Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. prekybos komercinės įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-336-71/2008 pagal ieškovo V. I. prekybos komercinės įmonės ieškinį atsakovui Linkuvos pensionatui dėl supaprastinto atvirojo konkurso skysto katilų kuro pirkimui sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios eilės, nurodydamas, jog ginčo viešasis pirkimas yra pasibaigęs (VPĮ 7 str. 2 d.), su konkurso laimėtoju pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, kuri nėra ginčijama, todėl ginčas dėl konkurso sąlygų nebegalimas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo pasiūlymą atitinkančiu specifines teisės aktų numatytas nuostatas ir geriausiomis finansinėmis sąlygoms, yra negalimas, nes teismas nėra ta institucija, kuri skelbia, organizuoja viešus pirkimų konkursus ir negali skelbti ar pripažinti nugalėtojo statuso.

Ieškovas niekada neginčijo konkurso sąlygų, o dėl sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pateikęs patikslintą ieškinį. Teismas neįsigilino į patikslinto ieškinio turinį bei jame keliamus reikalavimus ir grąžino jį ieškovui, tuo pažeisdamas proceso teisės normas. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pirkimo sutartis yra įvykdyta. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė šią išvadą. Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti visus duomenis apie ginčo konkursą, tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Teismui tai nekliudė priimti nepagrįsto sprendimo. Atsakovas nesilaikė viešųjų pirkimų principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, taip pažeisdamas tiek ES, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų procesus. Šiuos aktus pažeidė ir pirmosios instancijos teismas. Teismas nekreipė jokio dėmesio į valstybinių institucijų pateiktas išvadas. Teismas į bylą išvadai duoti patraukė Viešųjų pirkimų tarnybą, pagal kurios pateiktas išvadas atsakovas grubiai pažeidė VPĮ keliamus reikalavimus, tačiau teismas šios išvados neanalizavo. Teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nors ieškovas net kelis kartus prašė jas pritaikyti. Tai yra vienas iš grubiausių teismo padarytų proceso teisės pažeidimų, nes taip atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos toliau neteisėtai vykdyti pirkimus. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 1062 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes teismui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šie dokumentai byloje atsirado tik po teismo sprendimo paskelbimo. Be to, paskutinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovui baigiamųjų kalbų metu paprašius teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjanti teisėja pateikė pastabą, kad atsakovas teismui nepateikė tai įrodančių dokumentų, todėl neaišku, kokiu pagrindu šie dokumentai atsirado byloje ir ar teismas turėjo teisinį pagrindą priimti tokį sprendimą.

Teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes ieškovo pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, be to, ieškovas dokumentuose nurodė akivaizdžiai neteisingus duomenis apie siūlomą pirkti kurą, elgėsi nesąžiningai, o pateikti dokumentai kėlė abejonių. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Jas pagrindžiantis 2008 m. balandžio 1 d. dokumentas buvo pateiktas teismo posėdžio metu. Teismas negalėjo tenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą, nes kai ieškovas teismui pateikė ieškinį, pirkimo procedūros jau buvo pasibaigusios, tai yra su laimėtoju 2008 m. vasario 26 d. pasirašyta pirkimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš atsakovo paskelbto viešojo konkurso skysto katilų kuro pirkimui teisinių santykių. Ieškovas dalyvavo šiame konkurse, tačiau atsakovas atmetė jo pasiūlymą, nusprendęs, jog ieškovo siūlyto kuro parametrai neatitiko dviejų pirkimo sąlygų reikalavimų, tai yra: pirma, pagal konkurso sąlygas sieros kiekis kure turėtų būti ne didesnis 0,5 %, o ieškovo siūlomo kuro yra 0,75 %; antra, kinematinis klampumas turi būti ne didesnis kaip 2,5 mm/2s, o ieškovo pasiūlyto kuro yra 3,4. Ieškovas, nesutikdamas su tokia atsakovo išvada, 2008 m. vasario 14 d. pateikė pretenziją, o atsakovui ją atmetus, 2008 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, be to, ieškovo pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų. Taip pat dalį bylos teismas nutraukė, nustatęs, kad tam tikri ieškovo reikalavimai nėra nagrinėtini teismo. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, padavė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185 str.). Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:

Pirma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą bei atmetė ieškinį, remdamasis šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.126, 1.131 str.). Kaip žinoma, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali kreiptis apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pasibaigus šiam terminui, asmuo vis tiek gali naudotis savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą kaip gynybos priemonę, ieškinys gali būti atmetamas remiantis vien šio termino praleidimo faktu. Specialus ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), atsižvelgiant į šių teisinių santykių specifiką bei į poreikį kuo greičiau išspręsti kylančius ginčus, nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pažymėtina, kad šis įstatymas numato tiek pretenzijų pateikimo terminus – tai yra penkios dienos nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą (VPĮ 121 str. 1 d.), tiek kreipimosi į teismą su ieškiniu terminą – 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje (VPĮ 122 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pretenzijos bei ieškinio turinio matyti, kad ieškovo nuomone, jo teises pažeidė neteisėtos ginčo konkurso sąlygos. Taigi minėti terminai turi būti skaičiuojami nuo dienos, kai ieškovas sužinojo apie pačias konkurso sąlygas (terminas pretenzijai pateikti) bei apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatus (terminas ieškiniui pateikti).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ginčo konkursą paskelbė 2008 m. sausio 25 d., o konkurso sąlygas ieškovui elektroniniu paštu išsiuntė 2008 m. sausio 28 d. (b. l. 26). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas šių konkurso sąlygų neginčijo, be to, nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovui šios sąlygos būtų buvusios neaiškios ar, jo nuomone, neteisėtos, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų prašęs atsakovo patikslinti ar paaiškinti konkurso sąlygas (CPK 185, 178 str.). Vietoje to, ieškovas pateikė savo konkursinį pasiūlymą, tačiau atsakovas 2008 m. vasario 13 d. raštu pranešė, jog jo pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų (b. l. 12). Ieškovas, tik gavęs šį raštą, pateikė pretenziją, kurioje, kaip matyti iš jos turinio, iš esmės ginčijo konkurso sąlygų teisėtumą (b. l. 14). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas, sužinojęs konkurso sąlygas 2008 m. sausio 28 d., o pateikęs pretenziją dėl jų tik 2008 m. vasario 14 d., praleido minėtą VPĮ nustatytą penkių dienų senaties terminą, bei neprašė jo atnaujinti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovo pretenziją išnagrinėjo ir atsakymą ieškovui pateikė 2008 m. vasario 22 d. raštu (b. l. 16), tačiau ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo atsakymu, į teismą kreipėsi tik 2008 m. kovo 7 d. (b. l. 1). Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas praleido ir VPĮ 122 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą dešimties dienų terminą ieškiniui paduoti.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, nesikreipęs į ieškovą dėl konkurso sąlygų išaiškinimo ar patikslinimo, dalyvavo ginčo konkurse, pateikė savo pasiūlymą ir tik po to, kai šis pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkanti konkurso sąlygų, padavė atsakovui minėtą pretenziją, kuria iš esmės nesutiko su konkurso sąlygų teisėtumu. Pažymėtina, jog ir ieškinyje ieškovas remiasi būtent ginčo konkurso sąlygų ydingumu, tai yra ieškinys kildinamas iš konkurso sąlygų, kurias ieškovas žinojo dar iki konkursinio pasiūlymo pateikimo. Šių sąlygų neginčijimas bei nebandymas jų aiškintis ar tikslinti leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovui jos buvo aiškios, o jų teisėtumas nekėlė abejonių (CPK 185 str.). Ieškovas priešingai neįrodė (CPK 178 str.).

Antra, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, šią savo išvadą sustiprino konstatuodamas, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, o atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atmesti šį pasiūlymą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta, o apeliantas priešingai neįrodė (CPK 185, 178 str.).

Kaip minėta, ieškovo konkursinis pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, tai yra, atsakovas konstatavo, jog pagal konkurso sąlygas sieros kiekis siūlomame kure turėtų būti ne didesnis 0,5 %, o pagal ieškovo pasiūlymą yra 0,75 %; be to, kinematinis klampumas turėtų būtų ne didesnis kaip 2,5, o yra – 3,4 (b. l. 12). Ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad jo pateiktas pasiūlymas neatitiko atsakovo paskelbtų pirkimo sąlygų, tačiau nurodo, jog pačios atsakovo parengtos pirkimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl, ieškovo nuomone, buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų pirkimų procesus. Šiuos teiginius ieškovas grindžia nurodydamas, kad pagal VPĮ 25 straipsnio penktąją dalį, kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės ar paslaugos atitinka perkančios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo teiginius. Ieškovas neteisingai aiškina minėtas teisės normas, nes, kaip matyti iš ieškovo nurodytos VPĮ 25 straipsnio penktosios dalies turinio, pagal šią teisės normą, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo tik esant tam tikroms sąlygoms, tai yra: perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato ar funkcinius reikalavimus; siūlomos prekės ar paslaugos atitinka Lietuvos ar Europos standartą; šiame standarte yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai; dalyvis bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos prekės ar paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Taigi, šia norma iš esmės yra užkertamas kelias tiekėjų diskriminacijai tuo atveju, kai šie pateikia perkančiosios organizacijos reikalavimams tolygius standartus atitinančias prekes ar paslaugas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju situacija yra visiškai kitokia, nes perkančioji organizacija, tai yra atsakovas, perkamam kurui kelia aukštesnius kokybės reikalavimus, nei numato minimalūs patvirtinti Lietuvos bei Europos standartai. Ieškovo pasiūlytas kuras atitinka minėtus standartus, tačiau atsakovas nustatė, kad neatitinka jo keliamų griežtesnių reikalavimų. Tokiu atveju ieškovo nurodyta teisės norma negali būti taikoma, nes tiek atsakovo kelti reikalavimai nėra tolygūs standartuose nurodytiems, tiek ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo siūlomas kuras atitiktų atsakovo nurodytus reikalavimus.

Be to, kaip teisingai nurodė teismas ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, perkančioji organizacija turi teisę kelti aukštesnius kokybės reikalavimus norimai įsigyti prekei, nei nustato minimalūs standartai. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad atsakovo vykdoma veikla yra socialinė globa, teikiama visą parą, vaikams, seneliams, neįgaliems žmonėms; tai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta laikinai ar nuolat gyventi suaugusiems neįgaliems asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, turintiems intelekto sutrikimus, kurie negali gyventi savo namuose ar savarankiškai ir jiems būtina priežiūra, slauga bei medicininis aptarnavimas (b. l. 91-95). Taigi atsakovas vykdo visai visuomenei svarbią veiklą, rūpinasi socialiai remtinais bei medicininės ir slaugos pagalbos reikalingais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, keliami griežtesni reikalavimai siūlomam pirkti kurui, tai yra reikalavimas, jog sieros kiekis kure būtų ne didesnis kaip 0,5 %, o kinematinis klampumas nes didesnis kaip 2,5, atitinka ir viešąjį interesą kaip galima kokybiškiau vykdyti minėtas specifines funkcijas. Kaip nurodė atsakovas, kurui keliami griežtesni kokybės reikalavimai, nes perkant aukštesnių techninių savybių kurą, jis geriau dega, neužsikiša krosnies degikliai, nereikia jų dažnai valyti ir pan. Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su minėtų reikalavimų pagrįstumu, neįrodė savo teiginių, jog jo siūlytas kuras taip pat atitinka minėtas savybes ir nekeltų perkančiajai organizacijai papildomų rūpesčių dažniau valant krosnies degiklius ir pan.(CPK 178, 185 str.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo kelti reikalavimai buvo teisėti, o ieškovo konkursinis pasiūlymas buvo atmestas, nes neatitiko konkurso sąlygų.

Pažymėtina, jog, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai nurodė, kad ne tik ieškovo pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, tačiau ir patys pateikti dokumentai buvo nepakankamai tvarkingi, todėl kėlė abejonių net dėl ieškovo pasiūlymo tinkamumo. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovui pateiktas kokybės pasas buvo neišverstas į lietuvių kalbą, pagal kuro kokybės paso duomenis skalūnų alyva pagaminta 2006 m. balandžio 19 d. ir tik 25 340 kg, ieškovas pateikė tik licencijos verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais patikslinimą.

Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomi proceso teisės pažeidimai taip pat neduoda pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185 str.).

Atmestinas ieškovo argumentas, jog teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, kurios, ieškovo teigimu, įrodo, jog atsakovas grubiai pažeidė VPĮ keliamus reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, teismas ieškinį atmetė remdamasis savarankišku pagrindu – ieškinio senaties praleidimo faktu. Tokiu atveju teismas neprivalo vertinti su ginčo esme susijusių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas dar sustiprinti savo išvadą, pasisakė ir dėl kai kurių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo sprendimo atmesti ieškovo konkursinį pasiūlymą pagrįstumo bei teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja viešasis interesas, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai, pagal nustatytas procedūras bei geriausiai atitiktų tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjų interesus, teismas pagrįstai laikė, jog tikslinga išdėstyti papildomus argumentus, susijusius su ieškinio pagrįstumu, tačiau, kaip minėta, remiantis ieškinio senatimi, nėra privaloma pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų įrodymų (CPK 185 str.).

Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto minimos Viešųjų pirkimo tarnybos 2008 m. gegužės 30 d. išvados turinys taip pat neduoda pagrindo kitaip spręsti dėl nagrinėjamos bylos esmės (CPK 185 str.). Visų pirma, paminėtina tai, jog ši išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kurį teismas privalo vertinti kartu su kitais byloje esančiais reikšmingais įrodymais, nes jokio sprendimo VPĮ numatytos kompetencijos ribose komisija nepriėmė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybe bei argumentus, bei į tai, jog pats ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl konkurso sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, komisijos išvados dėl tam tikrų konkurso sąlygų neaiškumo, neduoda pagrindo konstatuoti minimas sąlygas buvus neteisėtomis. Iš ieškovo elgesio matyti, jog konkurso sąlygos jam buvo aiškios, nes, kaip minėta, jis dalyvavo konkurse, tuo tarpu abejones dėl šių sąlygų pradėjo reikšti tik po to, kai nebuvo pripažintas konkurso nugalėtoju. Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog komisijos nustatyti formalūs netikslumai būtų pažeidę ieškovo teises (CPK 185 str.). Antra, teisėjų kolegija laiko, jog, atsižvelgiant į specifines atsakovo funkcijas, taip pat nėra pagrindo remtis komisijos išvadomis dėl konkurso sąlygų griežtumo. Kaip minėta, siekiant kuo kokybiškiau ir ekonomiškiau vykdyti veiklą, perkančioji organizacija turi teisę kelti aukštesnius nei minimalūs leistini standartai, reikalavimus perkamai prekei. Trečia, kiti komisijos nustatyti pažeidimai neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, nes, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, o ieškovas savo skunde kitomis Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytomis aplinkybėmis nesiremia.

Atmestini ieškovo argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju viešasis pirkimas yra pasibaigęs, nes kuro pirkimo sutartis su konkurso laimėtoju jau yra sudaryta ir įvykdyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, jog pirkimo sutartis su konkurso laimėtoju jau yra sudaryta, patvirtina atsakovo ieškovui siųstas raštas (b. l. 17), skysto katilų kuro tiekimo sutartis Nr. 2008/02/14 (b. l. 96-92). Be to, aplinkybę, jog nurodyta sutartis buvo sudaryta pripažįsta ir pats ieškovas, teikęs ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (b. l. 98-100). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal VPĮ 7 straipsnio antrąją dalį, pasirašius pirkimo sutartį, yra laikoma, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas ir apelianto teiginys, jog teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, bei taip sudarė atsakovui sąlygas toliau neteisėtai vykdyti pirkimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario 26 d., tuo tarpu ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2008 m. kovo 7 d. Laikinosios apsaugos priemonės – yra preliminariai taikomos priemonės, siekiant užtikrinti, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas. Tuo tarpu šiuo atveju minėtų priemonių prašyta taikyti jau po to, kai, kaip minėta, viešasis pirkimas jau buvo pasibaigęs, tai yra taikyti šias priemones buvo netikslinga.

Atmestini ieškovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nepriėmė patikslinto ieškinio dėl sandorio nuginčijimo ir tuo pažeidė proceso teisės normas. Kaip žinoma, vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje ir yra privalomi kiekvienam asmeniui, paduodančiam teismui ieškinį. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 138, 115 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinį dėl sandorio nuginčijimo pateikė 2008 m. liepos 15 d. Teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 112-113). Taip pat teismas informavo, jog per nurodytą terminą nepašalintus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nežiūrint to, kad nurodytų trūkumų pašalinimui ieškovui buvo nustatytas pakankamas terminas, jis šių trūkumų nepašalino, todėl teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi turėjo pagrindą grąžinti patikslintą ieškinį jį padavusiam asmeniui (b. l. 135). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje anksčiau išdėstytais motyvais konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė išnagrinėtus ieškovo reikalavimus, todėl patikslintu ieškiniu reikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip išvestinis reikalavimas, netenka teisinės reikšmės.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 1062 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes, ieškovo teigimu, teismui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, šie dokumentai byloje atsirado tik po teismo sprendimo paskelbimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovo argumentai neduoda pagrindo kitaip spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylos medžiagoje yra 2008 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodytas Nr. 11401, kuriuo atsakovas sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą 1062 Lt (b. l. 118), o 2008 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio protokole yra užfiksuotas atsakovo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip žinoma, teismo posėdžio protokolas yra specialus procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama teismo posėdžio eiga (CPK 168 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, kuriose nurodyti, kas, jų nuomone, yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymus, kaip tai turi būti įrašyta (CPK 171 str.). Taigi įstatymas numato specialią tvarką, kaip asmuo, nesutinkantis su teismo posėdžio eigos užfiksavimu, gali reikšti dėl to savo prieštaravimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo abejones dėl protokolo tinkamumo bei savo nuomonę apie tai, kas buvo pasakyta teismo posėdyje, pareiškė tik apeliaciniame skunde, o specialia tvarka nesinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo išdėstyti argumentai, kuriais jis nesutinka su specialiame dokumente užfiksuota teismo posėdžio eiga, atmestini, todėl taip pat atmestini apelianto argumentai dėl teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, nes nurodytos išlaidos yra pagrįstos (CPK 185, 98 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, priteisia iš ieškovo atsakovui 1770 Lt išlaidoms, turėtoms už advokato pagalbą, atlyginti, o valstybei – 25,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 148, 160).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. I. prekybos komercinės įmonės (įmonės kodas 168104483) atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai Linkuvos pensionatas (kodas 190794554) 1770 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt litų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismas atlyginti.

Priteisti iš ieškovo V. I. prekybos komercinės įmonės valstybei 25,05 Lt (dvidešimt penki litai 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.