Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-966-880/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2020-06-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancija2020-06-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e1-966-880/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23238-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
A. P.
Baudžiamoji byla Nr. e1-966-880/2020Proceso Nr. 1-01-1-23238-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. P., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 prom. neblaivumas, o būtent:

A. P. 2020 m. birželio 14 d., apie 17.46 val., Širvintų r., Jauniūnų sen., Meiliakalnio k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,58 promilių girtumas.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 14 d. jis kartu su T. Č. ir D. T. kieme prie savo namo gėrė alkoholinius gėrimus. T. Č. buvo atvažiavęs savu automobiliu Mercedes Benz. Jie trise išgėrė daug alaus, konkretaus kiekio neprisimena. Pabaigus turimą alų, D. T. ir T. Č. jau buvo girti ir nuėjo į T. Č. automobilį miegoti. Po 17 val. jam telefonu paskambino draugė ir paprašė ją pasitikti, nes ji už kokio 1,5 kilometro nuo namų išlipo iš autobuso, nes autobusas neužsuka į (duomenys neskelbtini), o važiuoja tiesiai į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis jautėsi girtas ir norėjo ją pasitikti greičiau, nutarė nuvažiuoti jos pasitikti T. Č. automobiliu. Automobilio raktas buvo spynelėje. Kadangi D. T. ir T. Č. miegojo, jis nutarė jų nežadinti, galvojo, kad nuvažiuos, pasitiks draugę, ją parveš ir jų netrukdys. T. Č. leidimo nuvažiuoti jo automobiliu neprašė. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi ir neturėjo. Jis galvojo, kad važiuoti reikia netoli, tad tikėjosi, kad policijos pareigūnų nesutiks ir jo nesustabdys. T. Č. automobilio jis tikrai nevogė, jam tas automobilis nereikalingas. Tik norėjo nuvažiuoti, parvežti draugę ir vėl pastatyti jį į vietą. Pakeliui iš (duomenys neskelbtini) kaimo, miegant T. Č. ir D. T., Meiliakalnio kaime jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. D. T. prabudo, o T. Č. toliau miegojo. Policijos pareigūnai, įtarę, kad jis yra neblaivus, patikrino jo girtumą du kartus. Abu kartus jis pripūtė virš 2 promilių, su nustatytu girtumu sutiko, pasirašydamas alkoholio matuoklio kvituose, bei sutiko su nustatytais jam neblaivumo požymiais (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai), pasirašydamas neblaivumo nustatymo akte. Jis supranta, kad vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė nusikaltimą. Dėl to nuoširdžiai gailisi (b.l. 53, 63-65).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. Pagal iš anksto nustatytą grafiką 2020 m. birželio 14 d. dirbo nuo 8.30 val. Apie 17.46 val. tarnybiniu automobiliu patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju S. V. ir tyrėja M. B., Meiliakalnio k., Jauniūnų sen., Širvintų r., pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo kelio viduriu. Sustabdžius šį automobilį, iš jo išlipo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo A. P.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus: bendraujant su juo jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, jo judesiai nekoordinuoti. Kartu su juo automobilyje buvo du keleiviai: nuo priekinės keleivio sėdynės išlipo D. T., ant galinės sėdynės miegojo dar vienas keleivis. D. T., sustabdžius automobilį, kartu su vairuotoju išlipo iš jo, o kitas keleivis dar kurį laiką miegojo ir tik po kurio laiko prabudo, išlipo iš automobilio. Jis taip pat buvo akivaizdžiai girtas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo automobilio savininkas T. Č.. T. Č. nesuprato, kas čia vyksta ir kaip jis toje vietoje atsirado. T. Č. sakė, kad jis girtas užmigo ir savo automobilio A. P. neperdavė. A. P. automobilį pats paėmė, jam miegant automobilyje ant galinės sėdynės. Paklausus A. P., ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad maždaug prieš pusvalandį iki sustabdymo jis išgėrė daug alaus. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas vairuotojo A. P. girtumas: 17.46 val. nustatytos 2,59 prom., 18:08 val. - 2,58 prom. A. P. su nustatytu neblaivumu sutiko, pasirašydamas alkoholio matuoklio kvituose. Taip pat jis, sutikdamas su jam nustatytais neblaivumo požymiais, pasirašė neblaivumo nustatymo akte. Nustatyta, kad A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 36-37).

Liudytojas T. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. birželio 14 d. kartu su A. P. ir D. T. pas A. P. kieme (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Pas A. P. buvo atvažiavęs jam priklausančiu automobiliu Mercedes Benz C220. Jie trise išgėrė daug alaus, konkretaus kiekio net neprisimena. Pabaigus turimą alų, jis savo automobilyje ant galinės sėdynės užmigo ir prabudo, kai prie jų automobilio su įjungtais švyturėliais stovėjo policijos automobilis. Iš pradžių jis nesuprato, kas čia atsitiko. Tik vėliau paaiškėjo, kad jo automobilį vairavo A. P., būdamas girtas, ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Vėliau A. P. jam sakė, kad jis važiavo pasitikti savo draugės, grįžusios autobusu iš Vilniaus. Jis A. P. vairuoti savo automobilio nedavė, o šis jo to ir neprašė. Automobilį A. P. paėmė, kai jis tame automobilyje girtas miegojo. Kadangi jo A. P. nežadino, tai kartu jį miegantį automobilyje ir vežėsi. Ar ir D. T. automobilyje miegojo, jis nežino. Jis supranta, jog A. P. jo automobilio nenorėjo pavogti, o tik norėjo parvežti savo draugę ir vėl automobilį būtų pastatęs į vietą, iš kur jį ir paėmė. Jis buvo palikęs raktą užvedimo spynelėje. Jis A. P. jokių pretenzijų dėl paimto jo automobilio neturi (b.l. 40-42).

Alkoholio kiekio matuoklio išrašuose užfiksuota, kad A. P. 2020 m. birželio 14 d. 17.46 val. nustatytas 2,59 promilės girtumas, o 18:08 val. - 2,58 promilės girtumas (b.l. 31).

2020 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti šie A. P. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos negali (b.l. 30).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. Č. (b.l. 13).

2020 m. birželio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-23).

VšĮ „Emprikis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio MERCEDES-BENZ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 1925 eurai (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, liudytojų A. J. ir T. Č. parodymais, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu, t. y. įrodyta, kad A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. P. teistas, administracine tvarka baustas tris kartus (b. l. 81), dirba.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus A. P. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma, tačiau prašė skirti mažesnę baudą.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas, išanalizavęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad skirti mažesnę baudą nei prokuroro siūloma nėra pagrindo. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda už nesunkų nusikaltimą yra nuo 50 iki 2000 MGL. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, bei įvertinęs prokuroro siūlomą baudos dydį (90 MGL), mano, kad skirti mažesnę nei prokuroro siūloma bauda nėra pagrindo. Be to, anksčiau A. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai jo asmenybę apibūdina neigiamai. A. P. jau yra baustas už vairavimą išgėrus – 2011 ir 2014 m. pagal ATPK 129 straipsnį, taip pat teistas už analogiškos nusikalstamos veikos numatytos, BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Nagrinėjamos bylos kontekste, anksčiau A. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir nusikaltimai itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, aplinkybė, jog jis taip pat baustas ir teistas už vairavimą išgėrus, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, patvirtina nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į pačius sunkiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tad švelninti jo atsakomybę nėra pagrindo.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė A. P. sumažinama trečdaliu.

Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamo atveju, automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo draugui T. Č.. Įvykio metu automobilio savininkas T. Č. automobilio A. P. neperdavė, o pats neblaivus miegojo automobilyje, todėl negalėjo žinoti, kad kaltinamasis jo automobilį vairuos neblaivus ir negalėjo įtakoti kaltinamojo sprendimų, todėl šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė, kurios kaltinamasis neginčijo, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą yra 1925 Eur (b. l. 29).

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką A. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,58 prom. girtumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, tačiau jau yra baustas ir teistas už vairavimą jam esant neblaiviam, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas 4 metams. Nors teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis neturi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tam, kad ši teisė kaltinamajam neatsirastų nurodytu laikotarpiu.

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas UAB „Dovydo transportas“ ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL dydžio (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. P. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, A. P. nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, , išieškoti iš A. P. automobilio Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1925 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 14 d.

Iš A. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisti 55,55 Eur proceso išlaidų.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui T. Č..

Išaiškinti A. P., kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Zinkevičius