Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui S. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Z. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas tuo, kad nutarimas priimtas vienašališkai, nenagrinėjant reikšmingų bylai aplinkybių. Nurodo, jog š.m. birželio 14 d. 19 val. kieme prie pat gatvės (duomenys neskelbtini), jie taisė biuro kėdę, jokio triukšmo negirdėjo, šuniukė buvo kartu su jais. Šuniukė buvo atrišta nuo medžio ir su grandine buvo šalia jų. Teiginys, kad šuniukė išėjo iš namo kiemo yra tiesiog absurdiškas. Tai uždaras plotas su tvora, varteliais. Pas ją viskas buvo užtikrinta, kad šuo iš kiemo neišeitų. Tvoros tarpeliai vos 3 cm. Įvykio vieta – skersgatvis tarp (duomenys neskelbtini) namų. Jai skirta bauda yra be tikslo. Ji to protokolo nepripažįsta, jo surašymui taikytinas senaties terminas, 49 taisyklės ji nepažeidė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad pažeidimas įvyko 2018 m. gegužės 14 d. Jos kiemas yra (duomenys neskelbtini), kuriame dalis teritorijos yra atvira ir kita dalis uždara teritorija. Į atvirą teritoriją atbėga pas ją šunys. Ji šunis laiko uždaroje teritorijoje, bet yra atvira teritorija, kuri jai priklauso nuosavybės teise t. y. šalia namo yra keliukas. Į šią teritoriją nuolat įbėga palaidi šunys. Taip pat į tą teritoriją atbėga R. B. šuo. Savo šunis ji laiko uždaroje teritorijoje (duomenys neskelbtini), kuri jai priklauso nuosavybės teise. Ten yra kaimyno atvira teritorija, jos atvira teritorija ir susidaro įspūdis, kad jeigu šuo išbėgo iš tos teritorijos, tai būtinai jos šuo. Jos šunys laikomi uždaroje teritorijoje. Tą dieną jos šunys buvo pririšti. Ji juos išleidžia pabėgioti savo teritorijoje palakstyti. Turi tris šunis. Šunys nedideli, jai iki kelių, neveisliniai. Tą dieną jie (pareiškėja, Ž. Š., R. N.) kartu už namo kampo dirbo - taisė fotelį ir šuniukas visą laiką buvo su jais kartu, iš teritorijos niekur nebuvo išbėgęs. Ž. Š. sėdėjo šalia, visą laiką buvo su jos šunimi ir jį visą laiką matė. Abu liudytojai buvo kieme su ja ir jos šunimi. Šuo yra juodos spalvos, iki kelių, neveislinis. Įvykio metu šuniukės kailis šėrėsi, buvo vietomis šviesesnis, vietomis tamsesnis. Spalva buvo neaiškiai juoda, pusiau ruda, pusiau juoda. Šuo yra jai žemiau kelių. Tai yra normalus, eilinis, kiemsargis šuo. Šuo vaikščiojo su grandine ir išvertė jai dažus, todėl uodega buvo baltais dažais ištepta. Ant kaklo buvo grandinė iš metalo. Šuns ausys stačios, po smakru prasideda balta spalva. Šuns kailis trumpo plauko, maždaug per du pirštus ilgio. Tą dieną visi trys šunys lakstė, tačiau du prisirišo, kad netrukdytų darbui. Kaip ta moteris sako, kad rėkė šalia gatvės, bet jie triukšmo negirdėjo. Būtų girdėję, kad policija atvažiavo prie namo. Ji buvo nuėjusi į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykusi policija. Tą dieną jos šunys nebuvo išbėgę iš kiemo, o jeigu išbėgtų, tai visi trys. Ji nematė, kad tą dieną jos šuo būtų išbėgęs iš teritorijos. Tvorose skylių nėra, ji viską užtaiso. Jos tvoros užtaisytos, bet atbėgę šunys pro jas prasikapsto. Jos šunys neprasikapsto ir neišbėga palakstyti. G. P. ji nepažįsta. Nesutarimų su ja jokių neturi. Protokolai yra keičiami, nes nurodoma, kad yra gegužės 14 d. protokolas, tačiau ji gavo liepos 29 d. rašytą protokolą ir nutarimas buvo priimtas liepos 30 d. Tačiau kito teismo posėdžio, įvykusio 2018 m. lapkričio 5 d., metu pareiškėja nurodė, jog ginčo dėl protokolo nėra, pripažįsta, kad buvo surašytas vienas protokolas. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėja nurodė, jog šuniukas niekur negalėjo išbėgti, jį išleido R. N.. Gilintis dėl tvorų neverta, kadangi jos jai yra kaip apsauginė priemonė ir šuniukus pastoviai riša. Tą dieną šunys buvo pririšti. Mano, kad taisyklės yra taikomos uždarai valdai ir tvora nebūtina, kai šunys yra rišami pastoviai. Tvora yra kaip apsauginė priemonė, jeigu jie kartais atitrūktų (b. l. 17 – 18, 47, 50, 75-77).

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad surašytas protokolas ir priimtas nutarimas yra teisėtai. Institucija palaiko poziciją, kad Z. S. veiksmuose kaltė yra įrodyta. Liudytojas Š. kartu su ja gyvena ir yra priklausomas nuo jos, todėl davė jai palankius parodymus. Juo labiau tai jau ne pirmas teismo posėdis ir jis galėjo žinoti įvykio aplinkybes, todėl bijodamas būti iškraustytas nurodė minėtas aplinkybes. Taip pat S. teigė, kad šuo niekada nebuvo paleidžiamas, niekada nebuvo atitrūkęs, nors Š. nurodė, kad tą dieną šuo buvo palaidas. Įvykio vietoje buvo visi proceso dalyviai, ją apžiūrėjo ir tikrai buvo šuniui galimybė atitrūkus pabėgti pro tvorą ir apkandžioti šuniuką (b. l. 78).

Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, su Z. S. nesieja jokie ryšiai. Ji surašė Z. S. protokolą. Buvo gautas G. P. pareiškimas, kad apkandžiotas (duomenys neskelbtini) namu, šuniukas. Buvo paskambinta Genovaitei ir paklausta ar yra baigtas šuniuko gydymas, bet ji nurodė, kad ne ir tuomet jie (pareigūnai) važiavo ieškoti kaltininko. 34 name gyvena Z. S.. P. Z. ar jos šuo išbėgo į gatvę ir apkandžiojo kitą šuniuką ji patvirtino, kad taip. Ji pasakė, kad pasiskambins nukentėjusiajai ir atlygins žalą. Kadangi žala gali būti atlyginta ir dėl to gali būti taikomas administracinis nurodymas, todėl Z. davė vieną dieną pasiskambinti nukentėjusiajai ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Sekančią dieną atvažiavus Z. pasakė, kad nieko nežino, nieko neatlygins, todėl jai buvo surašytas protokolas. Tuo metu užstrigo spausdintuvas, todėl grįžo į komisariatą minėtą protokolą atspausdinti. Po to jį atvežė pasirašyti, bet Z. S. atsisakė pasirašyti. Iš pradžių ji tvirtino, kad tai jos šuo, kad ji labai gailisi ir jai labai gaila to šuniuko. Be šio įvykio yra girdėję ir kitų žodinių nusiskundimų dėl jos šunų, tačiau pareiškimų daugiau nėra gavę. Įvykio vietoje teritorija yra aptverta sutręšusia sena tvora, vietomis yra tik užkištos plokštės arba plonos vielos sietas, kai kur yra skylės. Tuo metu rado vieną juodą šunį, kuris buvo pririštas ant šniūrelio. Šuo tikrai nebuvo normaliai pririštas. Priėjus prie tvoros tas šuo puola, o tvora visa judanti, sutręšusi. Tuo metu, kai ji atvyko šuo nebuvo palaidas, tačiau į kiemą nėjo, nes bijojo, kad neįkąstų. Tvoroje varteliai yra, bet taip pat lengvai užkabinti, jokių įspėjamųjų lentelių, kad kieme yra palaidi ar pririšti šunys nėra. Pareiškimą pateikęs asmuo G. P. nurodė konkrečią vietą kur įvyko viskas, nes nurodė, kad ties 34 namu išbėgo šuo. Ji skambino G. P. dėl to, nes buvo tikslas išsiaiškinti ar šuo dar yra gydomas, ar gydymas baigtas, kad gauti medžiagą, jog pateiktų sąskaitą kiek kainavo gydymas. Negali pasakyti ar buvo pateiktos sąskaitos, kadangi tyrimo neatliko, o surašė tik protokolą, kurį atidavė vyriausiajam tyrėjui. Buvo nuėjusi pas sekančius kaimynus, kurie nurodė, kad iš to namo šunys išbėga, bet parodymų niekas duoti nenori. G. P., kuri parašė pareiškimą sakė, kad buvo juodas, nedidelis, beveislis šuo. Kitų išskirtinių bruožų nenurodė. (b. l. 46 - 47).

Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su Z. S. jos nesieja jokie ryšiai, jos yra visiškai nepažįstamos. Gegužės 14 d. 19 val. ji vedė pavedžioti šuniuką. Jie ėjo gatve ir staiga iš žolės iššoko šuo, kuris griebė dantimis, apsižiojo jos šuniuką, kuris yra nykštukinis jorkšyras, svėrė 2 kg 700 g. Ji tą šunį griebė už užpakalio ir jis metė šunelį. Ji pribėgo pirma prie šunelio, nors ir tas šuo puolė, ir paėmė. Po to tas šuo prilėkė, todėl ji pradėjo rėkti ir jis nuo jos atstojo. Tuo metu prisirinko žmonių, sustojo automobiliai, bet jai niekas nepadėjo. Dėka policijos darbuotojų, kurie buvo kitame name, vienas policininkas ją pasodino į automobilį, o kitas pasakė, kad bėga ieškoti to šuns šeimininkės. Policininkas ją nuvežė į Jurgavetos veterinarijos kliniką, kurioje šunelis buvo staigiai operuotas. Operacijos metu buvo pasakyta, kad neaišku ar jis išgyvens ir, kad reikia vežti į Kauną. Ten padarė jam echoskopiją ir pasakė, kad sulaužyti šonkauliai, plaučiai, jam iškando sprandą, sudraskė šoną bei atplėšė nuo jo odą. Jiems pasakė, kad jeigu ta oda prie jo prigis, tai jis liks gyvas, o jeigu ne, tai reikės užmigdyti. Grįžo iš Kauno ir susisiekė su Jurgavetos direktore. Jai pasakė, kad per naktį pabudėtų prie jo. Po to jį paguldė į savo ligoninę. Ten buvo savaitę laiko. Jam buvo išvestos drenos, statomos lašelinės. Po savaitės laiko mirties krizė praėjo ir pasakė, kad galės pasiimti, bet reikia priežiūros ir reikia duoti antibiotikus. Ji jį parsivežė namo, tačiau šuneliui pradėjo kilti temperatūra, nevaikščiojo, todėl ji jį vėl išvežė į ligoninę. Ligoninėje pralaikė dar savaitę laiko. Jis pradėjo sveikti, tačiau liko sužeista kojos mentė. Dėl šonkaulių skausmą dar ir dabar jaučia, jo negali paimti kaip anksčiau. Ji pati patyrė didelį šoką, susimušė galvą bėgdama iš tos ligoninės. Ta gatve ir dabar negali praeiti net ir be šunelio. Ten ne vieną kartą tas šuo lakstė. Kai pamatydavo, kad tas šuo bėga, tai savo šunelį pasiimdavo ant rankų ir pereidavo į kitą pusę. Šiuo atveju tas šuo iššoko jai visai netyčia. Šuo, kuris atbėgo, buvo juodas, didelis, iki kelių, kiemsargis, ausys stačios, uodega riesta, be grandinės. Jis kažkur iš žolių iššoko, kad ji nespėjo net sureaguoti. Neatsimena ar tas šuo turėjo baltų dėmių. Jai atrodo, kad jis buvo visas juodas. Ten kur viskas įvyko, namas, iš kurio tas šuo išbėgo yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra prie pat namo, ten yra sulūžusi tvora, nežino ar yra tvoroje skylių ar tarpų, nes tikrai nesidomėjo. Žmonės susirinkę rėkė, kad tas šuo ir vaikus užpuola, tačiau, kai esi šoke ne galvoje, kad reikia rinkti liudininkus. Visi liudininkai dabar policijos darbuotojai, kurie paties įvykio nematė, bet po to viską matė. Iš pradžių, kada policijos darbuotojai Z. S. surado, atvežė ir parodė kaip šunelis atrodė, tai ji pripažino kaltę ir dievagojosi, kad ji jai sumokės visas išlaidas. Gal po savaitės laiko ji jai skambino ir pareiškė, kad šunelis nedaug sužeistas ir, kad neprisigalvotų. Kada šunelį pasiėmė iš ligoninės, tai jai skambino, tačiau telefonas buvo visai išjungtas. Daugiau ji pas ją nesirodė. Dėl B., tai ten stovėjo policijos darbuotojai, kurie aiškinosi kažkokį įvykį. Ji su šuneliu prie jų pribėgo ir prašė, kad gelbėtų, nes jai sudraskė šunelį. Nuo 34 namo atsirado prie 42 namo, nes bėgo į polikliniką ir pamatė, kad stovi policijos darbuotojai. Vienas policininkas ieškojo šuns ir jo šeimininko, o kitas ją nuvežė į ligoninę (b. l. 48 – 49).

Liudytojas Ž. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu gyvena pas Z. S., adresu - (duomenys neskelbtini). Su Z. S. yra draugai. Šios vasaros gegužės mėn. Z. S. kieme tvarkė kažkokią kėdę. Z. S. turi du šunis, „dvarniaškas“. Jie yra maždaug iki kelienių. Abu šunys yra juodi. Šunys būna visada pririšti. Labai retais atvejais šunys būna palaidi. Šunys būna palaidi, kai jie būna namuose. Tą dieną, kai tvarkė kėdę šunys buvo palaidi. Šunys buvo išbėgę iš kiemo palakstyti, bet trumpai, t. y. išbėgo ir vėl parbėgo. Neatsimena ar gegužės 14 d. buvo atvykęs R. N., neatsimena tos dienos, kai šuniukas apkandžiojo kitą šuniuką. Z. S. kažką apie įvykį pasakojo, kad šuo apkandžiojo ir reikės už tai atlyginti žalą, bet jis mažai kreipė dėmesio. Z. S. neišleidžia šunų palakstyti už kiemo vartelių. Neprisimena kas šunį galėjo išleisti, gal ne S. išleido. Atsakydamas į pareiškėjos Z. S. klausimus parodė, kad galėjo būti, kad R. N. galėjo išleisti šunį, nes jis atėjęs pastoviai išleidžia šunį iš kiemo. Kada buvo sukandžiotas kitas šuniukas, tai R. N. tą dieną buvo atvykęs, matė kaip jis išleido šunį iš kiemo, atsimena, kad paskui tas šuo užpuolė mažą šuniuką. Pro tvorą šuo negalėjo pabėgti, Rytis šunį išleido, kadangi jis tą dieną buvo (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad G. P. 2018 m. gegužės 15 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK pateikė pareiškimą, kad 2018 m. gegužės 14 d. apie 19:00 val. jai vedžiojant „mini“ Jorkšyro veislės šuniuką, (duomenys neskelbtini) namo kiemo išbėgo palaidas juodas šuo, kuris apdraskė, apkandžiojo jos šuniuką (AN bylos b. l. 3). Iš 2018 m. gegužės 15 d. G. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ji 2018 m. gegužės 15 d. apie 19:00 val. vedžiojo savo mini Jorkšyro veislės šuniuką (duomenys neskelbtini); bevedžiojant iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išbėgo juodos spalvos kiemsargis-mišrūnas, kuris iš karto puolė jos šuniuką už pečių, ji tam šuniui traukė už uodegos, tuomet jis jį paleido, bet tada puolė antrą kartą, tuomet ji griebė apkandžiotą apdraskytą savo Jorkšyrą ir pradėjo rėkti, juodos spalvos šuo pabėgo į (duomenys neskelbtini) kiemą (AN bylos b. l. 4). 2018 m. gegužės 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame aiškiai nurodyta inkriminuoto nusižengimo padarymo vieta, data, laikas – (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 14 d. ir nurodoma, kad iš Z. S. priklausančio kiemo išbėgo juodos spalvos neveislinis šuo ir apdraskė bei apkandžiojo G. P. už pavadėlio Kęstučio gatve vedamą Jorkšyro veislės šuniuką, taip Z. S. pažeidė 2015 m. birželio 11 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 7.7-A3-2015/372 44 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje (AN bylos b. l. 2). 2018 m. gegužės 30 d. Alytaus apskrities VPK Prienų PK priėmė nutarimą, kuriuo Z. S. už nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2018 m. gegužės 14 d. 19 val., iš Z. S. priklausančio kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), išbėgo juodos spalvos neveislinis šuo ir apdraskė bei apkandžiojo G. P. už pavadėlio Kęstučio gatve vedamą Jorkšyro veislės šuniuką, skyrė 150 Eur baudą (AN bylos b. l. 1). Pareiškėja skunde būtent ir prašo panaikinti pastarąjį Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK nutarimą, panaikinant baudą.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.

Gyvūnų laikymo Prienų rajono savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.(7.7)-A3-2015/372, (toliau - Taisyklės) 44 punkte, kurio pažeidimas inkriminuotas pareiškėjai ir su kurio pažeidimu pareiškėja iš esmės nesutinka, reglamentuota, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz. „atsargiai šuo“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji yra trijų šunų, tame tarpe ir juodo, iki kelių, beveislio, stačių ausų šuns savininkė (Taisyklių 4.10 punktas). Taip išbėgusį šunį apibūdino teismo posėdžio metu ir liudytoja G. P., nurodžiusi, kad šuo iki kelių, kiemsargis, ausys stačios, uodega riesta, be grandinės (b. l. 48). Be to, tai kad pareiškėja turi juodą iki kelių kiemsargį šunį patvirtino ir liudytojas Ž. Š. (b. l. 76). Ši aplinkybė nustatyta ir teismui atlikus vietos apžiūrą bei užfiksavus šunį fotonuotraukose (b. l. 41, 42). Pareiškėja teismo posėdyje bei išvažiuojamajame teismo posėdyje, apžiūrint įvykio vietą, pripažino, jog žemės valda, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai nuosavybės teise (Taisyklių 4.15). Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė skirtingas, nevienareikšmes aplinkybes dėl iš jos kiemo išbėgusio jai priklausančio juodo šuns laikymo. Iš pradžių pareiškėja nurodė, jog jos šunys laikomi uždaroje teritorijoje ir tą dieną jie buvo pririšti, tačiau vėliau nurodė, jog tą dieną visi trys šunys lakstė, tačiau du prisirišo, kad netrukdytų darbui. Taip pat nurodė, jog tą dieną jos šunys nebuvo išbėgę iš kiemo, o jeigu išbėgtų, tai visi trys. Paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, jog šuo nebuvo išbėgęs, o buvo išleistas R. N. (b. l. 17 – 18, 47, 50, 75-77). Šias nenuoseklias, neaiškias, tarpusavyje prieštaringas pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigia kiti byloje ištirti įrodymai: tiek rašytiniai bylos duomenys (G. P. pareiškimas dėl šuns sužalojimo, apklausos protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, 69-70, AN bylos b. l. 2 - 4), tiek liudytojų parodymai (Ž. Š., G. P., V. P., b. l. 46-49). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog juodas šuo išbėgo būtent iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios namų žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), ir apkandžiojo kitą šunį, patvirtino minėti rašytiniai bylos duomenys ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoja G. P. parodė (b. l. 48), kad įvykio vieta yra prie pat namo, (duomenys neskelbtini), ten yra sulūžusi tvora, iš pradžių, kada policijos darbuotojai Z. S. surado, atvežė ir parodė kaip šunelis atrodė, tai ji pripažino kaltę. Liudytoja V. P. parodė (b. l. 46, 47), kad gavus G. P. pareiškimą, kad apkandžiotas (duomenys neskelbtini) namu, šuniukas, buvo važiuota tuo adresu ieškoti kaltininko, būtent pareiškimą pateikęs asmuo G. P. nurodė konkrečią vietą kur įvyko viskas - ties 34 namu išbėgo šuo; paklausus Z. ar jos šuo išbėgo į gatvę ir apkandžiojo kitą šuniuką ji patvirtino, kad taip ir pasakė, kad pasiskambins nukentėjusiajai ir atlygins žalą. Minėta liudytoja parodė, kad įvykio vietoje teritorija yra aptverta sutręšusia sena tvora, vietomis yra tik užkištos plokštės arba plonos vielos sietas, kai kur yra skylės, jokių įspėjamųjų lentelių, kad kieme yra palaidi ar pririšti šunys nėra. Pastarąją aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos ir vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (b. l. 30 – 34, 37 – 44). Taip pat liudytoja V. P. parodė, kad tuo metu rado vieną juodą šunį, kuris nebuvo normaliai pririštas, tik ant šniūrelio, priėjus prie tvoros tas šuo puola, o tvora visa judanti, sutręšusi. Šią aplinkybę patvirtino vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos (b. l. 30 – 34, 37 – 44). Liudytojas Ž. Š. parodė (b. l. 76), kad tą dieną, kai tvarkė pas Z. S. kėdę, šunys buvo palaidi, jie buvo išbėgę trumpam iš kiemo palakstyti. Parodė, kad Z. S. jam pasakojo, kad jos šuo apkandžiojo ir reikės už tai atlyginti žalą. Vėliau nurodė, jog jis matė kaip R. N. išleido šunį iš kiemo, atsimena, kad paskui tas šuo užpuolė mažą šuniuką. Pažymėtina, kad pati pareiškėja Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog šuo buvo išleistas, R. N. išleido ir nesirūpino, kad išleido (b. l. 77). Pažymėtina, kad nukentėjusioji G. P. nuo pat proceso pradžios nurodė tapačias šio nusižengimo aplinkybes, t. y. tiek surašant pareiškimą, tiek apklausos protokole, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog šuo išbėgo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir apkandžiojo jos Jorkšyro veislės šunį. Netikėti šiais liudytojos G. P. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys, juolab nenustatyta, kad minėtas asmuo turėtų pagrindą melagingai apkalbėti atsakomybėn patrauktą asmenį. Aptarti ir įvertinti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina aplinkybes dėl nusižengimo padarymo vietos, datos, laiko, t. y. kad būtent iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios žemės valdos išbėgo jai priklausantis šuo, dėl ko pareiškėja pažeidė Taisyklių 44 punktą, nes būtent pareiškėja, kaip žemės valdos savininkė, neužtikrino, kad iš jai nuosavybės teise priklausančios uždaros žemės valdos (pati pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad šunis laiko tik aptvertoje tvora jai priklausančioje teritorijoje) neišbėgtų jai priklausantis šuo. Pareiškėjos argumentas, kad šuo neišbėgo, o buvo išleistas, tačiau ne jos, o kito asmens, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės, nes būtent žemės valdos savininkas (šiuo atveju - pareiškėja) yra atsakingas už tinkamą šuns laikymą, idant šuo negalėtų pabėgti (Taisyklių VI skyrius).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl Z. S. veikos, kuri pasireiškė netinkamu šuns laikymu, neužtikrinant, kad jis neišbėgtų ir nepadarytų žalos, kilo teisiškai reikšmingi padariniai – G. P. dėl šuns gydymo patyrė turtinę žalą. G. P., apklausiama kaip liudytoja ir būdama prisiekus už melagingus parodymus, aiškiai nurodė, jog dėl šio įvykio pasėkoje sužaloto šuns gydymo patyrė turtinę žalą, kurią iš pradžių žadėjo atlyginti pareiškėja Z. S., tačiau neatlygino, todėl reikš civilinį ieškinį (b. l. 48, 49). Šią aplinkybę, kad buvo patirta turtinė žala, patvirtino ne tik liudytoja G. P., bet ir rašytinė bylos medžiaga (pareiškimas, apklausos protokolas), taip pat liudytoja V. P., nurodydama, kad šuo buvo gydomas, patirtą žalą žadėjo atlyginti pareiškėja, tačiau neatlygino. Tarp pareiškėjos Z. S. veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Įvertinus kitų įrodymų kontekste pačios pareiškėjos paaiškinimus, kurie kaip minėta aukščiau buvo nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims, darytina išvada, kad Z. S. teiginiai, kad ji nepadarė jai inkriminuoto nusižengimo vertintini kaip jos pasirinkta gynybos pozicija. Taip pat vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją, t. y. neigiant, kad jai priklausantis šuo išbėgo iš jai priklausančio žemės sklypo ir sužalodamas šunį padarė žalos, vis tik pažymėtina, kad nei teikdamas paaiškinimus, nei apklausiamas teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ANK nuostatos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti nukentėjusios G. P. parodymais (kadangi juos patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai), tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. S. parodymais, kad jos šuo nebuvo išbėgęs iš jai priklausančios žemės valdos, sprendžiant jos kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad be pareiškėjos parodymų, įvertinus visus kitus bylos įrodymus, jie vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir yra pakankami spręsti, jog Z. S., būdama atsakinga už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų ir nedarytų žalos kitiems asmenims, turtui, nesiėmė pakankamų priemonių, jog jos šuo neišeitų iš uždaros žemės valdos, ir paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, jog ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą nutarimą, nėra jokio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Z. S. pagrįstai pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, nuobauda jai paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. L. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR-N-1019-2018.

Medžiagą Nr. 18084374968, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.