Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. (nuteistas pagal BK 284 straipsnį) nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., o pabaiga – 2021 m. sausio 2 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 1 metai 5 mėnesiai 20 dienų.

2. Komisija 2019 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą Nr. LK-86, kuriuo nutarė nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis V. S. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo V. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Vis dėlto, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal ,,OASys“ metodiką, yra 55 balai (vidutinė), todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, kuri nekeltų abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos ir rodytų, kad V. S. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotina vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

8. Iš 2019 m. liepos 19 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis V. S. bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, stropų mokymąsi ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje buvo paskatintas 3 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2019 m. liepos 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir baigė 9 klases, dalyvavo Socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais, periodiškai dengia priteistus civilinius ieškinius, drausmine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlika du kriminogeniniai veiksniai – didelė kriminalinio elgesio praeitis bei savikontrolės problemos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo veikloje labiau būdingas impulsyvumas, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, o jo nusikalstamoje veikloje yra agresyvaus ir kontroliuojančio elgesio epizodas. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 13 kartų, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, buvę teistumai negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek tai atskleidžia V. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio bei praeityje pasikartojančio nusikalstamo elgesio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

10. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir tai, jog nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, konstatavo ir apylinkės teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, į šias aplinkybes žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, svarstydamas galimybę V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bei pagrįstai laikė jas pakankamomis manyti, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negali būti taikomas. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas, ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, apygardos teismo manymu, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

11. Nors V. S. už vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidimus baustas nebuvo, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat pažymėtina, jog iš 55 nusikalstamo elgesio rizikos balų net 30 balų sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. S. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.