- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-435-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas, R. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-435-212/2016
2016 m. birželio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-420/2015 pagal R. G. ir A. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, R. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1987-09-26 Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi, kartu negyvena penkis metus, šeimyninių santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, taikytis atsisako.
Pareiškėjai nurodė, kad turi du kreditorius ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatė atsiskaitymo su jais tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškimą patenkino, santuoką, įregistruotą 1987-09-26 Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp R. G. (Rūkštelytės) ir A. G. nutraukė; R. G. po santuokos nutraukimo paliko pavardę G.. Patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:
1. Pareiškėjai santuokoje įgytą turtą pasidalina tokiu būdu:
1.1. Pareiškėjo A. G. asmeninėn nuosavybėn atitenka A. G. įmonė, o pareiškėja R. G. neprašo kompensacijos už pareiškėjui tenkantį turtą;
1.2. Pareiškėjų solidarūs įsipareigojimai kreditoriui AB DnB bankas ir toliau vykdomi 2009-06-08 kreditavimo sutartyje Nr. 0300-2009-57467 nustatyta tvarka;
1.3. Skola kreditoriui R. P. grąžinama išieškant iš A. G. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2000-12-19 sprendimą.
2. Pareiškėjas A. G. įsipareigoja išmokėti pareiškėjai R. G. 3‘989 Eur dydžio kompensaciją už solidarios prievolės vykdymą ir 5‘005 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą;
3. Pareiškėjai yra darbingi ir nereikalauja išlaikymo vienas iš kito.
Grąžino R. G. 42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-10 bei priteisė iš šalių po 6,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nustatė, jog pareiškėjai susituokė 1987-09-26 Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjai šeimyninio gyvenimo negyvena, artimų santykių nepalaiko, bendro ūkio netvarko. Teismas laikė, jog šeima iširo galutinai, galimybių sutaikyti sutuoktinius nėra, todėl santuoką nutraukė. Laikė, jog šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai, pareiškėjų ir jų kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams.
Kreditoriaus R. P. argumentus, jog abu pareiškėjai jam yra skolininkai ir prievolė turi būti vykdoma iš abiejų pareiškėjų, atmetė. Zarasų rajono apylinkės teismo 2000-12-04 sprendimu R. P. iš A. G. buvo priteista 24‘000 Lt skolos, 607,80 Lt teismo išlaidų ir 600 Lt žyminio mokesčio valstybei. R. G. nebuvo įtraukta į bylą kaip atsakovė, jos atžvilgiu teismo sprendimas priimtas nebuvo, iš jos R. P. nieko priteista nebuvo.
Teismas nurodė, kad R. P. nepagrįstai remiasi Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutarties motyvuojamojoje dalyje esančiais samprotavimais dėl prievolės solidarumo, nes jie prieštarauja nutarties rezoliucinei daliai. Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutartimi buvo tik nustatyta, kad A. G. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ dalis R. G. gaunamo darbo užmokesčio. Šios nutarties pagrindu išieškojimas buvo nukreiptas į 1/2 dalį jos gaunamo darbo užmokesčio kaip į sutuoktiniui A. G. priklausančią turto dalį, o ne į jos dalį ir ne į bendrą turtą ir ne dėl tos aplinkybės, kad ji yra R. P. skolininkė. Todėl laikė, jog skola kreditoriui R. P. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2000-12-19 sprendimą, nutraukus santuoką, turi būti grąžinama iš A. G. asmeninių lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-31 sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1.3 punktas ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-332-731/2011 nustatė, kad A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gaunamo R. G. gaunamo darbo užmokesčio, taip pat toje nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Teismas nustatė, jog paskola sudaryta ir paimta esant šalims santuokoje, kreditorinius įsipareigojimus šalys pasiėmė solidariai, R. G. nepateikė įrodymų ir neįrodė, jog paskola tarp R. P. ir A. G. sudaryta nebuvo sunaudota šeimos interesams. Iš to darė išvadą, jog kreditoriaus sudaryta paskola buvo sunaudota šeimos poreikiams ir interesams tenkinti.
Teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto argumentų, kad paskolos santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai numatė, jog pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jų jungtinė nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai kas gauta pagal šią prievolę yra sunaudota šeimos interesams. Mano, kad prisiimta paskola yra solidari, todėl modifikacijos į asmeninę skolą nėra galima. Duomenų, jog paskola buvo nepanaudota šeimos poreikiams nėra pateikta. Pažymi, jog kredito sutarčių sudarymo metu, šalių santykiai dar nebuvo nutrūkę, kas patvirtina, jog paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Mano, jog susidariusi skola yra solidari pareiškėjams ir ji negali būti laikoma asmeninė A. G. skola. Be to, A. G. minėjo, jog gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie jo vardu registruotą turtą ir taip nukrypo nuo įstatyminio imperatyvo bei galimai pažeidė suinteresuotų asmenų ar pareiškėjos teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ji iš apelianto niekada nėra gavusi jokių pinigų ir teismas skolą priteisė iš A. G., todėl pareiškėjai negali atsirasti pareiga grąžinti apeliantui skolą. Apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, jog ji yra solidari skolininkė. Apeliantas neįvardijo kokia teisės norma įtvirtinta solidari sutuoktinių atsakomybė už vieno sutuoktinio prisiimtas prievoles. Mano, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėja apie paskolos paėmimą nieko nežinojo ir pinigų negavo.
Nesutinka su apelianto argumentais, jog ji turėjo įrodyti, kad paskola paimta ne šeimos poreikių tenkinimui. Būtent apeliantas turėjo įrodyti, jog paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, tačiau to nepadarė. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog paskola buvo suteikta asmeniškai A. G..
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl to, kad pagal SŠK 25 str. 2 d. pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jis atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymi, kad iš jos darbo užmokesčio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, kurio ½ dalis priklauso ir A. G., apelianto naudai buvo išieškota 17‘281,33 Lt skolos. Nutraukus santuoką, jos gaunamas užmokestis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir iš jo išieškojimas nebegalimas.
Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nesiaiškino aplinkybių dėl pareiškėjo A. G. turto. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog A. G. turi turto Jungtinėje Karalystėje. Be to, jei jis jį ir turėtų, pareiškėja į jį negali pretenduoti, nes jie jau gyveno atskirai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punkte numatė, jog „Skola kreditoriui R. P. grąžinama išieškant iš A. G. pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2000-12-19 sprendimą“ (b. l. 109-111, 116).
Apeliantas nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktu ir teigia, kad jam iš A. G. priteista skola yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė, nes buvo suteikta šeimos poreikiams tenkinti, todėl negali būti laikoma asmeninė A. G. skola.
Bylos duomenys patvirtina, jog Zarasų rajono apylinkės teismo 2000-12-04 sprendimu R. P. priteisė iš A. G. 24‘000 Lt skolos, 607,80 Lt teismo išlaidų ir 600 Lt žyminio mokesčio valstybei. R. P. 2000-12-19 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 24‘000 Lt skolos ir 607,80 Lt teismo išlaidų išieškojimo iš A. G. (b. l. 17-19, 135).
Apeliantas, kreipdamasis į Zarasų rajono apylinkės teismą, prašė skolą priteisti tik iš A. G., tik jį nurodė atsakovu ir jokių aplinkybių, apie tai, kad paskola suteikta šeimos poreikiams tenkinti nenurodė ir neįrodinėjo. Taigi, teismo 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatyta, jog R. P. pinigus paskolino tik A. G.. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti visiems asmenims (CPK 18 str.).
Byloje nėra įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) ir pan., kurie R. P. paskolą A. G. būtų pripažinę solidaria sutuoktinių R. G. ir A. G. prievole.
Apeliantas nurodo, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-332-731/2011 pripažino, kad paskola sudaryta ir paimta esant šalims santuokoje, kreditorinius įsipareigojimus šalys pasiėmė solidariai.
Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-332-731/2011 nagrinėjo pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Taigi, pats apeliantas, pareikšdamas reikalavimą nustatyti skolininko A. G. dalį bendrame su skolininko sutuoktine R. G. turte, patvirtino, jog skolininkas yra tik A. G..
Priešingai nei teigia apeliantas, Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-06-23 nutartimi nepripažino R. P. skolos solidaria prievole, nes R. P. tokio reikalavimo nereiškė. Teismas nustatė, jog A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis gaunamo R. G. darbo užmokesčio (b. l. 17-19). Pažymėtina, kad skolos išieškojimas buvo nukreiptas į dalį pareiškėjos R. G. gaunamo darbo užmokesčio ne dėl tos aplinkybės, kad ji yra apelianto R. P. skolininkė, o dėl to, jog A. G., kaip sutuoktiniui, priklauso dalis R. G. darbo užmokesčio, kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Antstolio S. O. G. pažyma patvirtina, kad, darant išskaitas iš skolininkui A. G. priklausančios ½ dalies sutuoktinės R. G. darbo užmokesčio, per laikotarpį nuo 2011-07-05 iki 2014-12-17 išieškota ir R. P. pervesta 17‘281,33 Lt (5‘505 Eur) (b. l. 16).
Būtent 5‘505 Eur sumą A. G. įsipareigoja išmokėti R. G. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ir šios aplinkybės apeliantas neginčija.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad 2005-05-17 ir 2008-11-07 kreditavimo sutartys, pagal kurais pareiškėjų atsakomybė yra solidari, patvirtina, jog ir R. P. paskola panaudota šeimos poreikiams ir interesams. Kaip jau minėta, duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktinių R. G. ir A. G. skolinė prievolė R. P. yra solidari, byloje nepateikta.
Todėl apelianto argumentai, jog paskola yra solidari sutuoktinių prievolė, atmestini kaip nepagrįsti.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu apie tai, kad teismui nebuvo pateikti duomenys apie A. G. turimą turtą Jungtinėje Karalystėje ir taip galimai buvo pažeistos suinteresuotų asmenų ar pareiškėjos teisės.
Ta aplinkybė, jog A. G. gyvena Jungtinėje Karalystėje, savaime nereiškia, kad santuokos metu jis toje šalyje įgijo turtą. Pats apeliantas nenurodė aplinkybių apie tai, kad A. G. galimai turi turto Jungtinėje Karalystėje, kuris buvo įgytas santuokos metu, neprašė teismo tokius įrodymus išreikalauti (b. l. 50-51).
Pareiškėjos R. G. pateiktos teismui VĮ Registrų centro Utenos filialo bei VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 10-12) apie pareiškėjų nuosavybės teises į Lietuvoje esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei A. G. įmonės vertę, nepaneigtos (CPK 12, 178 str.).
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.