Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Bukeliui, atsakovo atstovui Arūnui Umbrasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,, Eigulių Topolis‘‘ skundą atsakovui VĮ Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ( trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Uždaroji akcinė bendrovė ,, Eigulių topolis‘‘ padavė teismui skundą, kuriame prašo: panaikinti 2011 m. birželio 2 d. Kultūros paveldo departamento komisijos paveldo klausimams nagrinėti suformuluotą nutarimą - nepritarti techniniam projektui.

Kultūros vertybė - Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu (unikalus numeris Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999-10-28 įsakymu Nr.292 (Žin., 1999, Nr.47-255). Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr.ĮV-190 (Žin., 2005, Nr.58-2034) kultūros vertybė pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui, kuriai taikomi imperatyvūs LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimai, draudžiantys naikinti vertingąsias savybes ir autentiškumo požymius. 1999 m. apskaitos dokumentuose (Dosjė) nurodyta, kad Naujamiesčio teritorijoje vertinga: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, o įrašant į Kultūros vertybių registrą nustatyta vertybės urbanistinė, architektūrinė vertė, suprojektuota 1847 m. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-01 akte Nr. KPD-RM-1313 nurodytos vertingosios savybės - urbanistinio planavimo ir apstatymo pobūdis, autentiškų pastatų pobūdis, jų vizualinė raiška, statinių kompleksai ir ansambliai, išlikę kultūros paveldo objektai - pavieniai statiniai ir jų priklausiniai, autentiškos gatvių ir kiemų erdvės, jų parametrai, erdvių perspektyvos ir kt. LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus, kaip tai apibrėžta įstatymo 2 str. 24 d., pagal tvarkomųjų statybos darbų reglamentus ir pagal paveldo tvarkybos darbų reglamentus, tuo būdu atliekant projektavimą turėjo būti paisoma imperatyvų, nustatytų Įstatymo 19 str. 2 d. ir 4 d., o taip pat definicinės normos apibrėžtumo ribų, nustatytų Įstatymo 2 str. 7 d. - vietovės išlikusių savybių, apimančių pirminę ar istoriškai susiklosčiusią paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą - formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką, skirtų užtikrinti kultūros vertybių apsaugą. Toks teisinis reguliavimas nustatytas turint tikslą apsaugoti kultūros vertybes nuo veiksmų ir sprendimų galinčių sužaloti saugomus objektus ir sunaikinti kultūros paveldo objektų, pripažintų kultūros vertybėmis, autentiškumo požymius. LR NKPAĮ 23 str. 2 d. eksplicitiškai nustatyta, kad tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis ir prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis, kurių privalomumą ir apimtį nustato paveldo tvarkybos reglamentai, o Įstatymo 23 str. 8 d. nustatyta, kad iki leidimo atlikti darbus išdavimo kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė - aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka (LR aplinkos ministro ir kultūros ministro 2005-06-01 įsakymas Nr.Dl-279/ĮV-233 (Žin., 2005, Nr.72-2618)), tačiau konkrečiu atveju šių reikalavimų paisoma nebuvo, nebuvo atlikta projekto specialioji ekspertizė, todėl negalėjo būti tokiam projektui pritarta. Pagal LR NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti. Pagal LR NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalį viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naująplaninę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pagal statinio techninio projekto - parengto UAB „JAS‘‘, projekto vadovas V.J., statinio rekonstravimas į viešbučio patalpas, (duomenys neskelbtini), Kaune (žymuo (duomenys neskelbtini)) - sprendinius, techniniame projekte yra numatyti įstatymo draudžiami veiksmai, pažeidžiantys nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes -užstatymo tūrį, fasadų kompoziciją ir tūrinę erdvinę kompozicija, nors tai daryti draudžia imperatyvus teisinis reguliavimas - LR NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai bei 4 dalis. Pažymėtina, kad pagal LR NKPAĮ 2 str. 34 d. įtvirtintas tvarkybos darbų rūšis, rekonstrukcija kaip darbų rūšis iš viso nenumatyta, todėl yra negalima, kadangi yra pažeidžiami paveldosaugos reikalavimai, nustatyti įstatymu. Konstatuotina, kad Kauno miesto administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymas Nr. A-2488 dėl detaliojo plano tvirtinimo, kurio sprendiniais numatoma pastato 412 p rekonstravimas, nugriaunat esamą statinį ir sujungiant naują keturių aukštų statinį su pastatu 1 A2p, yra naikintinas, kadangi toks savivaldybės atsakingų pareigūnų sprendimas suteikia teisę realizuoti įstatymu uždraustus veiksmus (LR NKPAĮ 19 str. 2 d. 1 ir 2 p. ir 4 d.), o pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. detalieji planai negali būti rengiami, jei jų rengimo tikslai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad rengiant detalųjį planą ir techninį projektą, atsakingi pareigūnai negalėjo išduoti projektavimo sąlygų, prieštaraujančių paveldosaugos reikalavimams, negalėjo pritarti neteisėtiems projektų sprendiniams ir priimti sprendimus Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje statybų komisijoje, leidžiančius daryti teisės aktų pažeidimus, todėl akivaizdu, kad atliktais veiksmais galėjo būti padarytos ir nusikalstamos veikos pagal LR BK 228 ir 229 straipsnius, dėl ko buvo informuota prokuratūra. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šis pastatas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, kultūros paveldo vietovės - Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini), iki 2005-04-19 buvęs kodas -(duomenys neskelbtini)) teritoriją, tokios rūšies statybos darbai negalėjo būti projektuojami, o parengtai projektinei dokumentacijai negali būti pritarta. Departamentas mano, kad nepritarimas pateiktam projektui, kurio sprendiniai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nesukėlė suinteresuotam asmeniui teisinio netikrumo ar nesaugumo, o taip pat ir menamų teisinių lūkesčių pažeidimo, kadangi įstatyminiu paveldosauginiu teisiniu reguliavimu yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti draudimai, kurių negalima nepaisyti ar pakeisti viešojo administravimo subjektų neteisėtais sprendimais, nes taip yra pažeistas įstatymo viršenybės principas, o kaip ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas savo nutarimuose - neteisės pagrindu teisė negali atsirasti, todėl padarytų teisės pažeidimų pagrindu negalėjo būti įgyjami ir teisėti lūkesčiai, ar galėtų būti suteikti leidimai daryti teisės pažeidimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Eigulių Topolis‘‘ 2011-04 -22 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrių prašydamas išduoti leidimą pagal techninį projektą „Viešbučio patalpos (gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir nuo 1-1 iki 1-25 rekonstravimas į viešbučio patalpas), rekonstravimas, II etapas - priestato nauja statyba, (duomenys neskelbtini), Kaunas ( b.l. 39, II tomas). Statybos leidimų skyrius 2011-04-26 raštu Nr. 38-2-81 informavo pareiškėją, kad pateiktą techninį projektą pagal kompetenciją privalo patikrinti atitinkami subjektai, tarp kurių ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinys. ( b.l. 40, II tomas). Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2011-06-17 raštu Nr. 2K-974, Statybos leidimų skyrius buvo informuotas, kad „201I-06-02d. Kultūros paveldo departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti nepritarė viešbučio patalpų <...> rekonstravimo techniniam projektui‘‘. ( b.l. 41, II tomas). 2011 m. birželio 2 d. Kultūros paveldo departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti nustatė, kad techninis projektas neatitinka kultūros vertybės paso nurodytų vertingųjų savybių, nes numatomas statyti priestatas blokuoja valstybės saugomą nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą, ir tokie statybos darbai gali sumenkinti objekto vertingąsias savybes; saugoma yra gatvės išklotine, o techninio projekto sprendiniai prieštarauja saugomai išklotinei ir tai pažeidžia saugomo objekte vertingąsias savybes, nepritarti pateiktam techniniam projektu, nes techninio projekto sprendimai pažeidžia vertingąsias saugomo objekto savybes ( b.l. 4, I tomas). Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymu Nr. A-2488, ,, Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 92 detaliojo plano patvirtinimo‘‘ patvirtinta 1437 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdai - komercinės paskirties objektų teritorijos (85 proc.), visuomeninės paskirties teritorijos (15 proc.), pobūdžiai -prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (85 proc), administracinių pastatų statybos (15 proc.). ( b.l. 28, I tomas).

Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojanti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Šio straipsnio 14 dalyje nustatyta, kai gaunami visi privalomi dokumentai, prašymą išduoti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytą statybą leidžiantį dokumentą ir visus pateiktus dokumentus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka skaitmeniniu pavidalu per 2 darbo dienas statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Per tą patį terminą statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia informaciją apie gautą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir gautą projektinę dokumentaciją saugomos teritorijos direkcijai (kai objektas patenka į valstybinį parką, biosferos rezervatą ar rezervatą) ir Kultūros paveldo departamentui (kai objektas yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė arba yra jos teritorijoje). Tvarką ir atvejus, kada ir kokioms projektą tikrinančioms institucijoms pateikiamas projekto popierinis variantas, nustato Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija. Įstatymo 15 dalyje nustatyta, kad statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai) :1) savivaldybės administracija; 2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; 3) saugomų teritorijų direkcijos; 4) regionų aplinkos apsaugos departamentai; 5) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; 6) Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 7) Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija; 8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 9) Radiacinės saugos centras; 10) Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; 11) Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos; 12) Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba; 13) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; 14) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos; 15) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos; 16) už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atsakinga institucija; 17) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. Įstatymo 23 straipsnio 20 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauti šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytų institucijų ar subjektų (jų padalinių) nepritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai pateikus pakeistą pagal gautas pastabas statinio projektą, jo tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per dvigubai trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo27 d. įsakymu Nr. D1-826, nustatyta, kad Reglamento 10 punkte nurodytų privalančių tikrinti projektą subjektų įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai projekto atitiktį teisės aktams, prisijungimo sąlygoms ar specialiesiems reikalavimams pagal kompetenciją patikrina per Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nurodytus terminus, o pakartotinai pateikus projektą – per Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. 13. Jei tikrinant projektą pateiktos informacijos nepakanka, projektą tikrinantis asmuo gali kreiptis (raštu, el. paštu) į statytoją (užsakovą) ar projektuotoją (projekto vadovą), motyvuotai prašydamas pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus sprendimui dėl projekto atitikties priimti pagal kompetenciją, o Aplinkos ir Kultūros ministerijų nustatytais atvejais – ir popierinę projekto kopiją. 14. Jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo IS „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės.

Nagrinėjamu atveju 2011 m. birželio 2 d. Kultūros paveldo departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti nepritarė pateiktam techniniam projektu, nes techninio projekto sprendiniai pažeidžia vertingąsias saugomo objekto savybes ( b.l. 4). Pažymėtina, kad atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ginčo atveju atsakovas, formuluodamas savo nepritarimą, nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti, taip pat nepateikė pastabų, kurių pagrindu pareiškėjas turėtų galimybę techninį projektą koreguoti ( b.l. 28, I tomas). Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-11 įsakymu Nr. A-2488, ,, Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo‘‘ patvirtinta 1437 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdai - komercinės paskirties objektų teritorijos (85 proc.), visuomeninės paskirties teritorijos (15 proc.), pobūdžiai -prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (85 proc), administracinių pastatų statybos (15 proc.) ( b.l. 28, I tomas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad techninis projektas (žymuo (duomenys neskelbtini)) buvo parengtas pagal detalųjį planą, patvirtintą 2008 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2488, kuriame yra numatyti tie patys sprendiniai, t. y. ūkinio pastato 412 p rekonstravimas, numatant pirmame aukšte neužstatytą erdvę ir grafiškai parodant lA2p pastato ir 4I2p pastato sujungimą galerijų pagalba. Tačiau atsakovas dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei tinkamai motyvuotas. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Sprendimo motyvų nenurodymas viešojo administravimo subjektui priimant individualų administracinį aktą pažeidžia įstatymus, apsunkina asmens teisę ginti savo galimai teises ir negali būti toleruojamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant 2011 m. birželio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimą- nepritarti techniniam projektui, įpareigojant atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos nagrinėti klausimą iš naujo, priimant sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB ,, Eigulių Topolis‘‘ skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti 2011 m. birželio 2 d. Kultūros paveldo departamento komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti protokolinį sprendimą Nr.13P-9 - nepritarti techniniam projektui ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos nagrinėti klausimą iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.