mėnesį, tačiau, pareiškėjas, kalėdamas nuo 2011 metų, niekada nematė, jog atsakovo atstovas tai darytų. Todėl vertina, kad tokiu teiginiu atsakovo atstovas taip pat klaidina teismą.
Atsiliepimas
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo atstovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų ir visiškai sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Iš esmės apeliantas atkartojo savo pirminio skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, nors į juos buvo išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisingumo ministro priimto teisės akto (Įsakymo), kuriuo, pasak pareiškėjo, buvo pablogintos apsipirkimo pataisos įstaigoje esančioje parduotuvėje sąlygos.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
17. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, laikosi pozicijos, jog jo skundas turėjo būti tenkintas.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
19. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
20. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Apeliacinis skundas turi būti grindžiamas konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai argumentuotas.
21. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo skundas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados dėl ginčo esmės turėtų būti pripažintos neteisėtomis.
22. BVK 92 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pataisos įstaigos parduotuvėje leidžiamų įsigyti maisto produktų bei kitų daiktų sąrašą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas naujos redakcijos Taisyklių 18 priedas (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas). Iš šio sąrašo matyti, kad jame yra išvardinti maisto produktai ir jų kiekiai, kuriuos nuteistiesiems leidžiama įsigyti, be to, leidžiama įsigyti nemažas kiekis vaisių ir daržovių.
24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Teisingumo ministerija turėjo teisinį pagrindą tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, taip pat jų bendrą masę; pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka.
25. Teismas primena, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje nenustatyta jokių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų. Šios skundžiamo teismo sprendimo išvados atitinka įstatymus ir bylos medžiagą.
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.