- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-1350-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03905-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui M. Z. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jo sudarytą sandorį, kuriuo buvo sukurtas civilinių teisių objektas – paprastasis vekselis, negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Mečislovui Zvicevičiui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nenurodė ieškinio pagrindo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti dokumentai (tame tarpe ginčijamas vekselis) nėra originalai ar nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai, jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas negali jų vertinti kaip įrodymų. Teismas pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad atsakovo reikalaujama skola iš ieškovo ir jos sutuoktinės yra tik pagal vieną vekselį. Ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad jis su sutuoktine yra atsakovui skolingas 100 000 Lt pagal vieną pasirašytą vekselį. Teismas pasiūlė ieškovui išsiaiškinti, ar tikrai jo teisės yra pažeidžiamos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas visų pirma turėtų kreiptis į antstolį ir išsiaiškinti, kokio dydžio skola iš jo ir jo sutuoktinės yra išieškoma.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad taisydamas nustatytus trūkumus (2011 m. vasario 28 d.) ieškovas pateikė visų turimų dokumentų originalus bei kitų dokumentų kopijas, kurias yra gavęs iš antstolio, vykdančio išieškojimą. Ieškovo nuomone, jis, reikšdamas ieškinį bei pateikdamas vėlesnius dokumentus, tinkamai įvykdė savo pareigas bei pareikštas ieškinys atitinka CPK 135 str. reikalavimus. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieškovas neturėjo objektyvių galimybių įgyti ginčo vekselio originalo, kadangi jis yra sudėtinė vykdomosios bylos dalis, priešingai, ieškovas pateikė teismui prašymą išreikalauti vykdomąją bylą, pagal kurią vykdomas išieškojimas pagal neteisėtai įgytą vekselį. Atsakovas visų pirma pradėjo išieškojimą pagal vieną, o vėliau pagal abu vekselius, kad nereikėtų dalyti vienintelio ieškovo bei jo sutuoktinės gyvenamojo būsto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė ieškinio pagrindo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi ieškovas išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. parašas ant vekselio buvo neteisėtai išgautas. Ieškovas taip pat suformulavo ir ieškinio dalyką – pripažinti vekselį negaliojančiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą reikalavimą (dalyką), konstatuoja, kad ieškovo nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.
CPK 114 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų priedų pateikimo formą, numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tai yra tam tikro techninio pobūdžio reikalavimas, keliamas taip pat ir ieškinio priedams, kuris, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus, gali būti pašalinamas per trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria grąžino ieškinį ieškovui, pažymėjo, jog ieškovo pateikti dokumentai (taip pat ir ginčijamas vekselis) nėra originalai ar nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai, jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas negali jų vertinti kaip įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis pateiktų dokumentų yra patvirtintos kopijos (b. l. 13-14), dalis yra originalai (b. l. 33). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamo vekselio kopija nėra patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-01-28 nutartyje nurodytu teiginiu, jog pačiam ieškovui tvirtinti dokumentų nuorašus teisė nesuteikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš pateikto paprastojo vekselio kopijos, jį pasirašė (išdavė) ieškovas J. K., todėl darytina išvada, jog CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka kopiją patvirtinti gali pats ieškovas. Kadangi CPK 114 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu pareikalauti pateikti dokumentų originalus, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs priėmimo klausimą, bylos nagrinėjimo metu pareikalauti pateikti vekselio originalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiais įrodymais įrodinėti savo reikalavimus, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, gali nevertinti netinkamai pateiktų įrodymų, o ne ieškinio priėmimo stadijoje grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui vien formaliais pagrindais.
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra akivaizdu, kad atsakovo reikalaujama skola iš ieškovo ir jos sutuoktinės yra tik pagal vieną vekselį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio pagrįstumas nevertinamas, todėl tokias išvadas pirmosios instancijos teismas gali daryti ne atsisakydamas priimti ieškinį, o priimdamas galutinį sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.), savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju J. K. ieškinį pirmosios instancijos teismas grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo skundžiamoje nutartyje konstatuoti, kad pareiškėjai nepašalino visų trūkumų, ir pareiškimą laikyti nepaduotu bei jį grąžinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o J. K. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.