Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-557-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
1A-161-557-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
Kaltinamasis
A. D., A. Ž.
Nukentėjusysis
L. Š.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-161-557/2011Teisėjas E. Jurgutis Procesinio sprendimo kategorija1.2.14.10.; 2.1.7.4.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,išteisintiesiems A. D., A. Ž. ir jų gynėjui Algirdui Staškūnui,nukentėjusiajai L. Š. ir jos įgaliotajai atstovei Svietlanai Baracevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. ir A. Ž. pagal BK 187 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Iš nukentėjusiosios išteisintiesiems priteista po 500 litų proceso išlaidų atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir A. Ž. buvo kaltinami tuo, jog jie 2010 m. balandžio 11 d. apie 15 val. L. Š. priklausančioje privačioje valdoje – žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išlaužė jai priklausančius aviečių krūmus, tuo padarydami 600 Lt turtinę žalą.

Apylinkės teismas A. D. ir A. Ž. išteisino motyvuodamas tuo, jog ištyrus visus byloje esančius įrodymus, susiejus juos į vieningą nuoseklią įrodymų grandinę laikytina, kad kaltinamieji A. D. ir A. Ž. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. D. ir A. Ž. atžvilgiu bei priteisti jos naudai 600 litų turtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvada, jog ji neįrodė kaltinamųjų A. D. ir A. Ž. tyčios, yra nepagrįsta. Kaltinamųjų parodymai apie tai, kad jie abu nugenėtus serbentų krūmų stiebus nešė pro avietes, todėl gal netyčia kokį avietės stiebą užkliuvo, yra akivaizdžiai melagingi, kadangi ji pati matė, kaip kaimynai kerta aviečių stiebus jos sklype, apie tai pranešė policijai, nufotografavo avietes po jų išlaužymo, o iš nuotraukų aiškiai matosi tiesiog išniekinti aviečių daigai. Kita vertus, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono Policijos komisariato tyrėjo M. Norkaus 2010 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime ir 2010 m. balandžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad A. D. ir A. Ž. žodžiu paaiškino, kad 2010 m. balandžio 11 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), A. D. sklypelyje genėjo jam priklausančius serbentus, nugenėtus serbentus nešė pro jos sklypą, kuriame auga avietės, eidami pro avietes jas užkliuvo ir netyčia nulaužė keletą aviečių ir savo kaltę jie pripažino. Taigi teismas visiškai ignoravo jos parodymus, netinkamai įvertino jos pateiktų nuotraukų turinį, be to, neiškvietė ir neapklausė reikšmingų liudytojų: J. Š., kuris matė, kaip kaltinamieji tyčia laužė aviečių stiebus, H. G., kuris matė jos pirktas avietes ir jų kiekį bei žino jų kainas kaip ūkininkas, tyrėjo M. Norkaus, kurio tarnybiniuose pranešimuose nustatytos aplinkybės rodo kaltinamųjų veiksmuose buvus nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., požymių. Dėl minėtų priežasčių akivaizdu, kad teismo išvada, jog kaltinamųjų A. D. ir A. Ž. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. sudėties, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Jos pateikti įrodymai taip pat paneigia tikrovės neatitinkančius kaltinamojo A. Ž. parodymus, jog tuo metu, kai jie netyčia nulaužė aviečių stiebus, jos nebuvo namuose, ir kad ji tikrai nesodino aviečių, liudytojos R. D. parodymus, jog avietės jau davė derlių prieš tai, kai ji su vyru apsigyveno Salantuose, liudytojos B. B. Ž. parodymus, jog aviečių niekas nelaužė.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos įgaliotoji atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. ir A. Ž. nepadarė jiems inkriminuotos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti išteisintųjų A. D. ir A. Ž. veiksmuose esant tiesioginę ar netiesioginę tyčią sunaikinti L. Š. turtą – aviečių augalus. A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. balandžio 11 d. jis su kaimynu A. D. iškirpo jo darže esantį seną serbentą ir į jo pusę išsiplėtusias avietes, abu su kaimynu nugenėtus serbentų krūmų stiebus nešė pro avietes, todėl gal netyčia kokį avietės stiebą užkliuvo, tyčia aviečių daigų nelaužė. A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. balandžio 11 d. kaimynui A. Ž. padėjo genėti serbentų krūmus bei į A. Ž. daržą išsiplėtusius aviečių daigus, išgenėtus serbentų stiebus nešė pro L. Š. tvorą, eidami galėjo netyčia užkliūti avietės stiebą, tačiau tyčia jų nelaužė. Netikėti šiais išteisintųjų parodymais nėra pagrindo. Iš Klaipėdos VPK Kretingos rajono PK tyrėjo M. Norkaus 2010 m. balandžio 30 d. nutarimo turinio matyti, kad kaltinamieji A. Ž. ir A. D. minėtam tyrėjui paaiškino tokias pat aplinkybes, kaip ir teisme, jog keletą aviečių stiebų eidami pro šalį nulaužė netyčia. Kolegijai nekyla abejonių, kad tyrėjo nutarime išdėstytų aplinkybių kontekste A. Ž. ir A. D. savo kaltę pripažino būtent dėl neatsargaus aviečių sulaužymo ir teisme šiuo aspektu savo parodymų nekeitė. Kolegijos nuomone, nukentėjusioji L. Š. neteisingai interpretuoja minėtame nutarime nurodytą informaciją, jog A. Ž. ir A. D. savo kaltę pripažįsta, kaip jų prisipažinimą padarius BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Tokį netinkamą L. Š. aplinkybių interpretavimą, matyt, lėmė tyrėjo nutarime išdėstyta ne itin profesionali išvada, jog tyrimo metu nustatyta, kad A. Ž. ir A. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. požymių, kadangi L. Š. padaryta žala viršija 4 MGL. Kita vertus, pati nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2010 m. balandžio 11 d. apie 15 val. ji pastebėjo, kad kaltinamieji rauna savo serbentų krūmus, ir matė, kad kaltinamieji buvo įėję į jos daržą ir išlaužė apie 30 daigų. Atsakydama į teisėjo klausimą, L. Š. parodė, kad jie avietes nulaužė netyčia, raudami serbentus, o atsakydama į gynėjo klausimą, ji parodė, kad jie avietes nulaužė tyčia, tačiau tokią savo poziciją ji motyvavo tuo, kad kaltinamieji savo serbentus rovė atsistoję jos sklype. Kolegijos nuomone, aptarti dviprasmiški nukentėjusiosios parodymai akivaizdžiai rodo, kad jos suvokimas apie tyčios buvimą kaltinamųjų veiksmuose yra klaidingas. Beje, savo privataus kaltinimo skunde (b. l. 3) nukentėjusioji taip pat pabrėžia, jog išteisintieji avietes nulaužė, kuomet pro jos sklypą nešė nugenėtus serbentų krūmus, ir nešdami užkliuvo jos avietes.

Be to, L. Š. teisme parodė, kad ji savo sklype pasodino 8-9 aviečių daigus, kurie per 7 metus pasidaugino ir išsiplėtė, kadangi šis augalas auga iš šaknų, taip pat parodė, kad kaltinamieji nulaužė 30 stagarų, o šaknys liko. Kolegija neabejoja, kad ir kaltinamieji iš savo gyvenimiškos patirties taip pat žinojo, kad avietės yra labai gyvybingas augalas, kurį sudėtinga išnaikinti vien laužant jo stiebus, netgi priešingai, tai skatina aviečių išsikerojimą. Iš nukentėjusiosios į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad nėra išrauta nei viena avietė, stiebai nulaužti tik tų aviečių, kurios buvo prie pat krašto, jų stiebai ant žemės sugulę taip, jog susidaro įspūdis, kad į jas kažkas įkrito ar jos buvo spaudžiamos sunkaus daikto, kas visiškai paneigia nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstytą versiją, jog kaltinamieji avietės iškirto. Beje, iš nuotraukų matyti, kad du aviečių kerai yra tvarkingai apkarpyti, kas neleidžia paneigti prielaidos, jog kaltinamieji, netyčia išlaužę aviečių stiebus, bandė juos sutvarkyti, tačiau pilnai to nespėjo padaryti, nes tai pastebėjo nukentėjusioji. Šios aplinkybės taip pat prieštarauja nukentėjusiosios L. Š. nuomonei dėl tyčinio jos turto sunaikinimo.

Nesant patikimų įrodymų apie A. Ž. ir A. D. tyčią sunaikinti L. Š. avietes ir nepaneigus išteisintųjų versijos, jog aviečių stiebus jie nulaužė neatsargiai genėdami serbento krūmą ir pro šalį nešdami nugenėtus krūmus, t. y. jų veiksmuose nesant inkriminuotos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties (subjektyvinės pusės požymio tyčios), kolegija laiko, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 303 str. 5 d. 1 p., dėl šio kaltinimo A. Ž. ir A. D. išteisino. Kolegija detaliau neapsistoja ties apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl aviečių priklausomybės L. Š. ir jų vertės, nes konstatavus esant anksčiau aptartam neabejotinam A. Ž. ir A. D. išteisinimo pagrindui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tai yra nebereikšminga. Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti nuosprendžio dalį dėl A. Ž. ir A. D. išteisinimo ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė tinkamai, nepažeisdamas BPK 104 str. 2 d. ir 105 str. 6 d. reikalavimų.

Pagrįstai išteisinęs A. D. ir A. Ž., apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl civilinio ieškinio klausimo. BPK 115 str. 3 d. nustato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Išteisindamas A. D. ir A. Ž. pagal BK 187 str. 1 d. tuo pagrindu, jog jie nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir neišspęsdamas L. Š. civilinio ieškinio, apylinkės teismas pažeidė BPK 115 str. 3 d. nuostatas. Todėl nuosprendis keistinas, nurodant, kad L. Š. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (beje, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje dalyje apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinis ieškinys dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas).

Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad išteisintieji gynėjo pagalbai apeliaciniame procese apmokėti turėjo po 300 litų išlaidų. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Išteisintųjų gynėjas rengė išteisintųjų atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, vienas kurių neįvyko dėl nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės S. Baracevičienės kaltės (pastaroji ėmėsi atstovauti nukentėjusiąją žinodama, kad dėl užimtumo negalės dalyvauti 2011-02-24 teismo posėdyje, ir apie tai iš anksto neinformavo teismo). Tuo būdu išteisintųjų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 104 str. 2 d. ir 105 str. 6 d., išieškotinos iš L. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti: L. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš L. Š. išteisintųjų A. D. ir A. Ž. naudai po 300 litų apeliacinio proceso metu patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Dalius JocysVioleta Miliuvienė