Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-426-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
II-426-990/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02149-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
D. N.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-426-990/2020

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02149-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo D. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. V., nustačiusi, kad 2020 m. gegužės 17 d. 14.47 val. Vilniuje D. N. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 44 km/val., t. y. važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), 2020 m. liepos 8 d. nutarimu D. N. skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.

II. Skundo argumentai

2. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. N. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas ir turėtų būti priimtas naujas sprendimas. 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu jis gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-75117-2020, suformuotą automatiniu būdu su administraciniu nurodymu, kuriuo jam buvo siūloma iki 2020 m. birželio 17 d. sumokėti 170 eurų dydžio baudą. Jis pažeidimo fakto nekvestionavo, tačiau manydamas, kad administracinis nurodymas gali būti surašytas klaidingai, t. y. neteisingai pritaikius pakartotinumo sąvoką ir paskyrus neteisingą nuobaudą (minimalią baudą, o ne pusę minimalios baudos), 2020 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu, nurodytu institucijos rašte, kreipėsi į instituciją, kurios valdoma sistema sukonfigūravo administracinį nurodymą, prašydamas panaikinti šį nurodymą bei surašyti naują nurodymą, kuriuo jam už minėtą nusižengimą būtų siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 85 eurus. Laukdamas naujai surašyto nurodymo jis administraciniu nurodymu jam paskirtos 175 eurų dydžio baudos nesumokėjo. 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. V. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14753-2020, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 200 eurų dydžio bauda. Nutarimą priėmusi pareigūnė nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Gali būti, jog priimdama skundžiamą nutarimą policijos pareigūnė nebuvo susipažinusi su jo 2020 m. birželio 11 d. pateiktu prašymu, nes apie tai skundžiamame nutarime nieko nepaminėta, be to atsakymą (reg. Nr. ANR_K-52347-2020) į šį prašymą jis gavo 2020 m. liepos 15 d. atskiru raštu elektroniniu paštu jau iš kitos šio skyriaus pareigūnės, kuri atsakyme nurodė tik nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarką (galbūt todėl, jog nutarimas jo atžvilgiu jau priimtas). Iš esmės priimtą nutarimą jis skundžia dėl to, kad sistema automatiniu būdu surašydama protokolą su administraciniu nurodymu neteisingai pritaikė pažeidimo pakartotinumą, nes iki šio nusižengimo padarymo jis nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, t. y. už nusižengimą, numatytą būtent ANK 416 straipsnio 5 dalyje, todėl jam turėtų būti taikomos nuostatos, numatytos ANK 610 straipsnio 1 dalyje, numatančios pusės minimalios baudos skyrimą. Jis supranta, kad formuojant administracinio nusižengimo protokolą automatiniu būdu (tai yra nenaudojant žmogiškųjų resursų), galėjo būti padaryta atsitiktinė klaida, todėl atskiru prašymu prieš tai jis ir kreipėsi į instituciją, kurios automatinė sistema surašė jo atžvilgiu administracinį protokolą su nurodymu. Pareiškėjas nurodo, kad ANK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, - per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, - minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Administracinio nurodymo institutą sukūrusios Teisingumo ministerijos projekto (registracijos Nr. XIP-1839) aiškinamajame rašte pažymima: „<...> Administraciniu nurodymu siūloma perpus mažesnė piniginė bauda, nei skiriama institucijoje (teisme) minimali bauda, paskatintų pažeidėjus rinktis įvykdyti administracinį nurodymą, o ne tęsti procesą. Administraciniame nurodyme numatomas baudos dydis iš esmės padarys beprasmišką šiuo metu paplitusią praktiką skųsti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose bei administracinių teismų sprendimus dėl skundų administracinių teisės pažeidimų bylose, kai siekiama vien baudos sumažinimo <...>.“ „<...> Administracinis nurodymas negalėtų būti surašomas, jei asmuo per metus padarė pakartotinį atitinkamame Kodekso II skyriaus Ypatingosios dalies straipsnyje numatytą pažeidimą ar (ir) administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis. Administracinio nurodymo institutas suteiktų galimybę ekonomiškiausiu ir greičiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslą – nubausti asmenį ir atgrasinti jį nuo pažeidimų darymo ateityje su sąlyga, kad padarytas pažeidimas nėra pernelyg pavojingas <...>.“ Pareiškėjas mano, kad pakartotinumas padarant nusižengimą aptariamu atveju turėtų būti suprantamas kaip to paties straipsnio toje pačioje dalyje anksčiau padaryto administracinio nusižengimo pakartotinis padarymas, o ne vieno iš visuose ANK 610 straipsnyje minimų nusižengimų pakartotinis padarymas kito ANK 610 straipsnyje paminėto nusižengimo atžvilgiu. Taigi pakartotinumas turėtų būti suprantamas kaip tos pačios nusižengimo sudėties pakartotinis padarymas („atvaizdavimas“). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad neteisingai pritaikius pakartotinumą (taip, kaip jo atveju) privilegijuojama administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina (ANK 415 straipsnio 2 dalis); pakartotinį nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 straipsnis); važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles (ANK 417 straipsnio 4 dalis); pavojingą vairavimą (ANK 420 straipsnio 1 dalis); važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą (ANK 421 straipsnis) ir kt. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime atskleidė konstitucinio teisinės valstybės turinį, kurį be kitų sąlygų sudaro ir reikalavimas, kad „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad priimdama nutarimą pareigūnė pakartotinumą panaudojo dar ir kaip sunkinančią aplinkybę, todėl pareiškėjui skyrė ne minimalią baudą – 170 eurų, o 200 eurų dydžio baudą. Šiame kontekste pabrėžtina, jog darant analogiją į ANK 36 straipsnio 2 dalį pakartotinumo – kaip administracinio nusižengimo sudėties požymio – negalima vertinti antrą kartą, skiriant nuobaudą. Tokią situaciją draudžia bendrasis non bis in idem principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnyje, taip pat Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“) bei ANK 2 straipsnio 5 dalyje („Niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką“). Konstatuotina, kad šis principas plačiąja prasme reiškia ir tai, kad viena ir ta pati aplinkybė (šiuo atveju administracinio nusižengimo pakartotinumas) tos pačios pažeidimo sudėties (tiek baudžiamojo, tiek ir administracinio) kontekste negali turėti skirtingų teisinių reikšmių. Taigi pareiškėjas mano, kad atitinkamas pakartotinumo surašant administracinį nurodymą taikymas, o po to iš to sekantis nepagrįstas nutarimo priėmimas jo atžvilgiu gali būti, jog nedera su Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi – „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ bei konstituciniu lygiateisiškumo principu. Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenes imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo nagrinėti arba paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (b. l. 2-3).

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė R. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gegužės 17 d. 14.47 val. prie pastato, esančio Juliaus Jasinskio g. 16, Vilniuje, greičio matavimo prietaisas PS-954844, užfiksavo automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičio viršijimo faktą. 2020 m. gegužės 18 d. vadovaujantis ANK 610 straipsniu transporto priemonės savininkui D. N. automatiniu būdu buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas (00-ANR_P-75117-2020) pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį su administraciniu nurodymu ir jam buvo pasiūlyta iki 2020 m. birželio 17 d. sumokėti sankcijoje numatytą minimalią 170 eurų dydžio baudą. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nustatytu laiku D. N. baudos nesumokėjo, o pagal ANK 613 straipsnio 1 dalyje, ANK 669 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą neįvykdžius administracinio nurodymo (iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos), šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir byla perduodama įgaliotam pareigūnui nagrinėti. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame buvo išaiškinta, jog jei nusižengimą padarė kitas asmuo, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos, turi būti pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė savininkui priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taip pat buvo nurodyta, kad per keturiolika kalendorinių dienų nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos galima pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. 2020 m. birželio 11 d. D. N. pateikė prašymą panaikinti automatiniu būdu suformuotą administracinio nusižengimo protokolą ir surašyti naują nurodymą, suteikti jam galimybę sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 85 eurus. 2020 m. liepos 14 d. D. N. buvo išsiųstas atsakymas, kad pažeidimo padarymo dieną jis buvo baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnyje, padarymą. 2020 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu specialistė A. V. nutarimu D. N. skyrė 200 eurų dydžio baudą. Institucijos nuomone, byloje nėra pagrindo naikinti 2020 m. liepos 8 d. priimtą nutarimą (b. l. 1).

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu D. N. paaiškino, kad nusižengimo protokolas buvo atsiųstas su nurodymu automatiniu būdu, todėl jį surašė ne pareigūnas, t. y. žmogus, o sistema. Kiek jam yra žinoma, „trikojis“ automatiškai suformuoja protokolą ir siunčia asmeniui. Gavęs dokumentus elektroniniu paštu jis pastebėjo, kad nurodyme jam pritaikyta ne pusė minimalios baudos, o minimali bauda. Greičiausiai klaidą padarė automatinė sistema, o ne žmogus, dėl to jis birželio 11 d. Lietuvos kelių tarnybai surašė prašymą dėl administracinio nurodymo patikslinimo. Jam taikė pakartotinumą, nors pakartotinai jis minėto nusižengimo nėra padaręs. Jokio atsakymo į pateiktą raštą jis negavo, nurodymo nemokėjo, nes jo manymu nurodymas buvo suformuotas neteisingai. Tada jis gavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame nepasisakyta apie jo pateiktą prašymą, tik nustatyta jo sunkinanti aplinkybė, t. y. pakartotinai padarytas nusižengimas, ir jam paskirta 200 eurų dydžio bauda. Vėliau iš policijos jis gavo atsakymą į jo pateiktą raštą, kuriame buvo parašyta, kad jis turi teisę apskųsti nutarimą. Jis mano, kad jis nubaustas neteisėtai, nes jam du kartus buvo taikyta pakartotinumo sąlyga. Jis pripažino, kad gal ir galėjo padaryti šį nusižengimą, nors protokole nusižengimo padarymo vieta ir data nėra aiški. Nutarime įvykio nusižengimo vieta neminima, todėl jis mano, kad yra procesinių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Esminiai D. N. skundo argumentai – 1) surašant 2020 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu jam turėjo būti siūloma sumokėti ne minimalią, o pusę minimalios baudos, 2) pakartotinumo požymis buvo taikomas du kartus, t. y. pirmą kartą – nesiūlant jam sumokėti pusę minimalios baudos, antrą kartą – pakartotinumą pripažįstant kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

6. ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

7. Kaip nurodyta išraše iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 8-11), 2020 m. sausio 17 d. nutarimu D. N. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą), padarymą; 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu D. N. dar kartą nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą), padarymą. Nagrinėjama administracinio nusižengimo teisena pradėta dėl to, kad 2020 m. gegužės 17 d. 14.47 val. D. N. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą greitį viršijo 44 km/val., kas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, požymius. Iš tikrųjų, šio administracinio nusižengimo padarymo metu D. N. buvo baustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą, tačiau jis nebuvo baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Visgi pažymėtina, kad ANK 40 straipsnyje pakartotinumas siejamas su administracinio nusižengimo, numatyto tame pačiame šio kodekso straipsnyje, padarymu, nediferencijuojant atsakomybės pagal straipsnio dalis, dėl ko D. N. argumentai, esą jam nesant baustam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą, administraciniu nurodymu turėjo būti siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, yra nepagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, nors administracinio nurodymo institutu siekiama proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimo, tačiau ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis šio instituto taikymo sąlygomis, susijusiomis su administracinio nusižengimo pakartotinumu, siekiama įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Minėta, kad D. N. per trumpą laiką – kelis mėnesius tris kartus padarė to paties pobūdžio administracinį nusižengimą – viršijo nustatytą greitį, taigi akivaizdu, kad D. N. net ir nubaustas administracinėmis nuobaudomis už nustatyto greičio viršijimą socialiai vertingų išvadų nedaro ir pakartotinai viršija nustatytą greitį, taigi administraciniu nurodymu D. N., kaip pakartotinai padariusiam tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, pagrįstai buvo siūloma sumokėti ne pusę minimalios, bet minimalią baudą.

8. Minėta, kad, D. N. nuomone, šios administracinio nusižengimo teisenos metu pakartotinumo požymis buvo taikomas du kartus, t. y. pirmą kartą – nesiūlant jam sumokėti pusę minimalios baudos, antrą kartą – pakartotinumą pripažįstant kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad, kaip minėta, įstatymų leidėjas galimybę taikyti administracinio nurodymo institutą sieja su tam tikromis sąlygomis. D. N., kaip pakartotinai padariusiam tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, administraciniu nurodymu buvo siūloma per nustatytą terminą sumokėti teisės normos, kurią jis pažeidė, sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, t. y. vieną šimtą septyniasdešimt eurų, tačiau D. N. šios administracinės nuobaudos nesumokėjus, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas buvo pateiktas pareigūnei, įgaliotai nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kuri, priimdama skundžiamą nutarimą, privalėjo vadovautis (ir vadovavosi) teisės normomis, numatančiomis, be kita ko, ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomas už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos rūšis ir dydis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė galimybę skirti baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, pagrįstai nustačiusi D. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad D. N. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, D. N. skyrė baudą, lygią šios teisės normos sankcijoje įtvirtintam baudos vidurkiui. Priešingai nei teigia D. N., tokiu būdu jis nebuvo nubaustas antrą kartą už tą pačią veiką – už nagrinėjamą teisės pažeidimą jis nubaustas vieną kartą, o tai, kad D. N. neatitiko sąlygų, leidžiančių administraciniu nurodymu siūlyti jam sumokėti pusę minimalios baudos, yra paties D. N. neteisėtų veiksmų, pakartotinai viršijant nustatytą greitį, pasekmė.

9. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko D. N. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo D. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

D. N. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo D. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas