Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1409-548/2019 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1. 2007-01-12 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.1 d.- 30 MGL ( 900 Lt) dydžio bauda; 2. 2015-06-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. -1 metams 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2017-05-22 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2019 m. kovo 16 d. apie 22.24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelio Kaišiadorys – Žasliai 3 km Kaišiadorių r., vairavo jam priklausantį automobilį "Volvo V40", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,99 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

R. J., apklaustas įtariamuoju, pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad2019-03-16 kartu su sutuoktine G. J. nuvyk į svečius pas pažįstamą R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuo 15:00 val. vartojo alkoholį. Gėrė trise ir išgėrė apie 1 l degtinės. Išgertuvių metu tarp jo ir R. kilo konfliktas, tačiau dėl ko jis neatsimena. Dėl kilusio konflikto, jie su sutuoktine nusprendė važiuoti namo. Sėdo į jam priklausantį automobilį "Volvo V40", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jis ir nuvažiavo į Kauną. Kiek atsimena, važiuojant išgirdo sirenas, pamatė mirksinčias šviesas ir sustojo. Prie jo priėjo pareigūnai, kurie patikrinę alkoholio matuokliu jam nustatė 3,43 promilių girtumą. Jis buvo sulaikytas. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 58, 53).

Be visiško R. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. I. paaiškino, kad š. m. kovo 16 d. apie 22.11 val. jam dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. A., buvo gautas pranešimas, kad nuo Žaslių link Kaišiadorių važiuoja automobilis "BMW" ar "Volvo", kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Važiuojant tarnybiniu automobiliu nuo Kaišiadorių miesto link Žaslių k. ,Kaišiadorių r. ir pavažiavus apie 3 km pastebėjo, kad priešais juos atvažiuoja automobilis "Volvo", kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė įjungę raudonos ir mėlynos šviesos žibintus bei garsiniu signalu. Minėtam automobiliui sustojus, už vairo sėdėjo, kaip dabar žinoma, R. J., o šalia jo- jo sutuoktinė G. J.. Bendraujant su vairuotoju ,nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios, kalba buvo nerišli. Vairuotojo pasiteiravus ar jis 15 min. bėgyje nevartojo alkoholio, nerūkė, nevalgė ir R. J. patvirtinus, kad jis nurodytu laiku to nedarė, buvo patikrintas jo blaivumas alkoholio kiekio matuokliu ir nustatytas 3,43 promilių girtumas. Vairuotojas R. J. buvo pristatytas į Kaišiadorių ligoninę paimti kraują etilo alkoholio kiekiui nustatyti, o automobilis "Volvo" valst. nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kaišiadorių r. Gudienos k. (b. l. 10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio Kaišiadorys-Žasliai 3 km Kaišiadorių r. Sustabdytas automobilis VOLVO V40 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį "Volvo" V40 valst. nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie sugadinimo požymiai: nulaužta dešinės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio plastmasė, nubrauktas priekinio dešinės pusės bamperio kampas, yra kitų įvairių kėbulo apgadinimų (b. l. 22-24).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019-03-16 22 val. 24 min. R. J. nustatytas 3,43 promilės girtumas (b. l. 62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2583/2019(01) matyti, kad R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,99 promilės etilo alkoholio (b. l. 67).

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu R. J. už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant 51 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu, paskiriant galutinę 34 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, R. J. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, procesas šioje byloje baigtinas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. J. aukščiau nurodyti veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Skirdamas bausmę R. J., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). R. J. anksčiau teismo teistas du kartus, baustas administracine tvarka (b. l. 73), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei, ar asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (b. l. 78). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 51 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai R. J. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 34 MGL dydžio baudą. Mažinti skirtinos baudos dydžio R. J. nėra pagrindo.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones 1 metus. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. J. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau nors dėl neteisėtų R. J. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Teismas neabejoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,99 promilės etilo alkoholio. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad R. J. vairuoja neblaivus pirmą kartą. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad R. J. nustatytinas minimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. vieneri metai.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kaltinamajai priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Volvo V40 valst. nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso R. J.. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio Volvo V40 valst. nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti R. J. priklausantį turtą – automobilį Volvo V40 valst. nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnyje 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a pp., laiką, kurį R. J. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2019-03-16 iki 2019-03-17, tai yra 1 (vieną) parą, pakeisti į 2 (dviejų) MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę, galutinę bausmę R. J. skirti 32 MGL tai yra 1600 eurų (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. J., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Sutinkamai su BK 72 straipsniu konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį Volvo V40 valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prokuroro nutarimu paskirtą laikiną R. J. nuosavybės teisės į lengvąjį automobilį Volvo V40 valst. nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti šią priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.