Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam G. S., nukentėjusiajai V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2014 m. kovo 26 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sutuoktine V. S. metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus smogė jai į veidą ir į rankas, kuriomis ji užsidengė veidą. Taip mušdamas V. S. G. S. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešinėje plaštakoje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.

G. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 25 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine V. S. metu, tyčia stumdė ir tampė ją, taip smurtaudamas padarė V. S. kraujosruvą kairės blauzdos vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo sukeldamas šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. dėl 2014-03-26 nusikalstamos veikos visiškai prisipažino kaltu, o dėl 2014-10-25 nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-03-26 tarp jo ir sutuoktinės V. S. kilo šeiminis barnis, kadangi jis užtiko ją su meilužiu, ką patvirtino ir pati sutuoktinė. Jis palaukė, kol ji su draugu grįžo jo pirktu automobiliu iš Trakų, ir, kadangi jam tai buvo nemaloni situacija, sudavė jai delnais keletą smūgių į veido sritį. Vėliau nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė. 2014-10-25 pasikartojo ta pati situacija, kadangi ji negrįždavo naktimis, išeidavo su savo draugu. Supranta, kad neturi teisės su ja taip elgtis, tačiau, kai atsiranda trečias žmogus, kyla barniai. Tą dieną jis jėgos nenaudojo, galimai vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau V. S. negąsdino. Jis prie jos lietėsi, buvo atsigulęs prie jos, tačiau jos

netampė, fizinio skausmo jai nesukėlė. Šiuo metu jis yra išsiskyręs, santuoka buvo nutraukta 2015-01-07 abiejų bendru sutikimu, jis su buvusia sutuoktine bendrauja iki šiol. 2014 m. spalio mėnesį jie buvo padavę pareiškimus skyryboms.

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl 2014-03-26 padarytos nusikalstamos veikos yra pagrįsta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, būtent:

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad šiuo metu ji yra su G. S. išsiskyrusi, jie turi bendrą vaiką. 2014-03-26 G. S. grįžo namo išgėręs ir kilo konfliktas. Viso barnio pagrindas buvo neištikimybė, kadangi jis rado ją su meilužiu, tačiau mano, kad tai nieko nereiškia. G. S. trenkė jai keletą kartų delnais į veido sritį, jai virš dešiniosios akies buvo padaryti sužalojimai, vėliau atsirado kraujosruvos. Po šio įvykio jie susitaikė, bandė toliau gyventi kaip šeima.

Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiojo būrio patruliu. 2014-03-26 apie 22.35 val. patruliuojant kartu su to paties būrio patruliu T. D. iš budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyko smurtas artimoje aplinkoje. Kartu su patruliu T. D. nedelsiant nuvyko į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė V. S.. Įvykio vietoje ji nurodė, kad 2014-03-26 apie 22.30 val. būnant namuose, bute (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis jos sutuoktinis G. S. ne mažiau kaip penkis kartus, tyčia rankomis smogė jai į veidą ir į rankas, kuriomis ji užsidengė veidą nuo smūgių. V. S. buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad tokie jos sutuoktinio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. V. S. rankų plaštakų išorinė pusė buvo paraudusi. G. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariatą (b. 1. 51). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas T. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas J. G. (b. 1. 50).

2014-03-27 protokolu - pareiškimu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad V. S. pareiškė, kad 2014-03-26 apie 22.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis G. S., būdamas neblaivus, ne mažiau kaip penkis kartus smogė jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir ją sužalodamas (b. 1. 3).

2014-03-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. 1. 21- 23).

2014-03-26 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad pagal 2014-03-26 apie 22.35 val. policijoje gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, nuvykus į įvykio vietą, pagal V. S. paaiškinimą, nustatyta, kad 2014-03-26 apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, kartu gyvenantis sutuoktinis G. S., sudavė jai ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį. G. S. sulaikytas įvykio vietoje (b.l. 27 - 29).

2014-03-27 specialisto išvada Nr. G 693/14 (02), kurioje nurodyta, kad V. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinėje plaštakoje, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 33).

2014-03-26 23:25:17 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2410, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad, G. S. nustatytas 1,77 proc. (promilių) girtumas (b.l. 119).

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji V. S. patvirtino, kad dėl 2014-03-26 nusikalstamos veikos jie susitaikė, 2014-06-09 buvo pasirašytas jų susitaikymo protokolas, kaltinamasis, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, o ši jam atleido, jie iki šiol bendrauja, santuoką nutraukė bendru sutikimu.

Motyvuojamoji dalis

2014-06-10 buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Šis nutarimas 2014-06-10 buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. 2014-11-18 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, įtariant, kad kaltinamasis 2014-10-25 padarė naują nusikalstamą veiką.

Dėl 2014-10-25 įvykio

2014-10-26 protokolu - pareiškimu V. S. pareiškė, kad 2014-10-25 apie 2.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis G. S., ją stumdė ir tampė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

2014-10-26 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad pagal 2014-10-26 apie 22.35 val. policijoje gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš žmoną, nuvykus į įvykio vietą iš V. S. paaiškinimo nustatyta, jog 2014-10-25 apie 23.00 val. grįžęs neblaivus sutuoktinis, paėmęs už rankų ją tampė, grumtynių su juo metu, stūmė ir ji užsigavo koją. Tokie sutuoktinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Po to sutuoktinis užmigo, o prabudęs apie 2.30 val. vėl ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, vijo iš namų, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje G. S. nerastas (b. 1. 54 - 57).

2014-10-27 specialisto išvadoje Nr. G 2781/14 (02) nurodyta, kad V. S. konstatuota kraujosruva kairės blauzdos vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 65).

Dėl 2014-10-25 įvykio nukentėjusi V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu jau buvo pradėtas skyrybų procesas. 2014-10-25 G. S. vėl grįžo išgėręs ir labai piktas. Ji su sūnumi buvo namuose. Vaikui išėjus į kitą kambarį, G. S. norėjo atsigulti šalia jos, jis buvo įkyrus, ji traukėsi, o jis ėjo artyn. Tai nebuvo mušimas. Ji tiesiog bandė atstumti G. S., o jis lindo prie jos. Gal ir buvo ją suėmęs už vienos rankos, bandė traukti, tempti ją, bandė lįsti, glaustis, o ji bandė konflikto išvengti. G. S. bandė ją apkabinti, suimti, tačiau jėgos nenaudojo. Ji nemėgsta išgėrusių žmonių, todėl, bandė išvengti kontakto ir atsistumimo metu atsitrenkė ir patyrė sužalojimą. Visas konfliktas vyko lovoje. Kraujosruva ant jos kojos atsirado jai lipant nuo lovos, o jam atsitrenkus į jos kelį. Jai išėjus, jis iš karto užmigo. Ji su vaiku taip pat užmigo, tačiau, po poros valandų, atsibudęs G. S. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sakė jai susirinkti daiktus ir išeiti. Jai buvo neramu, todėl iškvietė policiją. Grasinimų primušti ar kažką jai padaryti nebuvo, tik buvo pagrasinta trenkti jai į veidą. Tačiau tai buvo labiau žodinis puolimas, ji su vaiku negalėjo ilsėtis, todėl iškvietė policiją.

BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Taip pat turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp sužalojimų atsiradimo ir neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, ir to siekia (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas gali būti padaromas tik tiesiogine kaltininko tyčia, o nežymus sveikatos sutrikdymas ar trumpas susargdinimas galimas ir tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir, nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 2 d. svarbu nustatyti kaltinamojo tyčią. Šiuo atveju fizinis skausmas nukentėjusiajam asmeniui gali būti sukeliamas tik tiesiogine kaltininko tyčia, o nežymus sveikatos sutrikdymas - tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Šiuo atveju, 2014-10-27 specialisto išvada patvirtina, kad dėl nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos ant kojos jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. V. S. pareiškime ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją stumdė ir tampė, o šių grumtynių metu ji atsitrenkė ir užsigavo koją, tokiu būdu kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu tiek G. S., tiek nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė ne smurtauti prieš nukentėjusiąją, o prisitraukti ją prie savęs, apkabinti, nenorėdamas sukelti jai fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusios teigimu, G. S. norėjo atsigulti šalia jos, buvo įkyrus, ji traukėsi, o jis ėjo artyn. Tai nebuvo mušimas. Ji tiesiog bandė atstumti G. S., o jis lindo prie jos. Gal ir buvo ją suėmęs už vienos rankos, bandė traukti, tempti ją, bandė lįsti, glaustis, o ji bandė konflikto išvengti. G. S. bandė ją apkabinti, suimti, tačiau jėgos nenaudojo. Ji nemėgsta išgėrusių žmonių, todėl bandė išvengti kontakto ir atsistūmimo metu atsitrenkė bei patyrė sužalojimą. Nukentėjusioji parodė, kad iš karto po šio įvykio kaltinamojo veiksmų nevertino kaip fizinio smurto prieš ją panaudojimo, o į policiją kreipėsi tik po to, kai pamiegojęs ir po kelių valandų atsibudęs sutuoktinis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasinti, o ji negalėjo G. S. nuraminti. Po 2014 m. kovo 26 d. įvykio, kuomet kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltininkas savo grasinimus gali įvykdyti, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Savo pareiškime nukentėjusi nurodė, kad policiją kvietė dėl to, kad G. S. ją stumdė ir tampė, sukeldamas fizinį skausmą, bet teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad vien dėl minėtų kaltinamojo veiksmų policijos pareigūnų ji nebūtų kvietusi. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo būtino nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio - tyčios, todėl dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. 2014-10-25 padarius nusikalstamą veiką, G. S. išteisintinas, nenustačius kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nustačius, kad 2014-10-25 G. S. nepadarė nusikalstamos veikos, spręstinas klausimas dėl atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. už 2014 m. kovo 26 d. padarytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiai susitaikius ir atnaujintas tik dėl įtarimo ir kaltinimo padarius nusikalstamą veiką 2014-10-25. Priėmus sprendimą išteisinti dėl pastarojo kaltinimo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, prisipažino nusikaltęs 2014-03-26, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė, yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ir toliau laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. (2014-03-26 veika) atleistinas, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d. ir 303 str. 4 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

G. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2014-10-25 epizodas) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2014-03-26 veika), kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.