Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis D. P. nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki gegužės 11 d., pro neužrakintas duris 3 kartus įsibrovęs į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. priklausančią fermą ((duomenys neskelbtini)), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. priklausantį turtą: apie 2,3 tonos metalinių gardų konstrukcijų, ir taip padarė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. 8379,00 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad paėmė daiktus, tačiau paaiškino, jog jų nevogė. Tądien jis važiavo iš Žiežmarių, kur buvo nuvykęs pas sugyventinės tetą, į Kietaviškes pro Dirgalonių kaimą, kur ir pamatė apgriuvusias ir išdaužytais langais dvi fermas. Kadangi tvoros nebuvo, labiau apgriuvusios ir apleistos fermos durys buvo praviros, spynos taip pat nebuvo, jis pamatė ten esantį metalą, todėl jį susikrovė į mašiną ir išvežė į Kaišiadoris. Metalo jis pats nepjaustė, o ėmė tik lengvesnius metalo gabalus. Kadangi jam reikia išlaikyti vaiką, tai jam reikėjo pinigų, todėl tą metalą iš fermos ir vežė. Jis paėmė apie vieną toną metalo per tris kartus: 2011 m. gegužės 10 d. jis paėmė apie 300 kg metalo ir pardavė G. (duomenys neskelbtini) už 150,00-200,00 Lt, kitą dieną metalą vežė du kartus. Už visą metalą, t.y. vieną toną jis gavo apie 500,00-600,00 Lt, kuriuos išleido vaiko poreikiams tenkinti. G. jo klausė iš kur jis gavęs tiek metalo, todėl jis jam pasakė, kad metalą rado. Nors jis ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams nurodė, jog jam kilo mintis pavogti metalą iš fermos ir jį pavogė, tačiau policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu netaip parašė – jis sakė, jog metalą paėmė, o tyrėja užrašė, jog jis metalą pavogė. Jis pats ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas buvo afekto būsenoje. Nukentėjusiosios D. Z. jis nepažįsta, todėl atsiprašyti jos ir susitarti dėl žalos atlyginimo jis pas ją nėjo, be to, buvo išvykęs į užsienį.

Nukentėjusioji D. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad fermą, (duomenys neskelbtini), kuri anksčiau priklausė kolūkiui, vėliau – žemės ūkio bendrovei, ji įsigijo už pajus iš žmonių. Pajaus perleidimo sutartis buvo sudaryta seniūnijoje ir tą sutartį patvirtino seniūnas. Fermos pastatas priklauso jai ir dar vienam savininkui – N. L.. Kadangi ji savo fermos dalį, kur ir įvyko įvykis, yra susitvarkiusi ir ruošiasi ten ūkininkauti, o kitas savininkas – nesusitvarkęs, jie negali kreiptis į VĮ Registrų centrą fermos įregistruoti. Šalia fermos esanti virtuvė VĮ Registrų centre yra įregistruota jos vardu. Toje pačioje teritorijoje dar stovi kita jai priklausanti ferma – kiaulidė. Teritorija, kurioje yra jai priklausantys pastatai neaptverta. Centrinės fermos durys yra užrakintos, o šoninės durys taip pat užsuktos, todėl be įrankių durų niekaip neatidarysi. Fermoje buvo privirinti gardai paršeliams. Ji kartas nuo karto ateina patikrinti jai priklausančių pastatų, todėl ir pastebėjo, kad nebėra privirintų gardų, likę tik pusantro gardo metalas. Teismo posėdžio metu pagarsinus 2011 m. birželio 7 d. nukentėjusiosios D. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (b.l. 14-15), nukentėjusioji D. Z. patvirtino, kad dalimis supjaustytos metalinių gardų konstrukcijos yra pavogtos iš jai priklausančios fermos. Kitoje fermos dalyje, kuri priklauso kitam savininkui, yra laikomi gyvuliai, todėl tas savininkas kasdien ten lankosi. Kadangi tokių gardų, kokie buvo pas ją fermoje, niekas iš aplinkinių nedaro, todėl metalo laužo supirktuvėje Žiežmariuose ji surado ir nesunkiai atpažino jos fermoje buvusias metalinių gardų konstrukcijas. G. jai patvirtino, kad šias metalo konstrukcijas jam parduoti atvežė D. iš (duomenys neskelbtini), jis jam sumokėjo apie 600,00 Lt. Prašo priteisti 10000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo už metalines konstrukcijas, kadangi tiek ji paskaičiavo – pavogto metalo kiekį bėginiais metrais (400 m kampuočio ir 1276 m armatūros, 6 tonos) padaugino iš metalo kainos, kurią sužinojo parduotuvėje (16,50 Lt – 1 m kampuočio, 2,30 Lt – 1 m armatūros), ir gavo 8379,00 Lt. Kitą dalį iš 10000,00 Lt sumos sudaro darbas, nes vėl visas konstrukcijas reikės suvirinti. Šiuo metu jai iš pavogto metalo niekas negrąžinta, naujų gardų fermoje ji taip pat nepastačiusi. Supjaustytų metalinių konstrukcijų ji iš supirktuvės nepasiėmusi, nes niekas jai neliepęs to daryti, tyrėja tik nufotografavo tą metalo krūvą, be to, tų konstrukcijų ji panaudoti jau nebegalėtų. Kiek ji žino, tai to viso supjaustyto metalo nebėra, ta metalo krūva, kurią ji matė, kai tyrėja fotografavo, yra gerokai sumažėjusi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G. paaiškino, kad kaltinamasis D. P. yra jo sutuoktinės brolio sugyventinės sūnus. Kaltinamasis D. P. paskambino jo sutuoktinei L. G. ir pasiūlė pirkti armatūros, kurią jis jiems ir atvežė gegužės ar birželio mėnesį per tris kartus. Kaltinamasis D. P. teigė, jog šis metalo laužas niekam nereikalingas, rado jį darbe. Jis kaltinamajam D. P. už metalo laužą, lygiai supjaustytą 70-80 cm gabaliukais, sumokėjo apie 560,00 Lt-580,00 Lt, kadangi buvo apie 1 tona metalo laužo. Metalas buvo supjaustytas kažkokiai įrankiais, kadangi gabaliukai buvo atpjauti lygiai, matėsi, kad metalas supjaustytas nesenai – dar nevisus buvo užsitraukusios rūdys. Įprastai jis metalo laužo nesupirkinėja, bet, kadangi jam reikėjo metalo laužo savo reikmėms, tai todėl jį iš kaltinamojo D. P. ir nupirko.

Apklausta liudytoja L. G. paaiškino, kad kaltinamasis D. P. yra jos brolio sugyventinės sūnus, o nukentėjusiąją D. Z. pažįsta dėl darbo reikalų. Kaltinamasis D. P. jai paskambino ir pasiūlė pirkti armatūros. Kadangi jai ir jos sutuoktiniui M. G. reikėjo armatūros asmeninėms reikmėms – remontui namuose, tai ji su kaltinamojo pasiūlymu sutiko. Kaltinamajam D. P. ji asmeniškai nebuvo minėjusi, jog jai reikia metalo. Tą pačią dieną kaltinamasis atvežė metalą į namus, tačiau ji sirgo, bet girdėjo metalo skambesį prie namų. Kitą dieną ji matė, kad tai buvo metalas kampuotis ir kažkokia armatūra, tačiau iš kur metalas buvo paimtas, ji nežinojo ir kaltinamojo D. P. nesiteiravo. Kadangi ji anksčiau buvo dirbusi su metalu, tai matė ir suprato, kad metalas, kurį jiems atvežė kaltinamasis D. P.. buvo supjaustytas su pjaustikliu. Vėliau jos sutuoktinis M. G. tą metalą išvežė pas draugą S. D. į Žiežmarius.

Nepilnametis liudytojas L. G. paaiškino, kad su kaltinamuoju D. P. bendrauja jo tėvai. Jis matė, kaip kaltinamasis D. P. atvežė armatūrą per du ar tris kartus. Jis pats tą metalą kaltinamajam ir padėjo iškrauti. Jo tėvai, t.y. M. G. ir L. G., armatūrą pasvėrė ant svarstyklių, tačiau kiek tiksliai ji svėrė, jis nepamena, galbūt pusę tonos. Jam kaltinamasis D. P. sakė, kad armatūra yra iš paršiukų fermos. Matė, jog metalas yra supjaustytas metro ilgio ir pusės metro pločio gabalais, metalo pjovimo žymės buvo šviežios. Kaltinamojo D. P. automobilyje metalo pjovimo įrankių jis nematė. Kadangi kieme prie jų namo nėra daug vietos, tai tą metalą išvežė į Žiežmarius pas tėvų draugą S. D.. Kadangi metalo krūvos niekas nesaugojo, tai jį po truputį iš ten ir išvogė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. D. paaiškino, kad kaltinamojo D. P. nepažįsta, o nukentėjusiąją D. Z. pažįsta dėl darbo reikalų. Gegužės mėnesio pabaigoje jam paskambino M. G. ir paprašė pas jį pasidėti armatūrą. Kadangi jie yra draugai ir gerai sutaria, pas jį yra daug vietos, jis ir leido Mindaugui tą armatūrą susidėti lentpjūvėje Žiežmariuose. Jis Mindaugo neklausė, iš kur jis gavo tiek metalo. Kas konkrečiai tą metalą pas jį atvežė, jis nežino ir nematė, bet spėja, kad pats M. G., kadangi jis jo ir prašė vietos metalą pasidėti. Mindaugas tą metalą po truputį naudojo. Šiuo metu to metalo pas jį jau nebėra, metalas dingęs. Teritorija, kur buvo sukrautas metalas yra aptverta, jo lankoma, jis kasdien ją pasižiūri. Teritorijoje tuo metu vartų, kai buvo sudėtas metalo laužas, nebuvo, todėl ten įeiti galėjo, kas norėjo. Jis buvo pastebėjęs, kad metalo krūva mažėja, todėl paskambino ir pasakė M. G. apie tai, tačiau, ar Mindaugas kažką dėl to nedarė, jis nežino. 2011 m. birželio 7 d. nukentėjusiosios D. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.l. 14-15) esančioje fotonuotraukoje metalas yra sukrautas jam priklausančioje teritorijoje Žiežmariuose, o ne M. G. metalo supirktuvėje.

Apklaustas liudytojas A. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį D. P. pažįsta tik iš matymo, nukentėjusiosios D. Z. nepažįsta. Kadangi jis dirba pas L. G., tai matė, kaip buvo atvežtas metalas ir kaip jį iš mašinos iškrovė L. G. ir kaltinamasis D. P.. Iš kur tas metalas buvo atvežtas, jis nežino, tačiau matė, kad metalas supjaustytas gabalais.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. O. Morkūnienė paaiškino, kad kaltinamąjį D. P. pažįsta iš matymo, nukentėjusiąją D. Z. pažįsta seniai, kadangi jos kartu dirbo. 1995 m. visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta likviduoti žemės ūkio bendrovę ,,Liutonys“, kurios vadove ji tuo metu buvo, ir pasidalinti jai priklausantį turtą, išdalinant pajus. Žmonės pareiškė norą nusipirkti dviejų galų kiaulidę (duomenys neskelbtini), už pajus. 2007 m. D. Z. tuos pajus iš žmonių atpirko, šį sandorį patvirtino seniūnas. Anksčiau bendrovei priklausantys pastatai, taip pat ir minima kiaulidė, inventorizuoti nebuvo, buvo daromi tik pastatų apyrašai. Kadangi D. Z. turi kiaulidės pirkimą patvirtinančius dokumentus, tai šį pastatą bet kada gali įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre.

Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 1) matyti, kad nukentėjusioji D. Z. 2011 m. birželio 7 d. pranešė policijai, jog 2011 m. birželio 3 d. apie 17.00 val. ji pastebėjo, kad iš jai priklausančios fermos ((duomenys neskelbtini)) pavogtas visas metalas ir metalinės konstrukcijos. Pareiškėja D. Z. nurodė, kad šia vagyste jai padaryta 10000,00 Lt turtinė žala. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-8) matyti, kad įvykio vieta – D. Z. priklausanti ferma ((duomenys neskelbtini)). Fermos viduje dalies metalo konstrukcijų nėra, matyti pjovimo žymės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 35-38) kaltinamasis D. P. parodė nukentėjusiajai D. Z. priklausančią fermą ((duomenys neskelbtini)), iš kur paėmė metalinių gardų konstrukcijas (duris, pro kurias pateko į fermą; vietą fermos viduje, kur rado metalinių gardų konstrukcijas) ir vietą, kur pardavė paimtą turtą.

Iš nukentėjusiosios D. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 14-15) matyti, kaip nukentėjusioji D. Z. metalo supirktuvėje pas G. ((duomenys neskelbtini).) parodo dalimis supjaustytas metalinių gardų konstrukcijas, pavogtas iš jai priklausančios fermos ((duomenys neskelbtini)).

Iš 2007 m. liepos 27 d. pajaus perleidimo sutarties, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir Kaišiadorių rajono savivaldybes administracijos 2011 m. gruodžio 5 d. rašto (b.l. 74, 79-82, 84, 100) matyti, kad D. Z. nuosavybės teisės įregistruotos į Lietuvos Respublikoje esančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-pašarų virtuvę, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybė nekilnojamuosius daiktus kiaulidę, pašarų virtuvę, vandentiekio bokštą ir artezinį gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini), neinventorizavo ir neapskaitė.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo D. P., nukentėjusiosios D. Z., liudytojų M. G., L. G., L. G., S. D., A. Š. ir A. O. Morkūnienės paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. P. nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki gegužės 11 d., pro neužrakintas duris 3 kartus įsibrovęs į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. priklausančią fermą ((duomenys neskelbtini)), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. priklausantį turtą: apie 2,3 tonos metalinių gardų konstrukcijų, ir taip padarė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. 8379,00 Lt turtinę žalą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nors kaltinamasis D. P. 3 kartus įsibrovė į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. priklausančią fermą ((duomenys neskelbtini)) ir iš ten slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. priklausantį turtą, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog kaltinamojo D. P. tyčia susiformavo vieną kartą, tik nusikalstamą sumanymą jis įgyvendino per 3 kartus to paties objekto (svetimo turto) atžvilgiu, siekiant vieningo rezultato, todėl kaltinamojo D. P. veika nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki gegužės 11 d. kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Kaltinamasis D. P. ir liudytojai L. G. ir M. G. teigė, jog buvo apie 1 tona metalo, tačiau teismas tiki nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais ir teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. Z. patvirtintais paaiškinimais, jog iš jos fermos buvo pavogta apie 400 m 5 cm storio kampuočio ir 1276 m 1 cm storio armatūros. Teismas netiki liudytojų L. G. ir M. G. paaiškinimais dėl metalo kiekio, kadangi šių liudytojų paaiškinimai, duoti kaltinamojo D. P. naudai, yra sąlygoti tarp jų susiklosčiusių šeimyninių santykių (kaltinamasis D. P. yra M. G. sutuoktinės brolio sugyventinės sūnus, o L. G. yra M. G. sūnus, padėjęs kaltinamajam D. P. metalą krauti iš mašinos). Nukentėjusioji D. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš jos buvo pavogta apie 6 t metalo, tačiau laikant, jog 1 bėginis metras 5 cm storio kampuočio sveria ~ 3,77 kg, o 1 bėginis metras 1 cm storio armatūros sveria – 0,620 kg, teismas daro išvadą, jog iš nukentėjusiosios D. Z. buvo pagrobta ne 6 tonos, o ~ 2,3 tonos metalo. Atsižvelgiant į tai, teismas tikslina kaltinamojo D. P. pagrobto turto kiekį – ~ 2,3 tonos metalinių gardų konstrukcijų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. kaltinamajam D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo: 8379,00 Lt už pavogtą metalą ir 1621,00 Lt už darbą, nes reikės konstrukcijas suvirinti. Kadangi nukentėjusiajam padaryta žala yra laikytina reali žala, todėl nukentėjusiajai D. Z. nepateikus jokių įrodymų apie atliktą darbą ir šiuo metu nesant jokių metalinių gardų konstrukcijų atkūrimo kaštų, teismas tikslina kaltinamojo D. P. nukentėjusiajai padarytos žalos dydį – 8379,00 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Turtas – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kvalifikuojant veiką kaip svetimo turto pagrobimą, svarbu nustatyti patį svetimumo faktą, o tai, kad konkretus turtas nėra įregistruotas viešuosiuose registruose, baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto grobimą nešalina.

Bylos nagrinėjimo teisme metu duoti kaltinamojo D. P., nukentėjusiosios D. Z., liudytojų M. G., L. G., L. G., S. D., A. Š. ir A. O. Morkūnienės paaiškinimai bei ištirti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis D. P. pavogė metalinių gardų konstrukcijas iš ne jam priklausančios fermos, tai darydamas veikė sąmoningai, suprato, kad be turto savininko sutikimo paima svetimus daiktus, kurie turi materialią vertę, gali būti panaudoti ūkinėje veikloje, ir juos užvaldė. Tai, kad kaltinamasis D. P. teigia nežinojęs, jog ferma kažkam priklauso, nes fermą aptiko netikėtai, ją matė pirmą kartą, tvoros nebuvo, ferma buvo apgriuvusi ir apleista, nėra aplinkybės, rodančios, kad nėra svetimo turto vagystės sudėties. Šie teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo D. P. paaiškinimai yra akivaizdžiai nelogiškai, todėl atmetami. Šiuos kaltinamojo D. P. teiginius paneigia bylos nagrinėjimo teisme metu duoti nukentėjusiosios D. Z. (teismo posėdžio metu nurodė, jog kitoje fermos dalyje, kuri priklauso kitam savininkui, yra laikomi gyvuliai, todėl tas savininkas kasdien ten lankosi; toje pačioje teritorijoje dar stovi kita jai priklausanti ferma – kiaulidė; fermoje buvo privirinti gardai paršeliams), liudytojos A. O. Morkūnienės paaiškinimai bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai, kurie neduoda jokio pagrindo konstatuoti, kad esant tokiai situacijai kaltinamasis D. P. turėjo pagrindo manyti, kad fermoje esančios pritvirtintos metalinių gardų konstrukcijos niekam nepriklauso. Kaltinamojo D. P. teiginius paneigia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės – metalinių gardų konstrukcijų buvimo vieta ir pačių metalinių gardų konstrukcijų, kaip daikto, savybės (ne šiaip sau sumestas metalo laužas, o metalinės gardų konstrukcijos, kurios yra privirintos, t.y. pritvirtintos, fermoje) ir jų kiekis (~ 2,3 tonos), kas taip pat nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog esant tokiai situacijai kaltinamasis D. P. turėjo pagrindo manyti, jog jo rastos metalinių gardų konstrukcijos yra bešeimininkis turtas. Be to, kaltinamasis D. P. liudytojui M. G. teigė, jog metalo laužą, kuris niekam nereikalingas, rado darbe, kai tuo tarpu liudytojui L. G. nurodė, jog metalo laužas yra iš paršiukų fermos, kas taip pat rodo, jog kaltinamasis D. P. suvokė, jog be turto savininko sutikimo paima svetimus daiktus, kurie turi materialią vertę, gali būti panaudoti ūkinėje veikloje, ir juos užvaldė.

Be to, pagal nustatytas bylos aplinkybes svetimoje fermoje esančios privirintos metalinių gardų konstrukcijos, kurių buvo ~ 2,3 tonos, akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos CK 4.62 str. 1 d. apibrėžto radinio (pamesto daikto, kurio savininkas nežinomas) sąvokos. Teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t.y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Be to, teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji D. Z. ir liudytoja A. O. Morkūnienė galėtų apkalbėti kaltinamąjį D. P.. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojos A. O. Morkūnienės paaiškinimai neginčytinai patvirtina apie nuosavybės teisę į fermą nukentėjusiajai D. Z., kaltinamojo D. P. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jis metalinių gardų konstrukcijas paėmė, tačiau jų nevogė, nes jas tiesiog rado (nors kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams nurodė, jog jam kilo mintis pavogti metalą iš fermos ir jį pavogė), yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas buvo afekto būsenoje, dėl ko jis pareigūnams iš pradžių teigė, jog jam kilo mintis pavogti metalą iš fermos ir jį pavogė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.). Kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad paėmė daiktus, tačiau paaiškino, jog jų nevogė, nukentėjusiosios D. Z. neatsiprašė ir dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė, todėl tai nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str.). Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. P. anksčiau neteistas (b.l. 42), administracine tvarka baustas (b.l. 43-44), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 45-48), į Elektrėnų PSPC įskaitą neįrašytas (b.l. 49), išsituokęs, turi sūnų, kuriam privalo teikti išlaikymą, priteistą teismo sprendimu (b.l. 76-78).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam D. P. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta mažesnio nei vidutinio dydžio bauda (Lietuvos Respublikos BK 61 str., 47 str. 3 d. 3 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. kaltinamajam D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo: 8379,00 Lt už pavogtą metalą ir 1621,00 Lt už darbą, nes reikės konstrukcijas suvirinti.

Pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Pagal teismų praktiką daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo, žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Z. pareikštas ieškinys dėl 8379,00 Lt turtinės žalos už pavogtas metalinių gardų konstrukcijas yra pagrįstas jos nuosekliais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, kuriais netikėti ir 8379,00 Lt turtinę žalą laikyti neteisinga teismas neturi jokio pagrindo, jos prašoma priteisti turtinė žala už pavogtas metalinių gardų konstrukcijas atitinka tokio daikto vidutinę rinkos vertę[1], todėl civilinio ieškovo ieškinio dalis dėl 8379,00 Lt turtinės žalos už pavogtas metalinių gardų konstrukcijas priteisimo iš kaltinamojo D. P. laikytina pagrįsta ir tenkintina. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z. nurodžius, jog naujų gardų fermoje ji dar nepastatė, jokie gardų suvirinimo darbai neatlikti, todėl nukentėjusiajai D. Z. nepateikus jokių įrodymų apie atliktą darbą ir šiuo metu nesant jokių metalinių gardų konstrukcijų atkūrimo kaštų, civilinio ieškinio dalis dėl 1621,00 Lt turtinės žalos už darbą priteisimo iš kaltinamojo D. P. laikytina nepagrįsta, todėl atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ir 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (6500,00 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. P. palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8379,00 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis litus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.