Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje 2021 m. gruodžio 23, apie 16.00 val., jis vairavo automobilį “Mercedes-Benz Sprinter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiavo nuo aplinkkelio link (duomenys neskelbtini). Privažiavus šviesoforais reguliuojamą gatvių sankryžą, kaltinamasis ketino sukti sankryžoje į kairę, pasak V. M. jam tuo metu jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Įvažiavus į sankryžą sustojo, priešais tiesiai važiuojantis automobilis, kurį jis privalėjo paleisti, pamirksėjo šviesomis, duodant man suprasti, jog jis gali sukti į kairę. Tai pamačius jis pajudėjo sukant minėtoje sankryžoje į kairę, atliekant šį manevrą, dėl savo neatidumo nepamatė gatvės važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios, kurią netrukus savo automobilio priekinių kairės pusės kampu partrenkė. Pėsčioji jo atžvilgiu ėjo iš dešinės pusės į kairę. Pėsčiosios jis net nematė, tiesiog išgirdo smūgio garsą ir iš karto sustojo. Pėsčiosios partrenkimo metu jo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti iki 10-15 km/h, nes tik buvo pradėjęs išvažinėti iš sankryžos, tuo labiau dar buvo slidu, krito krituliai. Sustojęs bei apsidairęs pastebėjo, jog ant pėsčiųjų perėjos, ties vairuotojo pusės priekiniu ratu gulėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris. V. M. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams jis paaiškino visą situaciją, greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo moterį ir ją išvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta. Eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas. Nuo vairuotojo pusės priekinio sparno buvo nubrauktas purvas, galimai pėsčiosios nepastebėjo per statramstį. Jis atsiprašė nukentėjusiosios bei pageidauja su ją susitaikyti.

Nukentėjusioji K. J. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, jam atleidžia. Palaiko savo atstovo išsakytus argumentus.

Kadangi kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai ir parodė, kad 2021-12-23, maždaug apie 16.35 val., jis dirbo su įmonės, kurioje dirba, automobiliu “Mercedes-Benz Sprinter”, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Pamena, kad jau buvo pradėję temti, buvo prastos oro sąlygos, su krituliais (sniegu), eismas buvo intensyvus. Važiavo vienas. Jis su darbo automobiliu turėjo nuvežti siuntą į (duomenys neskelbtini). Jis su minėtu automobiliu atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) aplinkkelio važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kuri vėliau pasikeičia į (duomenys neskelbtini) gatvę. Privažiuojant (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą jis turėjo pasukti į kairę pusę, t. y. į (duomenys neskelbtini) gatvę, jam degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Jis vis praleidinėjo (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančius automobilius iki kol vienas iš priešpriešos atvažiuojantis automobilis jam pamirksėjo šviesomis ir praleido. Galimai jis ilgiau dėmesį atkreipė į priešpriešoje jį praleidžiantį automobilį ir neatkreipė dėmesio į (duomenys neskelbtini) gatve einančią pėsčiąją, kuri jo atžvilgiu ėjo iš dešinės pusės į kairę. Pėsčiosios jis net nematė, tiesiog išgirdo smūgio garsą ir iš karto sustojo. Partrenkimo metu jo greitis galėjo būti iki 10-15 km/h, nes tik buvo pradėjęs išvažinėti iš sankryžos, tuo labiau dar buvo slidu. Sustojęs jis apsidairęs per šonus, pastebėjo, jog ant pėsčiųjų perėjos, ties vairuotojo pusės priekiniu ratu gulėjo senyvo amžiaus moteris. Įvykio vietoje sustojo ir pašalinis asmuo, kuris jam padėjo perkelti senyvo amžiaus moterį į automobilį. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie įvykį. Laukiant policijos pareigūnų ir greitosios, minėta moteris skundėsi kojos skausmu ir sakė, jog nori eiti namo. Atvykus policijos pareigūnams jis paaiškino visą situaciją, greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo moterį ir ją išvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta. Eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas. Nuo vairuotojo pusės priekinio sparno buvo nubrauktas purvas, galimai jos nepastebėjo per statramstį (b. l. 68-69).

Nukentėjusioji K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-12-23, apie 16.38 val., ji ėjo pėsčiomis nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią irgi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo prieblandos metas, be kritulių. Jai reikėjo pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji priėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)). Priėjusi matė, kad jos atžvilgiu dega raudonos spalvos šviesoforo signalas. Ji sustojo, palaukė kol jai užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalas ir užsidegus pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Ėjo ramiu tempu, neskubėdama ir staiga praėjusi apie pora žingsnių ji pajuto smūgį. Tada pamena, kad jau gulėjo ant važiuojamosios dalies. Jautė skausmą dešinėje kojoje. Įvykio vietoje buvo ir pašalinių asmenų, bei priėjo vairuotojas. Su vairuotoju nekalbėjo, nes labai skaudėjo koją. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus, ji nežino. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, patikrino jos blaivumą ir užsirašė jos duomenis. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo ir išvežė ją į ligoninę. Ligoninėje jai nustatė dešinės kojos abiejų kaulų-kulkšnių lūžius, (b. l. 48-50).

VTMT Vilniaus skyriaus teismo ekspertas J. M. P., susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais, bei eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad K. J., 2021-12-23 RVUL nustatyta dešinės blauzdos abiejų kaulų kulkšnių lūžiai ir plaštakų nugarinių paviršių odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 42-45).

Vilniaus AVPK KP Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. 2021 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-12-23 patruliavimo metu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kuris įvyko ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą vietą pareigūnai rado furgoną „Mercedes-Benz Sprinter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. M. paaiškino, kad jam vairuojant minėtą automobilį bei sukant sankryžoje į kairę jis dėl savo neatidumo nepamatė bei partrenkė pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Sužalota moteris skundėsi kojos skausmais. Vairuotojas V. M. patikros metu buvo blaivus. Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę (b. l. 26)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas patvirtina, kad 2021-12-23 buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža, išmatuoti ir surašyti duomenys apie kelią, jo dangos būklę, tipą (šlapias asfaltas), kelio ženklai galiojimo zonoje ir važiuojamosios dalies paženklinimas, transporto priemonių išsidėstymas po įvykio ir kiti duomenys. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, sudarytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 10-21).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021-12-23 apie 16:38 val., (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 27 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz Sprinter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus, automobiliu sankryžoje sukdamas į kairę ir įvažinėdamas į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį, eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, nesustojo prieš ties gatvių sankirta įrengtą pėsčiųjų perėją bei partrenkė perėja ėjusią pėsčiąją K. J. ir ją sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo V. M. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl sukelto eismo įvykio, rašytinis paaiškinimas, nukentėjusiosios K. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto išvada dėl nukentėjusiai K. J. padaryto sveikatos sužalojimo masto bei kiti aukščiau nurodyti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas kaltinamojo V. M., civilinio atsakovo AAS „BTA (duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo atstovo J. K. ir nukentėjusiosios K. J. susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašo nukentėjusiosios. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamojo atsiprašymą priima ir jam atleidžia. Pagal susitaikymo protokolą dėl neturtinės žalos atlyginimo proceso šalys susitarė, jog civilinis atsakovas AAS „BTA (duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja per 5 dienas nuo 2022-09-15 susitaikymo protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai K. J. sumokėti 11 000 (vienuolika tūkstančių) Eur neturtinės žalai atlyginti. Nukentėjusioji ir kaltinamasis prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios K. J.. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis ir įvertinus susitaikymo protokolo turinį, nekyla abejonių, kad V. M. susitaikė su nukentėjusiąja K. J.. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 2022-09-15 susitaikymo protokole K. J. nurodė, kad civiliniam atsakovui sumokėjus 11 000 Eur, ji ateityje jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam bei draudimo kompanijai neturės. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M., neteistas, baustas administracine tvarka kelis kartus už nesunkaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą (tokių kaip automobilio pastatymas ant vejos, važiavimo greičio viršijimas), dirbantis. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kardomoji priemonė nepaskirta, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja K. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą