- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-277/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- M. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 13 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p.
Jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį, tyrimu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 15 val. iki 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, apie 1200 m atstumu nuo metalinio automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda pėsčiųjų viaduko, esančio Kleboniškių miško parke, veikdamas kartu su E. V., tyčia bendrais veiksmais sudavė nenustatytos asmenybės vyriškiui mažiausiai 56 smūgius rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu į galvą, krūtinę, pilvą, nugarą, padarydamas nukentėjusiajam dešinės pusės 8 ir 9, kairės pusės 3-9 ir 11, 12 šonkaulių lūžius, kairės mentės skeveldrinį lūžį, vidaus organų pažeidimus, dėl kurių nenustatytos asmenybės vyriškis įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu M. P., suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, bendrininkų grupe su E. V. itin žiauriai nužudė nenustatytos asmenybės vyriškį, po to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje nukentėjusiojo kūną paslėpė, užkasdamas gruntu ir šiukšlėmis.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, M. P. buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. P. dar kartą pratęstas trims mėnesiams.
Teismo nutartyje nurodoma, kad M. P. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato realią ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaltinamasis anksčiau yra teistas, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat nėra saistomas šeiminiais ryšiais ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. P. skunde nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, nepadarė. Jis sąžiningai ir tiek, kiek žinojo, davė parodymus, susijusius su nusikaltimo įvykiu. Byla dėl jo yra sufabrikuota, o prokuroras suinteresuotas tuo, kad jis būtų nuteistas. Jis yra užaugęs globos namuose, neturi tėvų ir niekas jam negali padėti. Jo pažįstamas G. N., atliekantis bausmę pataisos namuose, davė jam nepalankius parodymus todėl, kad už geresnes gyvenimo sąlygas tai padaryti jam pasiūlė kriminalistai. Šioje byloje buvo atliktas DNR tyrimas, tačiau jo pėdsakų nebuvo aptikta, o buvo pasiremta tik liudytojo G. N. parodymais. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su seserimi A. P.. Taip pat jis žada įsidarbinti UAB „Kauno švara“, kur yra dirbęs anksčiau. Prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą švelnesne kardomąja priemone.
Teismo posėdyje kaltinamasis M. P. ir jo gynėja prašo kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad M. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindo M. P. pareikšti įtarimą ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
Skundžiama nutartimi teismas M. P. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. M. P. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. BK 129 str. 2 d. 6 p. numatyto nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. P., sankcija numato laisvės atėmimą iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šiuo atveju jau pats nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad M. P. praeityje teistas, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas šeiminiais ryšiais ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o dabar kaltinamas nusikaltimo, nurodyto BPK 122 str. 4 d., padarymu. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis M. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir iki nuosprendžio priėmimo daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti. Aukštesnysis teismas sutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Beveik visi kaltinamojo skundo argumentai yra susiję su tuo, kad jis nepagrįstai yra kaltinamas nužudymu, nes šio nusikaltimo nepadarė, tačiau šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas nesvarstomas, kadangi nustatyti, ar asmuo kaltas ar nekaltas, gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.
Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą pas savo seserį, gali įsidarbinti savo ankstesnėje darbovietėje. Kaip jau minėta, teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. P. suėmimo terminą, nustatęs du suėmimo pagrindus, todėl tos aplinkybės, kad jis, kaip pats nurodo skunde, turi gyvenamąją vietą ir gali įsidarbinti savo ankstesnėje darbovietėje, negali nusverti realiai egzistuojančių suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindų. Kita vertus, šios jo nurodomos aplinkybės neatitinka bylos duomenų. Iš paties M. P. parodymų matosi, kad jis anksčiau gyveno miške vienas, vėliau kurį laiką miške įsirengtoje palapinėje gyveno kartu su E. V., niekur nedirbo, pragyvendavo parduodamas metalą, rastą šiukšlių konteineriuose. Iš kitų liudytojų parodymų matosi, kad kurį laiką M. P. kartu su E. V. dar gyveno pas šio draugę. Kaltinamojo sesuo liudytoja A. P. yra parodžiusi, kad M. P. iki suėmimo pas ją kažkiek laiko tikrai gyveno, tačiau jis seseriai pasakė, kad nenori pas ją gyventi normalaus gyvenimo, o nori gerti. Iš to galima daryti išvadą, kad ir dirbti kaltinamasis taip pat neturėjo noro, todėl skunde nurodoma galimybė apie jo įsidarbinimą yra mažai tikėtina. Taigi teismas padarė pagrįstas išvadas, kad M. P. tikrai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nesaistomas šeiminiais ryšiais, nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio, o pratęsdamas kaltinamojo suėmimo terminą į tai pagrįstai atsižvelgė.
Kaltinamasis M. P. prašo jam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti švelnesne, tačiau toks jo prašymas negali būti tenkinamas. Aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 str. tvarka, gali tik atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą, tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų.
Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms kaltinamojo M. P. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisiamajame posėdyje, teismo nutartis M. P. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 str. nuostatų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo M. P. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.