Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Inetui Volungevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaarvęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) meistru, neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2018 m. birželio 23 d. apie 1 val. 00 min. Prienų rajone, Jiezno seniūnijoje, Būdos kaime, kelio Antakalnis – Jieznas – Alytus - Merkinė 22 km, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – pačiam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,45 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje ir 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. D. pažeidžiant Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavus kelių transporto priemonę – pačiam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad dėl neteisėtų veiksmų gali atsirasti numatyti padariniai ir sąmoningai to norėjo. Duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, nėra, to neginčijo ir pats kaltinamasis, pripažindamas savo kaltę. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl būtina įvertinti ir galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaltinamasis A. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės I. D. atsakomybei, kadangi sutuoktinė gali daryti jam teigiamą įtaką.

Prokuroras sutinka dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą. Prašo teismo uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, bei paskirti įmokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL.

Byloje yra pateiktas laiduotojos I. D. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (1 t., b. l. 102).

Laiduotoja I. D. sutinka laiduoti už kaltinamąjį A. D. ir nurodo, jog mano, jog yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jie gražiai sutaria, sutuoktinis ją gerbia, ji daro ir gali daryti šiam teigiamą poveikį. Prašo A. D. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Iš A. D. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis neteistas (1 t., b. l. 51), keturis kartus baustas administracine tvarka už ne itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 47 – 49, 50), dirba (1 t., b. l. 46), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 104), ūkininkauja (1 t., b. l. 105), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 54). Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti A. D. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Bylos duomenimis A. D. yra darbingo amžiaus, sukūręs šeimą, kuria rūpinasi, kurioje užaugino dukrą (1 t., b. l. 43 – 45, 106), sutuoktinė slaugo neįgalią, garbaus amžiaus savo motiną (1 t., b. l. 108 – 109). Neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, žala nepadaryta, neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja I. D. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kas, prokurorui neprieštaraujant, teismui duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. D. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą, perduodant I. D. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui ir nustatant laiduotojai sumokėti 15 MGL (750,00 Eur) dydžio užstatą, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti I. D. kaip laiduotoja, nes ji neteista, dirbanti, teigiamai charakterizuojama. Teismas netikėti šiuo asmeniu neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Laiduotoja I. D., atsižvelgiant į asmenines-dalykines savybes bei turtinę padėtį, realias galimybes sumokėti užstatą, įpareigojama į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 15 MGL (750,00 Eur) dydžio užstatą, kuris grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduojama, per teismo nustatyta terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. D. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, neteistas, 4 kartus baustas administracine tvarka už ne itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ūkininkauja jo vardu registruotame ūkininko ūkyje, teisė vairuoti A. D. reikalinga nuvykti į darbą, taip pat dirbant ūkininko ūkyje bei nuvežti pas gydytojus slaugomą sutuoktinės motiną. Taip pat vertina tai, kad šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio, kuri nežymiai skiriasi nuo alkoholio koncentracijos kraujyje, kuomet konstatuojamas sunkus asmens girtumas, neteisėti A. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju, siekiant pataisyti A. D. elgesį ir užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, tikslinga A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Specialios teisės atėmimo 1 metų 6 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos V. A. 2018 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo A. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 23 d. (1 t., b. l. 76).

Pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas.

Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas A. D. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. D. minėtą automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujyje buvo 2,45 promilės alkoholio, t. y. jo girtumas neženkliai skyrėsi nuo sunkaus girtumo laipsnio. Taigi automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). A. D. yra pats automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų r. policijos komisariate (1 t., b. l. 13), o automobilio užvedimo raktelis bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. D 717704, –Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 39, 41), konfiskuotini. Priešingu atveju, atleidus A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, vertina ir tai, kad A. D. šiuo nuosprendžiu nustatomas pakankamai trumpas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas – vieneri metai ir šeši mėnesiai, t. y. pusė maksimalios baudžiamuoju įstatymu numatytos trukmės, teismo paskirta tik viena minėta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Vadovaujauntis įstatymo suteikta diskrecija, pripažintina, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama, veika konfiskavimas. Juolab kad turi būti atsižvelgiama ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pažymėtina, kad A. D. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam nusikaltimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-287-1073/2018). Šiuo atveju asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad A. D. šiuo nuosprendžiu paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei automobilio konfiskavimas, A. D. anksčiau neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, konstatuotina, jog dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra pakankamas siekiant pataisyti atleidžiamą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį ir užkirsti kelią pažeisti KET, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą skyrimas būtų neproporcingas, todėl šiuo atveju A. D. neskirtina prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

A. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 74 – 75, 76 – 77).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – A. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102 – 103, 107), saugomas baudžiamosios bylose medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžiu perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams, nustatant 15 MGL (750,00 Eur) dydžio užstatą, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-865-1060/2018 nutraukti.

Įpareigoti I. D. į Alytaus apylinkes teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, iki 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėti 15 MGL (750,00 Eur) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Grąžinti užstatą pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. D., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Skaičiuoti laidavimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. D., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, ir automobilio užvedimo raktelį bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

Panaikinti A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Perduoti dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su nuosprendžiu VĮ „Regitra“ nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.