- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- T-1756-295/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nuteistasis
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nurodžiusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) normomis bei pataisos įstaigos rūšies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, paskiriant minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885 (toliau ir – Konvencija), nuteistasis R. B. buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracija, vadovaudamasi Konvencijos 10 straipsniu, prašo nustatyti nuteistajam R. B. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal atitinkamus BK straipsnius ir pataisos įstaigos rūšį. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistajam R. B. paskirtos bausmės pradžia: 2008 m. kovo 28 d., o bausmės pabaiga: 2028 m. kovo 27 d. Nuteistasis nuo 2015 m. lapkričio 7 d. bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas tenkintinas.
Sutinkamai su Konvencijos 9 straipsnio 3 dalies reikalavimais, nuteistąjį R. B. iš Jungtinės Karalystės perdavus Lietuvos Respublikai vykdyti bausmę, paskirtą Šiaurės Airijos Dunganono Karūnos teismo, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai, todėl sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės termino ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir Konvencijos, pagal kurią nuteistasis R. B. perduotas Lietuvos Respublikai, reikalavimais, o derinant Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, nuteistojo atžvilgiu turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos.
Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios institucijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal Konvencijos 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal Konvencijos 11 straipsnyje (bausmės pakeitimas) išdėstytas sąlygas. Taigi, Konvencijos 10 ir 11 straipsniuose yra įtvirtintas bausmės atlikimo tęstinumo principas, įpareigojantis valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu teismo paskirtą bausmę. Tačiau Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, taip pat nustatyta bausmės trukmė negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto bausmės maksimalaus dydžio (BK 8 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta, R. B. buvo nuteistas Šiaurės Airijos Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Šiaurės Airijos Dunganono Karūnos teismas (toliau ir – užsienio valstybės teismas) tuo pačiu nuosprendžiu nuteisdamas R. B. kalėti iki gyvos galvos už nužudymą, nurodė, jog jam yra paskiriamas minimalus 20 metų laisvės atėmimo bausmės terminas, kuriam suėjus nuteistasis turėtų galimybę būti paleistas iš įkalinimo įstaigos. Taigi, užsienio valstybės teismas, paskirdamas nuteistajam R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatė ir minimalų 20 metų laisvės atėmimo terminą, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų.
Remdamasis Šiaurės Airijos Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad R. B. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje, pagal analogiją atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 13 punkte (nužudymas siekiant išreikšti neapykantą asmeniui dėl jo seksualinės orientacijos), už kurios padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kadangi tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo R. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, vadovaujantis Konvencijos 10 straipsnyje numatytais reikalavimais dėl bausmės atlikimo tęstinumo, nuteistajam R. B. turėtų būti vykdoma tokios trukmės bausmė, kokia buvo priimta nuosprendžio metu, t.y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. buvo nustatytas ir minimalus 20 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 punktu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims netaikomas, todėl pritaikius nuteistojo R. B. atžvilgiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis negalėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų, faktiškai atlikęs užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytą minimalų 20 metų laisvės atėmimo terminą, todėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas iš esmės pasunkintų nuteistojo R. B. bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir atimtų jam bet kokią galimybę pasinaudoti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jam suteikta teise į priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. O toks nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimas prieštarautų BK 8 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimams, todėl negali būti taikomas.
Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali teisminiu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą, o pritaikyta bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę.
R. B. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų rūšiai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimais, jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų tik faktiškai atlikęs tris ketvirtadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. yra nustatytas minimalus 20 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, teismas mano, kad nuteistajam R. B. tikslinga pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto sankcijoje numatytą maksimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, kuri savo esme kiek įmanoma atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę, ir kuri taip pat atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamuosius ir bausmių vykdymo įstatymus bei Konvencijos reikalavimus.
Kadangi nuteistajam R. B. tikslinga paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas, nustatydamas jam pataisos įstaigos rūšį, vadovaujasi BK 50 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad R. B. yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, mano, kad tikslinga nuteistajam R. B. nustatyti pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį atlikti pataisos namuose.
Sutinkamai su BK 66 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog R. B. nuo 2008 m. kovo 28 d. buvo suimtas ir visą laiką iki Šiaurės Airijos Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžio priėmimo praleido kardomajame kalinime, todėl į R. B. paskirtąją bausmę turi būti įskaitytas laikas praleistas kardomajame kalinime.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 9-11 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 3 bei 4 dalimis, ir 362 bei 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistajam R. B. Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paskiriant jam minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto sankcijoje numatyta bausme, ir pakeisti Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu R. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo pradžios, tai yra nuo 2015 m. gruodžio 3 d.
Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą kardomajame kalinime (suėmime), nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 11 d., ir bausmės dalį, atliktą pagal Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendį iki 2015 m. gruodžio 3 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas, nuteistajam R. B. nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems asmenims nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.