Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JMM valdymas“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas - Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 21R2-7 (AG2-5/13-2020) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti komisijoje", kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. (4.16)-23-3766 „Dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“ ir nurodė, kad nesutikdama su jai apskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu už 2019 metų mokestinį laikotarpį, ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu perskaičiuoti žemės nuomos mokestį. Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjos prašymo netenkino ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (4.16)-23-3766 „Dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo“ nurodė, jog žemės nuomos mokestis yra apskaičiuotas pagrįstai.

Vadovaudamasi IAGNTĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ABTĮ 18 straipsniu, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalimis ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Komisija 2020 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 21R2-7 (AG2-5/13-2020) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai.

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja nesutinka su valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus paskaičiavimu.

Žemės nuomos (tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos) santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545 - 6.566 straipsniai). Atsakovė, vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas, šiuo atveju veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 3, 5, 7 punktai). Tarp atsakovo ir ieškovės susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų, todėl ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje N. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje Z. S. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Prienų rajono savivaldybės administracija).

Kadangi Komisijos kompetencijai nėra priskirtinas civilinio teisinio pobūdžio ginčų nagrinėjimas, Komisija pagrįstai nusprendė, jog byla pagal pareiškėjos skundą nepriskirtina Komisijos kompetencijai, todėl Komisijos 2020 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 21R2-7 (AG2-5/13-2020) laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Konstatavus, jog Komisijos 2020 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 21R2-7 (AG2-5/13-2020) yra teisėtas ir pagrįstas, reikalavimas įpareigoti Komisiją priimti bei išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 9 d. skundą 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 21R2-7 (AG2-5/13-2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.