- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- A-822-764-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Bokšto projektai“
- Pareiškėjas
- L. S., K. S., V. G., V. K., A. R., V. R., E. G., G. T.
- Kategorijos
- 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja)
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui T. P. , atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. J. , trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Bokšto projektai“ atstovui advokatui L. J. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. , K. S. , V. G. , V. K. , A. R. , V. R. , E. G. , G. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai L. S. , K. S. , V. G. , V. K. , A. R. , V. R. , E. G. , G. T. (toliau - L. S. ir kt., pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau -Administracija) 2007-05-25 išduotą statybos leidimą Nr. GN/546/07-0348.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie yra pastato, esančio Bokšto g. 16, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai. Dalis jų ne aukciono tvarka įsigijo atitinkamas žemės sklypo, esančio Bokšto g. 16, Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), dalis. 2006-10-11 Administracija išdavė A. V. projektavimo sąlygų sąvadą, leidžiantį vietoje jam priklausančio garažo, esančio Žemės sklype, projektuoti gyvenamąjį namą. 2007-05-25 UAB „Bokšto projektai“, perėmusiai garažo nuosavybės teises iš A. V. , neteisėtai buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN/546/07-0348.
Pareiškėjai paaiškino, kad naujojo pastato projektiniuose sprendimuose numatyta naujojo pastato statyba gali pažeisti jų teises ir teisėtus interesus, nes pastačius naują pastatą, Žemės sklypas tarp bendraturčių būtų padalytas neproporcingai, kitų Žemės sklypo savininkų nenaudai. Taip pat, pastačius naują pastatą, būtų pažeisti esamų Žemės sklypo naudotojų, turinčių butus Žemės sklype esančiame name, interesai dėl bendrų erdvių.
Pareiškėjai nurodė, kad turi pagrįstų abejonių dėl naujo pastato atitikimo normatyviniams reikalavimams, kad projektiniuose naujo pastato sprendiniuose nėra laikomasi LR statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, naujo pastato projektiniai sprendiniai neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, kadangi naujas pastatas yra planuojamas statyti kiek toliau nei 2 metrai nuo pastato, kuriame yra pareiškėjams priklausantys butai, o jų abejones patvirtina ir 2007-05-23 Vilniaus miesto priešgaisrinės saugos tarnybos raštas Nr. 3-17-1426, kad naujo pastato projektiniai sprendiniai neatitinka natūralaus apšvietimo reikalavimų, o pastačius naują pastatą, Žemės sklypas neatitiks normatyvinių aktų keliamų reikalavimų.
Pareiškėjai paaiškino, kad galimybė projektuoti naująjį pastatą Žemės sklype (istorinis tokios statybos pagrindas) yra abejotinas ir nepatvirtinantis būtent tokio pastato, koks yra suprojektuotas, atkūrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kad naujo pastato statyba, ją pagrindžiant galimai naujo pastato vietoje istoriškai buvusios kultūros vertybės atkūrimu, Žemės sklype nėra galima, kadangi ji neatitinka kultūros vertybės atkūrimui keliamų faktinių ir teisinių sąlygų.
Pareiškėjai pabrėžė, kad nėra pateikti visi LR statybos įstatymo 23 str. 6 dalyje nurodyti privalomai pateiktini dokumentai, reikalingi išduoti statybos leidimą, kadangi statybos leidimo išdavimo metu Žemės sklypo savininkai buvo keli ir dalies jų sutikimai nebuvo pateikti, todėl nebuvo įvykdytas įstatymo reikalavimas pateikti visų bendraturčių sutikimą, be to, nebuvo gauti ir Žemės sklypo naudotojų sutikimai, kad naujo pastato užsakovai (statytojai), pažeisdami LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, nepateikė sutarties su Žemės sklypo bendraturčiais dėl naudojimosi Žemės sklypu statybos metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad kompetentingoms institucijoms buvo nutylėta apie vykstančią civilinę bylą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, nebuvo pateikta informacija ir apie nepalankią Žemės sklypo naudotojų nuomonę apie naujo pastato statybą.
Atsakovė Administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, paaiškindama, kad naujo pastato statybai skirtina žemės sklypo dalis turėtų būti nustatyta taip, kad maksimaliai realizuotų visų žemės sklypo naudotojų poreikius racionaliai naudoti žemės sklypą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-10-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-650-03 nurodė, kad nė vienas teisės aktas nekelia reikalavimo, kad išduodant leidimą statybai bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype, tas sklypas būtų padalintas.
Administracija paaiškino, kad su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą Administracijai statytojas A. V. pateikė pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo Bokšto g. 16, bendraturčiai buvo A. V. , V. B. , A. S. , D. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, valdanti valstybinę žemę patikėjimo teise. Taip pat buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad Žemės sklype, Bokšto g. 16, būtų atkurtas pastatas, jei statyba neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir tam neprieštaraus kiti sklypo naudotojai. 2006-08-11 notariškai patvirtintame sutikime nurodyta, kad V. B. , D. V. ir A. S. sutinka, kad A. V. teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis jam nuosavybės teise priklausančio garažo vietoje statytų gyvenamąjį namą, todėl mano, kad statytojas įvykdė LR statybos įstatymo 23 str. 6 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.
Administracija nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad pastato projektiniai sprendiniai neatitiko normatyvinių reikalavimų, buvo pažeisti priešgaisrinės saugos, natūralaus apšvietimo reikalavimai, kadangi nuolatinėje statybų komisijoje dalyvauja Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas. Nuolatinės statybų komisijos posėdžiuose, vykusiuose 2007-03-28/29 ir 2007-04-18/19, kuriuose buvo svarstomas klausimas dėl statybos leidimo išdavimo pastato atkūrimui Bokšto g. 16, Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, patikrinę statinio projektą, nustatė, kad projektiniuose sprendiniuose nebuvo įvykdyti statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimai ir pateikė pastabą, kad ugniasienė turėtų būti statoma pagal aukštesnio ir platesnio pastato matmenis. Pataisius statinio projektą pagal nurodytas pastabas, 2007-05-16/17 vykusio Nuolatinės statybų komisijos posėdžio metu Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai daugiau pastabų nepateikė, tuo išreikšdami pritarimą parengto pastato atkūrimo projektiniams sprendiniams ir patvirtindami, kad tie sprendiniai atitiko normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimus. Be to, pastato užstatymo plotas yra pagrįstas istorinių tyrimų planais bei suderintais projektiniais pasiūlymais, kurie buvo numatyti kaip sąlyga projektavimo sąlygų sąvade.
Administracija pažymėjo, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą pastato atkūrimui, buvo išlaikytos visos sąlygos, numatytos LR kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 8 dalyje, t.y. atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, 2007-05-16/17 Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu, kuriame rekomenduota išduoti šį leidimą, pastato atkūrimo projektui pritarė Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybės MPD Kultūros paveldo skyrius.
Administracija paaiškino, kad LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte daroma nuoroda į šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą reiškia tai, kad statybos leidimo išdavimo metu turi būti pateikiami tie dokumentai, kurie pateikiami statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir įstatymas nereikalauja iš naujo gauti žemės bendraturčių sutikimus statybos leidimo išdavimo stadijoje, kad, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Administracija konstatavo, kad statytojas įvykdė LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.
Administracija nurodė, kad LR CK 4.48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, jog perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, todėl pareiškėjams, įsigijusiems žemę Bokšto g. 16, bendrosios nuosavybės teise po projektavimo sąlygų sąvado išdavimo 2006-10-11, perėjo su žemės naudojimu susiję įsipareigojimai, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas dėl naujo pastato statybos Bokšto g. 16, Vilniuje.
Administracija pažymėjo, kad LR statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ 15.2 straipsnyje numatyta, kad statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Teisės aktai nenustato reikalavimo, siekiant gauti statybos leidimą, pateikti kitų žemės sklypo naudotojų sutikimo. Administracijai buvo pateikti reikalaujami žemės sklypo bendraturčių sutikimai, o kitų žemės sklypo naudotojų sutikimas, remiantis teisės aktų nuostatomis, nėra būtinas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Bokšto projektai“ atsiliepime į L. S. ir kt. skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, pritardamas Administracijos išdėstytiems argumentams, ir prašė skundą atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-05-25 išduotą statybos leidimą Nr. GN/546/07-0348.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl Administracijos 2007-05-25 statytojui UAB „Bokšto projektai“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/546/07-0348, t.y., ar minėtas statybos leidimas buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad L. S. ir kt. yra žemės sklypo, esančio Bokšto g. 16, Vilniuje, bendraturčiai, ką patvirtina ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimas, bei Vilniaus apygardos teismo 2008-02-07 nutartis.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje yra pateiktas sąrašas dokumentų, kuriuos būtina pateikti, norint gauti statybos leidimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje 2 punkte numatyta, kad, taip pat, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Taip pat atsižvelgė ir į LR statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad turi būti pateikiami žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Pastebėjo, kad analogiški reikalavimai statybos leidimui gauti yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau - Reglamentas) 15 punkte. Teismas priėjo išvadą, kad LR statybos įstatymas ir Reglamentas pateikia išsamų ir baigtinį dokumentų sąrašą, būtinų norint gauti statybos leidimą, kad ginčo atveju nebuvo įvykdytas LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimas ir nebuvo pateikti Žemės sklypo, kuriame planuojama naujo pastato statyba, bendraturčių sutikimai, nes jie, būdami Žemės sklypo bendraturčiais, tokio sutikimo statytojui UAB „Bokšto projektai“ nedavė.
Atsižvelgęs į LR Konstitucijos 23 straipsnio, LR CK 4.37 straipsnio 1 dalies bei 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas priėjo išvadą, kad LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad norint gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, reikia gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus, laikytinas asmens nuosavybės teisės apsaugos garantija, nes nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Nustačius, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas, nesilaikant LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, darytina išvada, kad buvo pažeista asmens nuosavybės teisė, nes ji buvo neteisėtai apribota, neturint savininko sutikimo, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo.
Teismas, aiškindamas LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, konstatavo, kad teikdamas prašymą statybos leidimui gauti statytojas UAB “Bokšto projektai” turėjo pateikti visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimus.
Teismas padarė išvadą, kad prašymo išduoti statybos leidimą padavimo metu (2007-05-15), Žemės sklypo bendraturčiai buvo: Lietuvos Respublika, G. T. , J. B. , V. K. , V. G. , A. S. , L. S. , K. S. , A. R. , V. R. , A. V. , V. B. , D. V. (t. 1, b. l. 14 - 17), kurie Žemės sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad sutikimą statyti naują pastatą Žemės sklype yra davę V. B. , D. V. , A. S. (t. 1, b. l. 188). 2006-08-01 Bokšto g. 16 namo, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo metu, svarstant naujo pastato statybos Žemės sklype klausimą, šioms statyboms sutikimus davė ir V. R. , A. R. bei V. G. , pastaroji savo sutikimą atšaukė (t. 1, b. l. 18), o duomenų, patvirtinančių, kad kiti Žemės sklypo naudotojai būtų sutikę su naujo pastato statyba, nėra. VAVA, valdžiusi Žemės sklypą patikėjimo teise, 2006-07-16 rašte Nr. (31)-1.2-3236-(3.31) (t. 3, b. l. 25) nurodė, kad neprieštarauja naujo pastato statybai, jei tokia statyba neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir tam neprieštaraus kiti sklypo naudotojai.
Teismas, įvertinęs VAVA argumentus, pateiktus minėtame rašte, priėjo išvadą, kad jame išreikštas neprieštaravimas naujo pastato statyboms yra sąlyginis. Atsižvelgęs į VAVA rašto formuluotę, kad VAVA neprieštaraus statybai, jei tam neprieštaraus Žemės sklypo naudotojai, teismas priėjo išvadą, kad VAVA sutikimas naujo pastato statyboms galiotų tik tuo atveju, jei būtų gauti visų Žemės sklypo naudotojų sutikimai. Teismas konstatavo, kad nebuvo gauti visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimai, todėl Statybos leidimas buvo išduotas pažeidus LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir Reglamento 15.2 punkto reikalavimus bei Žemės sklypo bendraturčių teises.
Teismas pažymėjo, kad Administracija netinkamai aiškina LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nepagrįstai teigia, kad, jei bendraturčių sutikimas buvo gautas, teikiant prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, papildomai gauti bendraturčių sutikimą teikiant prašymą išduoti statybos leidimą nėra būtina. Pastebėjo, kad šiam savo teiginiui pagrįsti Administracija nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-26-03, kurioje teismas pasisakė, kad bendraturčių sutikimai yra reikalingi jau statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti stadijoje ir juos gavus arba teismui įpareigojus tokius sutikimus duoti, antrą kartą statybos leidimo išdavimo stadijoje naujų sutikimų pateikti nereikia. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. A7-26-03 žemės sklypo bendraturčiai projektavimo sąlygų išdavimo metu ir statybos leidimo išdavimo metu buvo tie patys, o šioje nagrinėjamoje byloje pagal L. S. ir kt. skundą Žemės sklypo bendraturčių sąrašas projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo stadijose yra skirtingas, todėl minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentacija šioje nagrinėjamoje byloje netaikytina.
Teismas atmetė Administracijos argumentą, kad pareiškėjams, įsigijusiems žemę Bokšto g. 16, Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise po projektavimo sąlygų sąvado išdavimo 2006-10-11, perėjo su žemės naudojimu susiję įsipareigojimai, nes LR CK 4.48 str. 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas.
Teismas, atsižvelgęs į LR CK 4.48 straipsnį, priėjo išvadą, kad naujam turto savininkui pereina su turtu susiję suvaržymai. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės gali būti suvaržomos tik savininko valia, įstatymais arba teismo sprendimu (LR CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu VAVA, kaip Žemės sklypo bendraturčio, duotas sutikimas naujo pastato statyboms nelaikytinas nuosavybės teisių suvaržymu. Be to, teismas pažymi, kad šiame sprendime buvo konstatuota, kad VAVA sutikimas yra sąlyginis, todėl teismas konstatavo, kad LR CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas, pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias statybos leidimo išdavimą, kadangi nebuvo gauti visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimai, kad LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, todėl nepateikus visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimo statybos leidimas negalėjo būti išduotas, o išduotas statybos leidimas turi būti panaikintas.
III.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas, Administracija) pateikė teismui apeliacinį skundą (b. l. 111 – 114) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-650-03, kurioje nurodė, jog LR statybos įstatymo šeštasis skyrius reglamentuoja statybos leidimų išdavimo tvarką. Jo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato ir dokumentų, nustatytų Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pateikimą. Minėtose nuostatose numatytas žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų pateikimas, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimo, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, pateikimas. Tokia nuostata yra ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 1.07.01:2002 (toliau Reglamentas). Teigia, kad nei vienas minėtas norminis aktas nekelia reikalavimo, kad išduodant leidimą statybai būtų gautas to sklypo naudotojų sutikimas.
Su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statytojas A. V. pateikė pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo, esančio Bokšto g. 16, bendraturčiai buvo A. V. , V. B. , A. S. , D. V. bei Vilniaus apskrities viršininko administracija, valdanti valstybinę žemę patikėjimo teise. Taip pat buvo pateikti jau minėtų fizinių asmenų sutikimai dėl būsimos statybos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-16 raštas Nr. (31)-1.2-3236-(3.31), kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad žemės sklype Bokšto g. 16, būtų atkurtas pastatas, jei statyba neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, ir tam neprieštaraus kiti sklypo naudotojai. Šie sutikimai yra galiojantys ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, todėl mano, jog statytojas įvykdė LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Pats teismas savo sprendime nurodė: „Teismas daro išvadą, kad LR Statybos įstatymas ir Reglamentas pateikia išsamų ir baigtinį dokumentų sąrašą, būtinų norint gauti statybos leidimą<...>“.
Atkreipia dėmesį, kad su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statytojas pateikė 2006-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą bei 2006-08-11 notariškai patvirtintą sutikimą, kuriame nurodyta, jog V. B. , D. V. bei A. S. sutinka, jog A. V. , žemės sklypo Bokšto g. 16 bentraturtis, teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis jam nuosavybės teise priklausančio garažo vietoje statytų gyvenamąjį namą. Teismas šiuo atveju nenurodė, kad jau gaunant projektavimo sąlygų sąvadą reikalingas žemės sklypo naudotojų sutikimas, tačiau kalbėdamas apie statybos leidimo išdavimo procesą, teismas nurodė, jog prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą, nebuvo pateikti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte reikalaujami dokumentai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato dokumentų, nustatytų Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pateikimą, t. y. žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčui sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Mano, kad nuoroda į 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą reiškia, jog statybos leidimo išdavimo metu turi būti pateikiami tie dokumentai, kurie pateikiami jau statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir įstatymas nereikalauja iš naujo gauti žemės bendraturčių sutikimus statybos leidimo išdavimo stadijoje. Nesutinka su teismo argumentais, kad negalima vadovautis 2003-01-07 Lietuvos vyriausiojo teismo nutartimi, nes nuo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo iki statybos leidimo išdavimo atsirado naujų žemės sklypo bendraturčių, kurių sutikimas būtinas. Žinoma, kad naujieji žemės sklypo Bokšto g. 16, Vilniuje, bendraturčiai žemės sklypus įsigijo iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir remiantis LR CK 4.48 straipsniu jie įgijo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Mano, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas yra tinkamas ir pakankamas, kad būtų įvykdytas LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimas. Mano, kad teismas, sprendime teigdamas, jog minėtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas yra sąlyginis ir galioja tik tada, jei bus gauti visi žemės sklypo naudotojų sutikimai, prieštarauja teisės norminiams aktams ir paties tame pačiame sprendime išdėstytai pozicijai, jog LR Statybos įstatymas ir Reglamentas pateikia išsamų ir baigtinį dokumentų sąrašą. Nei LR Statybos įstatyme, nei Reglamente nėra tokios nuostatos, kad pateikiant prašymą gauti statybos leidimą statytojas turi pateikti visų žemės sklypo naudotojų sutikimus. Mano, kad teismas neteisingai interpretavo ir aiškino LR Statybos įstatymo ir Reglamento normas ir nepagrįstai išplėtė baigtinį dokumentų sąrašą, kuriuos turi pateikti statytojas, norintis gauti statybos leidimą nurodydamas, kad reikalingi visų žemės sklypo naudotojų sutikimai. Nesutinka su teismo motyvais, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos duotas sutikimas atlikti rekonstrukciją nelaikytinas nuosavybės teisių suvaržymu ir neperėjo naujiems žemės sklypo įgijėjams. Atkreipia dėmesį į tai, jog LR CK 4.48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Taigi pareiškėjams, įsigijusiems žemę Bokšto g. 16 bendrosios nuosavybės teise, po projektavimo sąlygų sąvado išdavimo 2006-10-11 perėjo su žemės naudojimu susiję įsipareigojimai, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas dėl naujo pastato statybos Bokšto g. 16. Šį savo teiginį Administracija remia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2006: Daiktinės teisės suvaržymų gali atsirasti dėl sudarytų sandorių, taigi iš prievolių. <...> Įstatymas nepateikia daiktinės teisės suvaržymą apibrėžimo ar suvaržymų sąrašo. <...>. Nuosavybės teisė gali būti apribojama savininko valia (CK 4.39 straipsnio 1 dalis), ji išreiškiama sudarant sandorį (CK 1.64 straipsnis). Šiuo atveju, Vilniaus apskrities viršininko administracijos valia buvo išreikšta sandoriu, t. y., 2006-08-16 raštas Nr. (31)-1.2-3236-(3.31), todėl remiantis LR CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, naujieji bendraturčiai įgijo tiek pat teisių ir pareigų tame tarpe ir teisių suvaržymų, kiek jų turėjo ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Taigi teisinio pagrindo išduodant statybos leidimą reikalauti naujųjų žemės sklypo bendraturčių sutikimo nėra.
Atsiliepimas
Pareiškėjai L. S. , K. S. , V. G. , V. K. , A. R. , V. R. , E. G. , G. T. atsiliepime (b. l. 117 – 121) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Tiek statinio projektavimo sąlygų sąvadui, tiek statinio statybos leidimui gauti statytojas (užsakovas) privalo pateikti, o minėtus sąvadą bei leidimą išduodanti institucija privalo reikalauti žemės sklypo, kuriame yra numatoma atitinkama statyba, bendraturčių sutikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 4.75 str. 1 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (tokau tekste – Statybos įstatymas) 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 2 p.). Minėtos teisės aktų nuostatos nedraudžia žemės sklypo, kuriame planuojama statyba, bendraturčiams nustatyti papildomas sąlygas statiniui ar jo statybai, taip pat nedraudžia nustatyti papildomas pareigas potencialiems statytojams (užsakovams), siekiant realizuoti pastarųjų užmanymus. Taigi, atitinkami teisės aktai nustato pareigą potencialiems statytojams (užsakovams) pateikti atitinkamus bendraturčių sutikimus bei vykdyti juose numatytas sąlygas, kurias minėti bendraturčiai, naudodamiesi jų minimomis teisėmis, gali nustatyti potencialiam statytojui (užsakovui), o statybos leidimą ir/ar projektavimo sąlygų sąvadą išduodančiai institucijai - kontroliuoti ir užtikrinti, kad minėtų bendraturčių teisės ir teisėti interesai būtų nepažeisti, o tokių sutikimų (įskaitant juose nustatytas sąlygas, papildomus reikalavimus ar pareigas) būtų laikomasi.
2. Vieno iš Žemės sklypo bendraturčių – Žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdančios Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau tekste - Administracija) – pateiktame 2006-08-16 rašte Nr. (31)-1.2-3236-(3.31) „Dėl pastato atkūrimo“ nurodytas sąlyginis sutikimas su naujo pastato statyba – šiame sutikime nustatyta sąlyga, jeigu naujo pastato statybai „neprieštaraus kiti sklypo (Bokšto g. 16, Vilniuje) naudotojai. Taigi, vienas Žemės sklypo bendraturčių savo sutikime su naujo pastato statyba nustatė jo galiojimo sąlygą (papildomą pareigą potencialiam statytojui/užsakovui) – reikalavimą gauti kitų Žemės sklypo naudotojų sutikimus (neprieštaravimus) minėto naujo pastato statybai. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog dalis žemės sklypo naudotojų minėto 2006-08-16 Administracijos rašto surašymo dieną jau buvo pradėję veiksmus, siekiant išpirkti jiems tenkančias žemės sklypo dalis iš Administracijos (jos atstovaujamos Lietuvos Respublikos), tad tokios sąlygos nustatymas buvo logiškas ir suprantamas, siekiant nepažeisti tokių Žemės sklypo naudotojų teisėtų lūkesčių.
3. Šio Administracijos sutikimo, ar jame nustatytos pareigos suderinti naujo pastato statybą su kitais žemės sklypo naudotojais, nei atsakovas, nei potencialūs naujo pastato statytojai (užsakovai) neginčijo, o atsakovas, vadovaudamasis šiuo sutikimu, netgi išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2343 (toliau tekste – Projektavimo sąlygų sąvadas). Pareiškėjai įsitikinę, jog tiek atsakovas, tiek potencialūs naujo pastato statytojai (užsakovai) priėmė šią sąlygą, o joje nustatyta pareiga gauti kitų žemės sklypo naudotojų sutikimus (neprieštaravimus) minėto naujo pastato statybai tapo privaloma sąlyga naujo pastato projektavimui ir statybai.
4. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p. ir 23 str. 9 d. nuostatomis, statinio statybos leidimas gali būti išduotas tik tuo atveju, jeigu jo statybai sudarytos sąlygos (projektiniai sprendiniai ir kt.) atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Tačiau daugumos žemės sklypo naudotojų (tame tarpe ir pareiškėjų) sutikimai (neprieštaravimai) naujo pastato statybai nebuvo ir iki šios dienos nėra gauti, dalis žemės sklypo naudotojų (įskaitant pareiškėjus) dar iki statybos leidimo išdavimo dienos informavo atsakovą, kad su naujo pastato statyba nesutinka. Taigi, akivaizdu, jog išduodant Statybos leidimą nebuvo įvykdytos visos Projektavimo sąlygų sąvade nustatytos sąlygos, todėl Statybos leidimas negalėjo būti išduotas.
5. Atsakovo minima taisyklė, jog statytojas (užsakovas), kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, neprivalo pateikti jau anksčiau pateiktų dokumentų, reiškia tiktai tą aplinkybę, jog nėra pareigos teikti dokumentus pakartotinai. Tačiau minėta taisyklė nereiškia, kad pageidaujantis vykdyti statybos darbus asmuo neprivalo pateikti dokumentų pasikeitus (palyginus su pateiktaisiais anksčiau) faktinėms statinio projektavimo ar statybos aplinkybėms, kurios turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo išdavimo. Aptariamu atveju, nuo Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo dienos iki Statybos leidimo išdavimo dienos pasikeitė žemės sklypo bendraturčiai - žemės sklypo dalis įgijo pareiškėjai ir dalis kitų žemės sklypo naudotojų, su kuriais naujo pastato statybos klausimai nebuvo derinami, nors tai turėjo būti padaryta bent kaip su žemės sklype esančio gyvenamojo namo savininkais (jau minėtas 2006-0846 Apskrities raštas). Vadovaudamiesi CK 4.75 str. 1 d. nuostata, visi naudojimosi žemės sklypu klausimai turėtų būti sprendžiami visų Žemės sklypo bendraturčių susitarimu, todėl nesant naudojimosi suderintos žemės sklypo tvarkos, naujo pastato statyba turėjo būti suderinta su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais.
6. Administracijos sutikimas su naujo pastato statyba žemės sklype yra sąlyginis ir jo galiojimas sietinas su kitų žemės sklypo naudotojų sutikimų tokiai statybai buvimu, kadangi Administracijos 2006-08-16 rašte Nr. (31)-1.2-3236-(3.31) „Dėl pastato atkūrimo“ aiškiai nurodyta, jog ji neprieštarautų objekto atkūrimui (naujo pastato statybai), jeigu „tam neprieštaraus kiti sklypo [Bokšto g. 16, Vilniuje] naudotojai“. Į bylą pateiktuose dokumentuose (atsiliepimuose civilinėje byloje Nr. 2-143-608/07) Administracija yra aiškiai išreiškusi savo poziciją, kas pripažintinas Žemės sklypo naudotoju, nurodydama, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ visi minėto gyvenamojo namo [Bokšto g. 16, Vilniuje] savininkai yra ir žemės sklypo Bokšto g. 16, Vilniuje, naudotojai“. Minėtas Administracijos sutikimas yra sąlyginis ir galiojantis tik tuo atveju, jeigu būtų pateikti visų Žemės sklypo naudotojų (tame tarpe - ir pareiškėjų) sutikimai su naujo pastato statyba žemės sklype. Tuo tarpu minėti žemės sklype esančio gyvenamojo namo savininkų (žemės sklypo naudotojų) sutikimai nebuvo ir nėra pateikti, o tai, kad dalis žemės sklypo naudotojų (tame tarpe ir pareiškėjai) nesutinka su naujo pastato statyba žemės sklype tiek atsakovui, tiek potencialiems statytojams (užsakovams) – suinteresuotiems asmenims šioje byloje A. V. ir UAB „Bokšto projektai“ – buvo žinoma iki statybos leidimo išdavimo. Be to, įgydami žemės sklypo dalis, pareiškėjai neįgijo pareigos sutikti su naujo pastato statyba žemės sklype. Savo apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo konkrečios teisės normos ir nepagrindžia teisės normomis ar teisės teorija savo teiginio, kad su vienašališkai Administracijos prisiimta sąlygine neįsigaliojusia prievole, kurios galiojimas sietinas su ne nuo Administracijos, o nuo žemės sklypo naudotojų (t.y. žemės sklype esančio gyvenamojo namo savininkų) valios priklausančiomis aplinkybėmis, žemės sklypo naudotojai (t.y. žemės sklype esančio gyvenamojo namo savininkai) sutiko. Vadovaujantis CK 1.63 str. 4 d. nuostatomis, iš vienašalio sandorio (šiuo atveju – Administracijos) atsiranda pareigos tik jį sudariusiam asmeniui, o kitiems asmenims ši pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu su tokia pareiga minėti asmenys sutinka. Pareiškėjai nemano, kad žemės sklype esančio gyvenamojo namo savininkai išreiškė savo sutikimą su naujo pastato statyba, įsigydami iš Administracijos žemės sklypo dalis, tapdami žemės sklypo bendraturčiais. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė aplinkybės, jog sudarant žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sandorius (ir, atitinkamai, įgyjant nuosavybės teises į šį turtą) buvo atskleista tokio sąlyginio sutikimo buvimo aplinkybė, žemės sklypo dalių pirkėjams nustatyta pareiga realizuoti Administracijos nustatytą sąlygą (sutikti su naujo pastato statyba) ar kitos aplinkybės, patvirtinančios išreikštą žemės sklypo dalių pirkėjų valią sutikti su naujo pastato statyba, tuo sudarant sąlygas įsigalioti sąlyginei Administracijos prievolei. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai, įsigydami žemės sklypo dalis, būtų sutikę su naujo pastato statyba, Administracijos sutikime nurodyta sąlyga vis tiek nebūtų įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčas kilęs dėl Administracijos 2007 m. gegužės 25 d. statytojui UAB „Bokšto projektai“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/546/07-0348 teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad Statybos įstatymas nereikalauja, kad statybos leidimo išdavimo metu būtų pateikiami tie dokumentai, kurie pateikiami jau statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir taip pat nereikalauja iš naujo gauti žemės bendraturčių sutikimus statybos leidimo išdavimo stadijoje. Taip pat apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas negali būti sąlyginis ir galioti tik tada, jei bus gauti visi žemės sklypo naudotojų sutikimai, nes tokio reikalavimo – gauti visų naudotojų sutikimą - nereikalauja teisės aktai.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta statinio bendraturčių interesų apsauga vykdant statybos darbus. Remiantis ginčijamo leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, yra numatyta sąlyga statybos leidimo išdavimui – bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas. Bendraturčių sutikimas kaip būtinoji sąlyga išduoti statybos leidimą numatyta ir poįstatyminiuose teisės aktuose (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte, STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, 52.3 punkte). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad statybos leidimui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, tačiau nereglamentuota kaip toks sutikimas turi būti išreikštas.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 straipsnio 13 punktas). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ar rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Kito bendraturčio sutikimo nedavimas reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (2009 m. birželio 8 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.
Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad vertinant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas leidžiamiems darbams, reikėtų vadovautis tuo, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiai darbais bendraturčiai yra sutikę, t. y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti, o taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas.
Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad 2006-09-01 A. V. pateikdamas prašymą Administracijai išduoti projektavimo sąlygų sąvadą (t.3.b.l.2-3), kartu su šiuo prašymu pateikė žemės sklypo bendrasavininkių V. B. , D. V. ir A. S. sutikimą, kad žemės sklype, esančiame Bokšto g. 16, Vilniuje, vietoje jam nuosavybės teise priklausančio pastato garažo statytų pastatą – gyvenamą namą (t. 3, b. l. 26), taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-16 raštą Nr. (31)-1.2-3236-(3.31) (t. 3, b. l. 25), kuriame nurodyta, kad statyboms žemės sklype VAVA neprieštarauja, jei tokia statyba neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir tam neprieštaraus kiti sklypo naudotojai.
2006-10-11 A. V. buvo išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2343 gyvenamajam namui statyti Bokšto g. 16, Vilniuje (t.1., b. 1. 23-24). 2007-05-25 Administracija UAB „Bokšto projektai“ išdavė statybos leidimą Nr. GN/546/07-0348 (t. 2., b. l. 9), kuriuo buvo leista vykdyti gyvenamojo namo statybas žemės sklype, esančiame Bokšto g. 16, Vilniuje.
Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad prašymo išduoti statybos leidimą padavimo metu (2007-05-15), žemės sklypo bendraturčiai buvo: Lietuvos Respublika, G. T. , J. B. , V. K. , V. G. , A. S. , L. S. , K. S. , A. R. , V. R. , A. V. , V. B. , D. V. (t.1, b. l. 14-17), kurie žemės sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, o sutikimą statyti naują pastatą žemės sklype yra davę V. B. , D. V. , A. S. (t.1., b. l. 188) bei 2006-08-01 Bokšto g. 16 namo, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo metu, svarstant naujo pastato statybos žemės sklype klausimą, šioms statyboms sutikimus taip pat yra davę ir V. R. , A. R. bei V. G. , pastaroji savo sutikimą atšaukė (t. 1., b. l. 18).
Taigi, duomenų, patvirtinančių, kad kiti žemės sklypo naudotojai būtų sutikę su naujo pastato statyba, nagrinėjamoje byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo bendrasavininkiai, kurie buvo davę sutikimą statyti naują namą, jų sutikimas remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga buvo išreikštas 2005 m. balandžio 11 d. projektinio pasiūlymo (reg. Nr. 146A) pagrindu (t. 1, b. l. 34, t. 3, b. l. 28, 29). Remdamasi teismų praktika teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šis projektinis pasiūlymas negalėjo būti laikomas tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams. Tokiomis aplinkybėmis sutikimas negali būti laikomas tinkamu išduodant statybos leidimą.
Dėl atsakovo apeliaciniame skunde minimo argumento, kad statytojas (užsakovas), kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, neprivalo pateikti jau anksčiau pateiktų dokumentų, pasakytina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos būtina pateikti, norint gauti statybos leidimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje 2 punkte numatyta, kad, taip pat, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad turi būti pateikiami žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatomis negalima teigti, kad statytojas, teikdamas prašymą statybos leidimui, neturi pateikti bendraturčių sutikimų konkrečiai statybai tik tuo pagrindu, kad juos jau yra pateikęs, siekdamas gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Iš Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų aišku, kad projektiniai pasiūlymai, kurie pagal teismų praktiką pripažįstami tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu, leidžiančiu bendraturčiui išreikšti pagrįstą sutikimą, siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, gali būti apskritai nerengiami. Tokiu atveju, kai projektiniai pasiūlymai nėra rengiami, bendrasavininkių sutikimas, išreikštas siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto požiūriu nelaikytinas tinkamu sutikimu su statybomis siekiant gauti statybos leidimą. Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tam tikrais atvejais, kai bendraturčių sutikimas dėl statybos, pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, duotas juos tinkamai informavus apie būsimas statybas, toks sutikimas gali būti pripažintas pakankamu ir išduodant statybos leidimą.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VAVA išreikštas sutikimas su naujo pastato statyboms yra sąlyginis, t. y. VAVA neprieštarauja statybai, jei tam neprieštarauja žemės sklypo naudotojai. Vadinasi, VAVA sutikimas naujo pastato statyboms galioja tik tuo atveju, jei būtų gauti visų žemės sklypo naudotojų sutikimai, tačiau tokie sutikimai gauti nebuvo. Vertinant apeliaciniame skunde pateiktus argumentus šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturtis turi teisę iškelti sąlygas kitam bendraturčiui, kurios nėra numatytos teisės aktuose, bet tik su sąlyga, kad jų įgyvendinimas neprieštarautų teisės aktams. Nagrinėjamos VAVA sąlygos įgyvendinimas, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti laikomas nesuderinamu su teisės aktų nuostatomis.
Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, teikiant prašymą statybos leidimui gauti, statytojas UAB “Bokšto projektai” nebuvo pateikęs tinkamų žemės sklypo bendraturčių sutikimų. Tai laikytina pakankamu pagrindu naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-05-25 išduotą statybos leidimą Nr. GN/546/07-0348.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, statybos leidimas buvo išduotas, pažeidus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir Reglamento 15.2 punkto reikalavimus bei žemės sklypo bendraturčių teises.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.