Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5186 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T. Ž. skundu teismo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-5186; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą skirti kompensacijas.

Skundą grindžia tuo, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė skirti materialinę paramą, vilkino priimti sprendimą, todėl pablogėjo jos materialinė padėtis.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja 2019 m. kovo 13 d. pateikė prašymą-paraišką jai skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Įvertinusi tai, kad pareiškėja turi įsiskolinimą ir nėra sudariusi sutarties (sutarčių) dėl dalies skolos apmokėjimo, jai kompensacijos nebuvo skirtos. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, savivaldybės administracija privalo neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį vienam gyvenančiam asmeniui, kuris nevykdo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo.

Nurodo, jog pareiškėja 2019 m. kovo 28 d. pateikė kitą laisvos formos prašymą dėl būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ir susitarimą su AB „Klaipėdos energija“ dėl skolos mokėjimo dalimis ir kad 2019 m. balandžio 19 d. jai buvo pranešta, jog ji turi pateikti patvirtintos formos prašymą ir teisės aktais nustatytą kitą būtiną informaciją piniginei socialinei paramai gauti. Atsakovės teigimu, pareiškėja 2019 m. birželio 3 d. pateikė reikalavimus atitinkantį prašymą skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, prašymas patenkintas ir kompensacijos mokamos nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5186 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjai T. Ž. atsisakyta paskirti kompensacijas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėja 2019 m. kovo 13 d. pateikė prašymą-paraišką jai skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, 2019 m. kovo 28 d. pateikė kitą laisvos formos prašymą skirti kompensacijas ir paskirti kompensaciją už įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“. Kartu su prašymu pateikė su AB „Klaipėdos energija“ 2019 m. kovo 22 d. susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis ir 2019 m. kovo 22 d. AB „Klaipėdos energija“ informacinį raštą „Dėl skolos už šilumą“. Socialinės paramos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. Sprendimu nurodė, jog jos prašymai neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimų ir Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) (toliau – Aprašas) 9 punkto reikalavimų. Nurodyta, jog prašyme turėjo būti nurodyti materialinės paramos skyrimui būtini duomenys apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas ir kt.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jos priedus, kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis (dokumentus) apie: 4.1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 4.2) veiklos pobūdį; 4.3) turimą turtą (taip pat neįregistruotą turtą) ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Įstatymo 14 straipsnyje nurodytas turtas yra užsienio valstybėse, būtina pateikti institucijų dokumentus apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą ir jo vertę. Nesant pasikeitimų, šie duomenys pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia; 4.4) gaunamas pajamas; 4.5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191, reglamentuoja kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir teikimo (mokėjimo) tvarką (1 punktas). Aprašo 9 punkte nustatyta, jog kreipdamiesi dėl šios paramos, būste gyvenamąją vietą deklaravę bendrai gyvenantys asmenys ir (ar) vienas gyvenantis asmuo, atsiskaitantys pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), pateikia prašymą gauti materialinę paramą, kurio forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodo materialinės paramos skyrimui būtinus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas bei kitą materialinei paramai gauti būtiną informaciją, pateikia duomenis apie Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 14 straipsnyje nurodytą turimą turtą (taip pat neįregistruotą) ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę šio Įstatymo nustatyta tvarka, prie prašymo prideda dokumentus: 9.1) įmonių, teikiančių komunalines ir telekomunikacines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas, delspinigius (pateikia būsto savininkas arba savivaldybės ar socialinio būsto nuomininkas); 9.2) dokumentus, patvirtinančius skolų priteisimo ir (ar) išieškojimo proceso vykdymo išlaidas (pateikia būsto savininkas arba savivaldybės ar socialinio būsto nuomininkas); 9.3) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentus (pažymas, asmeninių banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus) apie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas; 9.4) dokumentus (duomenis) apie Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 9.5) dokumentus apie mėnesio, einančio prieš prašymo pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą ir jo vertę, jeigu Įstatymo 14 straipsnyje nurodytas turtas yra užsienio valstybėse; 9.6) kitus dokumentus, reikalingus šiai materialinei paramai gauti.

Teisėjų kolegija įvertinusi faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, sprendžia, jog pareiškėja, teikdama prašymą dėl materialinės paramos skyrimo, turėjo pateikti prašymą, kuriame būtų nurodyti duomenys apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas, įmonių, teikiančių komunalines ir telekomunikacines paslaugas, pažymas apie įsiskolinimų sumas, delspinigius ir kt., tačiau tai nepadarė. Pareiškėja pateikė laisvos formos prašymą, kuriame šių duomenų taip pat nenurodė, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasiūlė iš naujo pateikti prašymą, atitinkantį Aprašo 9 punktą. Skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėjai teigiant, kad atsakovė vilkino priimti ir jai išsiųsti skundžiamą Sprendimą, nurodytina, jog individualus administracinis aktas asmeniui, kuriam jis yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai skundžiamas administracinis aktas išsiųstas registruota siunta 2019 m. balandžio 19 d., t. y. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjos skundas dėl administracinio akto panaikinimo pripažintas nepagrįstu, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus iš naujo, t.y. išnagrinėti jos prašymą skirti kompensacijas. Bet to, pagal bylos duomenis atsakovė patenkino pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. prašymą skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas ir jos mokamos nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2019 m. balandžio 19 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-5186 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.