- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-327/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Lietuvos judėjimo „Černobylis“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetui, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualiai įmonei „Agva“, uždarajai akcinei bendrovei „Stasmila“ ir K. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš patalpų ir nuomos mokesčio priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl buvusių Rusijos Federacijos kariuomenės objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms, kitoms valstybinėms institucijoms ir savivaldybėms“ paskyrė Klaipėdos miesto valdybai dalį pastatų, esančių Malūnininkų g. 13, Klaipėdoje. Vyriausybė 1993 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl leidimo ne konkurso tvarka nuomoti patalpas“ leido Klaipėdos miesto valdybai ne konkurso tvarka nuomoti šiuos pastatus Lietuvos judėjimui „Černobylis“. Klaipėdos miesto valdyba 1994 sausio 25 d. potvarkiu Nr. 24 „Dėl pastatų paskyrimo“ įpareigojo Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 2 nuomoti dešimčiai metų pastatus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, esančius Malūnininkų g. 13, Klaipėdoje, ne konkurso tvarka Lietuvos judėjimui „Černobylis“. Klaipėdos miesto taryba 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 71 „Dėl pastatų Malūnininkų g. Nr. 13 perdavimo“ nusprendė išimties tvarka perduoti išnuomotus pastatus iš Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės Nr. 2 balanso į Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto įmonės balansą. Tą pačią dieną buvo sudarytas ir šių pastatų perdavimo–priėmimo aktas.
Šalies argumentai
Ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, aptariami pastatai nuosavybės teise priklauso valstybei ir ieškovo yra valdomi patikėjimo teise. Kadangi ieškovas neprieštaravo, kad atsakovas Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas naudotųsi pastatais nuomos pagrindais, o šis atsakovas pastatais naudojosi, laikytina, kad tarp šalių faktiškai buvo sudaryta nuomos sutartis. Ieškovo teigimu, nurodytas atsakovas nemoka nuomos mokesčio, šis atsakovas ir atsakovas Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ subnuomoja pastatus (patalpas juose) be ieškovo leidimo kitiems asmenims ir nenaudoja šio valstybės turto viešajam interesui tenkinti. Dėl šių priežasčių faktinė nuomos sutartis turi būti nutraukta, iš atsakovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto priteistas 300 760,64 Lt dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2000 m. liepos 1 d. – 2010 m. liepos 1 d. laikotarpį bei šis ir kiti atsakovai iškeldinti iš ginčo pastatų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas iškeldino atsakovus Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetą, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualią įmonę „Agva“ ir UAB „Stasmila“ iš ginčo pastatų, taip pat ex officio pripažino 2008 m. balandžio 30 d. tarp atsakovų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto ir UAB „Stasmila“ sudarytą nuomos sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento bei priteisė iš atsakovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto 13 120 Lt į valstybės biudžetą. Teismas nutraukė bylos dalį dėl atsakovo K. A. iškeldinimo, o kitus ieškovo reikalavimus atmetė.
Teismas vertino, kad tarp ieškovo ir atsakovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto dėl ginčo pastatų susiklostė ne nuomos, o panaudos teisiniai santykiai. Teismo teigimu, rašytinės nuomos sutarties nėra, o ieškovas neįrodė, kad atsakovas vengė sudaryti tokią sutartį, kad ieškovas būtų nors kartą nuo 1994 m. reikalavęs mokėti nuomos mokestį, kėlęs ginčą dėl pastatų naudojimo. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto tarybos 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 71 ginčo pastatai buvo perduoti į atsakovų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „Agva“ balansus, todėl atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad jis šį turtą naudoja panaudos teise. Ieškovui keliami ypatingai aukšti teisinio išprusimo reikalavimai, o jo veiksmai neleidžia spręsti, kad buvo siekiama sukurti nuomos teisinius santykius. Teismo nuomone, ieškovas, kaip valstybės turto patikėtinis, savo teises turėtų ginti remdamasis žalos atlyginimo institutu. Atsakovas iš ieškovo veiksmų negalėjo suprasti, kad turi mokėti nuomos mokestį, todėl šio ieškovo reikalavimo tenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų teisinio apibrėžtumo ir teistų lūkesčių principus.
Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimui dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo pastatų aplinkybė, susiklostė nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, neturi reikšmės, nes kituose teismų sprendimuose buvo konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ v. UAB „Automalūnas“), kad atsakovas be ginčo pastatų savininko sutikimo subnuomoja patalpas kitiems asmenims, o tai pagal įstatymą yra pagrindas nutraukti tiek panaudos, tiek nuomos sutartį. Todėl teismas reikalavimą dėl atsakovų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „Agva“ ir UAB „Stasmila“ iškeldinimo tenkino, o bylos dalį dėl atsakovo K. A. iškeldinimo nutraukė, nes reikalavimo šio asmens atžvilgiu ieškovas atsisakė.
Teismas taip pat ex officio konstatavo, kad 2008 m. balandžio 30 d. tarp atsakovų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto ir UAB „Stasmila“ sudaryta dalies ginčo pastatų (patalpų) nuomos sutartis yra niekinė, nes, be kita ko, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, reglamentuojančioms valstybei priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Niekinis sandoris nesukelia teisinių pasekmių, todėl viskas, kas buvo gauta šios nuomos sutarties pagrindu, turi būti priteista valstybei; pagal sutartį gautas nuomos mokestis sudaro 13 120 Lt, jis priteistinas iš atsakovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus reikalavimus tenkinti.
Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl ginčo pastatų susiklostė panaudos, o ne nuomos teisiniai santykiai. Teismo sprendimas pažeidžia viešosios teisės nuostatą, kad valstybės turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama tik imperatyviais įstatymų nustatytais pagrindais, sprendimu neapginamas viešasis interesas. Ieškovas, remdamasis Vyriausybės 1993 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 920, Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 24, Klaipėdos miesto tarybos 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 71, taip pat civilinėje byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ v. UAB „Automalūnas“ priimtais teismų procesiniais sprendimas, teigia, kad atsakovas Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas privalėjo žinoti ir suprasti, jog pastatai yra perduoti nuomos pagrindu ir privaloma mokėti nuomos mokestį. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. birželio 11 d. raštais šis atsakovas buvo paragintas išsikraustyti iš ginčo patalpų, o tokią teisę ieškovui, kaip nuomotojui, suteikia įstatymas, kai nuomotojas nemoka nuomos mokesčio.
Atsakovas Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad įteisintų nuomos santykius, nors tam turėjo visas galimybes. Atsakovas ginčo pastatais naudojosi kaip sąžiningas valdytojas, laikė save savininku ir nenuslėpė jokių aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos turto valdymui, naudojimui ar disponavimui juo. Ieškovas neteikė jokių prieštaravimų dėl ginčo pastatų naudojimo, o 2007 m. pripažino šiuos pastatus nereikalingais jo funkcijoms vykdyti. Dėl šių priežasčių atsakovo iškeldinimas iš pastatų yra nepagrįstas ir beprasmis; kita skundžiama sprendimo dalis taip pat nėra teisinga ir protinga. Atsakovo nuomone, kilęs ginčas turi būti sprendžiamas taikiai, ieškant visiems priimtino kompromiso.
Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybė ir atsakovas Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas prašo atmesti priešingos šalies apeliacinį skundą. Atsiliepimuose naujų argumentų iš esmės nepateikiama.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo tenkinti ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą.
Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad valstybė, kaip ginčo pastatų savininkė, niekada nebuvo pakeitusi savo sprendimo dėl šių pastatų perdavimo atsakovui Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetui nuomos teise. Ieškovas neturėjo teisės perduoti atsakovui aptariamo turto panaudos teise. Aplinkybė, kad atsakovai Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ naudojosi ginčo patalpomis ir turi pareigą už tai sumokėti, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ v. UAB „Automalūnas“. Nuomos mokestis turi būti priteistas solidariai iš šių abiejų atsakovų. Trečiojo asmens nuomone, vienašališkas iš nuomos santykių kildinamų pareigų priskyrimas tik ieškovui pažeidžia sutarties šalių lygiateisiškumo principą. Net jei būtų pripažinta, kad tarp ieškovo ir aptariamų atsakovų nesusiklostė faktiniai nuomos santykiai, galima teigti, kad tokie santykiai susiklostė tarp šių atsakovų ir valstybės, todėl valstybė, pasitelkdama turto patikėtinį, gina pažeistas teises ir interesus. Trečiasis asmuo pažymi, kad valstybei ieškovo, kaip turto patikėtinio, netinkamas elgesys tapo žinomas tik 2010 m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinio skundo
Byloje nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo pastatų savininku yra valstybė, o pastatus turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja ieškovas (t. 1, b. l. 14-17). 1993 m. valstybė leido ieškovui išnuomoti ginčo pastatus Lietuvos judėjimui „Černobylis“ (t. 1, b. l. 13). Tokia savininko valia niekuomet nebuvo pakeista, todėl turto patikėtinis negalėjo perduoti pastatų nurodytam asmeniui naudoti jokia kita teise (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 689 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 str. 1 d.).
Nepaisant išdėstyto, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad turto patikėtinis nuo pat ginčo pastatų perdavimo Lietuvos judėjimui „Černobylis“ 1994 m. iki šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pareiškimo 2010 m. nelaikė, kad pastatai šiam asmeniui yra perduoti nuomos teise. Pavyzdžiui, ieškovas iš atsakovų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „Agva“ niekuomet nereikalavo nuomos mokesčio. Dar daugiau, 1994 m. ieškovas perdavė pastatus į atsakovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „Agva“ balansą bei laikė, kad tai reiškia jų nuosavybės perleidimą (t. 1, b. l. 22, 189). Nurodyto akto pagrindu 1994 m. aptariami pastatai net buvo įregistruoti kaip Lietuvos judėjimo „Černobylis“ nuosavybė (t. 1, b. l. 188). Tokį pastatų statusą ieškovas pripažino ir 2005 m. (t. 1, b. l. 186). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pozicija kardinaliai pasikeitė tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo minėtoje civilinėje byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ v. UAB „Automalūnas“, kuomet kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovas netinkamai įgyvendino ginčo pastatų patikėjimo teisę, bei dėl to priėmė atskirąją nutartį.
Nors nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl valstybės teisių į pastatus ir šių teisių pažeidimo teisinių pasekmių, jos yra svarbios vertinant iš ieškovo ir aptariamų atsakovų tarpusavio santykių kildinamus ieškinio reikalavimus dėl faktinės nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo. Aukščiau išdėstyta akivaizdžiai patvirtina, kad pats ieškovas niekuomet anksčiau nelaikė, jog ginčo pastatai atsakovams yra išnuomoti, o ir pastarieji iš ieškovo elgesio ir faktinių aplinkybių negalėjo suprasti priešingai. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodytus ieškovo reikalavimus pagrįstai atmetė. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamas sprendimas neužtikrina viešojo intereso, tačiau pamirštama, jog šį interesą visų pirma pažeidė pats ieškovas, kuris, būdamas ir viešosios teisės subjektu, laikytinas labiausiai prisidėjusiu prie tokio pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš aptariamo viešo intereso pažeidimo išplaukiančios atsakomybės negalima perkelti vien tik atsakovams Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetui ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualiai įmonei „Agva“ reikalaujant iš jų nuomos mokesčio, nes tai būtų nesąžininga ir neteisinga jų atžvilgiu (CK 1.5 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, valstybės, kaip ginčo pastatų savininko, teisės, taip pat viešasis interesas, kad valstybės nuosavybė būtų naudojama efektyviai, gali būti apginti remiantis žalos atlyginimo institutu, pavyzdžiui, reiškiant tokį reikalavimą ginčo turto patikėtiniui. Kas liečia atsakovų Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „Agva“ atsakomybę, būtina pažymėti, kad pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.248 str. 3 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek šioje, tiek minėtoje byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ v. UAB „Automalūnas“ teismų buvo pripažinta, kad aptariami atsakovai turi grąžinti už ginčo pastatų nuomą kitiems asmenims gautas lėšas. Iš bylos duomenų matyti, kad tokių nuomos sutarčių buvo sudaryta ir daugiau (pavyzdžiui, t. 1, b. l. 99-102).
Dėl atsakovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto apeliacinio skundo
Atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma jokių argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta, taip pat pagrįstai atsižvelgta į minėtoje civilinėje byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „Agva“ v. UAB „Automalūnas“ priimtus teismų procesinius sprendimus. Bylos duomenimis, aptariamiems atsakovams perduoti pastatai naudojami tenkinant ne viešuosius interesus, o privačius komercinius interesus, todėl tolesnis pastatų buvimas atsakovų žinioje negali būti pateisinamas – pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 8¹ straipsnį viešoji nuosavybė turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama remiantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (CK 6.497 str. 1 d. 1 p., 6.641 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis išdėstytu, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą apeliantų nurodytais argumentais nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.