Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. B. (M. B. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. vasario 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. įtariamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei dalyvavęs šio nusikalstamo susivienijimo daromuose labai sunkiuose, sunkiuose nusikaltimuose, o būtent:

2002 m. pabaigoje - 2003 metų pradžioje Vilniuje G. Š. organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir nuo minėto laikotarpio į nurodyto susivienijimo veiklą įtraukė K. S. , T. Č. , K. L. M. B. , S. R. . Nuo 2002 m. pabaigos iki 2010 m. vasario mėn. G. S. ir pastarojo nurodymu K. S. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K. , K. V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J. E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A. G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A. U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. S. , A. S. , nurodytu laikotarpiu minėti asmenys Vilniuje, Vilniaus rajone neteisėtai platino, pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas.

G. Š. paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, surasti ir įtraukti į nusikalstamą susivienijimą kitus asmenis, kurie platintų minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, detalizuoti nusikalstamų veikų planus, vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų disponavimo tikslu nuomoti ir naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, šių medžiagų platinimui įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, tik psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.

Vykdant G. Š. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant, taip pat pastarajam pavedus K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliko tokius veiksmus:

- G. Š. , K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. ,A. K. , K. V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J. E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A. G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A. U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. S. , A. S. Lietuvos Respublikoje neteisėtai įvairiais kiekiais gamino, perdirbo,įgijo, laikė, gabeno narkotines, psichotropines medžiagas, jų platinimo tikslais naudojosi savo bei nuomotomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus Vilniuje, Vilniaus rajone, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.

- G. Š. , K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. iš nusikalstamo susivienijimo veiklos gautas lėšas paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams, dalį lėšų skirdavo sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms – patalpų nuomai,nusikaltimo įrankiams - narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo, svėrimo priemonėms -įgyti, bei mokėjo nusikalstamo susivienijimo nariams jų dalį pinigų už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose.

Taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, M. B. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. pabaigos - gruodžio mėn. pradžios, G. L. nurodymu D. S. kartu su G. L. pastarojo vairuojamu automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko prie R. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kur G. L. nurodymu iš R. B. laiptinės pirmame aukšte iš už spintoje įmontuoto radiatoriaus D. S. paėmė 100 g heroino, kurio sudėtyje buvo ne mažiau kaip 23,4 g. narkotinės medžiagos -heroino, kurio dalį G. L. ir D. S. minėtu automobiliu neteisėtai gabeno į Lazdynų mikrorajoną, Vilniuje, kur pastarieji 15 gramų heroino perdavė platinimui J. D. , 10 gramų heroino perdavė platinimui tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 10 gramų heroino perdavė tyrimo metu nenustatytam E. B. pažįstamam, o kartu su M. B. perdavė 10 gramų heroino kitam tyrimo nenustatytam asmeniui.

M. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 260 str. 3 d.

M. B. 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi M. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. To paties teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi suėmimo terminas M. B. pratęstas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi įtariamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, 2010 m. lapkričio 22 d. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams.

Apygardos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad iš bylos duomenų matyti, jog tiriamos didelės apimties labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, tyčiniu nužudymu, kitų nusikaltimų padarymo aplinkybės, šiuos nusikaltimus galimai padarė nusikalstamas susivienijimas, šiuo metu yra daugiau kaip 40 asmenų, kuriems įteikti pranešimai apie įtarimus, su jais atliekami procesiniai veiksmai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baudžiamoji byla atitinka didelės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo M. B. skundą atmesti, įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. B. skundas tenkinamas.

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus

Vilniaus apygardos teismas pratęsė M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. M. B. praeityje per gana trumpą laikotarpį teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, šioje byloje įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo M. B. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamos veikos įtariamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leistų daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje M. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.

Taip pat būtų pagrindas įtariamajam M. B. tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą virš šešių mėnesių, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 127 str. reikalavimų. Ši baudžiamoji byla yra didelės apimties ir ypatingai sudėtinga. Baudžiamojoje byloje tiriamos didelės apimties labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tyčiniu nužudymu, kitų nusikaltimų padarymu, aplinkybės. Byloje įtarimai pareikšti daugiau kaip keturiasdešimčiai asmenų, su visais įtariamaisiais atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis fiksuojami visų įtariamųjų kaltumo įrodymai, atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai.

Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Byloje surinkti ir teismui pateikti faktiniai duomenys nepaneigia suimtojo M. B. skundo argumento, kad byloje surinkti faktiniai duomenys nėra pakankami jam tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ilgiau kaip metus laiko. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neprivalo šių duomenų detalizuoti, taip pat apeliacinė instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia M. B. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje tęsiasi ikiteisminis tyrimas, tuo daugiau ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos turi galimybių surinkti faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštą įtarimą bei konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą.Tokiu atveju suėmimo terminas negali būti tęsiamas.

Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, kad byloje yra faktinių duomenų – įtariamųjų R. E. , D. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys - leidžiančių įtarti M. B. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Tačiau toks minimalus M. B. kaltinančių faktinių duomenų kiekis yra pakankamas tik pirminiam suėmimo skyrimui ir neilgalaikiui šios kardomosios priemonės tęsimui. Byloje surinkti ir teismui pateikti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. B. bendravo su asmenimis, kurie šioje baudžiamojoje byloje įtariami dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavę narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau šiuose faktiniuose duomenyse iš esmės nėra įrodomosios informacijos apie paties M. B. konkrečią nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria buvo atmestas įtariamojo M. B. skundas dėl ankstesnio suėmimo termino jam pratęsimo, jau buvo pažymėta, kad byloje surinktų įrodymų, leidžiančių M. B. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, kiekis yra minimalus, ir tik išimtinai, atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, suėmimo įtariamajam M. B. termino pratęsimas buvo pripažintas teisėtu. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta, jog laikytina, kad ikiteisminio tyrimo institucijos faktinių duomenų daugeto, neabejotinai leidžiančio M. B. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir taikyti ilgalaikį suėmimą, šioje proceso stadijoje dar nesurinko ir teismui nepateikė, būtent, dėl ikiteisminio tyrimo apimties ir sudėtingumo. Tačiau per beveik tris mėnesius nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. kovo 3 d. jokie nauji M. B. kaltumo įrodymai teismui nebuvo pateikti. Teismui pateiktas tik vienas naujas procesinis dokumentas, kuriame minimas M. B. – kito įtariamojo apklausos protokolas, kuriame įtariamasis nurodo pažįstąs M. B. , tačiau jų jokia bendra nusikalstama veika nesieja.

Įtariamasis M. B. suimtas jau daugiau kaip metus laiko, tačiau faktinių duomenų, leidžiančių jį įtarti inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, kiekis nepadidėjo, liko minimalus. Metai laiko yra pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį ikiteisminio tyrimo institucijos privalo byloje surinkti pakankamą visetą faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti suimtą asmenį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Per metus laiko tokių duomenų nesurinkus ir nepateikus teismui, sprendžiančiam suėmimo termino pratęsimo klausimą, galima daryti išvadą, kad tokių faktinių duomenų nėra. Kaip minėta, minimalus kaltumo įrodymų kiekis gali būti pakankamas tik pirminiam ir trumpalaikiam suėmimui, tiek įrodymų nepakanka suėmimo terminą tęsti virš metų laiko, nes didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. nustatyta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Teismas privalo itin atidžiai nagrinėti bet kokius su žmogaus laisvės apribojimu susijusius klausimus. Laisvė apribota gali būti tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Šiuo atveju teismui nėra pateikta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti M. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir taikyti ilgalaikį suėmimą. Kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitą kardomąją priemonę įtariamajam M. B. .

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.