Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-175-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
1A-46-175-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Albinas Antanaitis, Olegas Šibkovas
Kaltinamasis
R. N., R. S.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Teisėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-175-2014;

Pranešėjas Algerdas Urbšys Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2007-6;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Albino Antanaičio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, išteisintojo R. N. gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, išteisintojo R. S. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, išteisintajam R. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. ir R. S. išteisinti pagal BK 182 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamasis procesas R. N. atžvilgiu pagal BK 209 str. (UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 209 str. (IĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir R. S. atžvilgiu pagal BK 223 str. nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str., padarymu, t. y. tuo, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006-05-20, būdamas 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininku, bendrovės direktoriumi įdarbino R. S., surado bendrovei priklausančiam žemės sklypui bei pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 8.128.637,11 Lt, suruošė pirkimo pardavimo dokumentus ir direktoriui R. S. davė nurodymus 2006-05-31 pasirašyti šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir su šiuo sandoriu susijusius dokumentus bei deklaruoti pridėtinės vertės mokestį 1.239.961,59 Lt. R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realias finansines galimybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. nurodė sudaryti ekonomiškai nenaudingus sandorius – suteikti neapdraustas nuo praradimo paskolas: 1) 2006-05-31 beprocentę paskolą 4.243.779,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu tuo metu dirbo pats R. N. ir kuriai dėl finansinių sunkumų negrąžinus paskolos (4.243.779,00 Lt, suma, kuri buvo išleista UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms įsigyti) 2006-07-05 buvo iškelta bankroto byla; 2) 2006-06-01 suteikti 1.200.000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios pagrindinė akcininkė yra R. N. sutuoktinė M. V.) su vieno procento metinėmis palūkanomis su įsipareigojimu ją grąžinti iki 2008-06-01. Paskolų negrąžinus, R. N., veikdamas kartu su R. S., per direktorių R. S. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą (bankroto byla iškelta 2008-06-09), padarė didelę turtinę žalą kreditoriams bendrai 5.843.361,82 Lt.

Taip pat jis buvo kaltinamas nusikalstamos, veikos, numatytos BK 209 str., padarymu, t. y. tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą, o būtent: laikotarpiu nuo 2004-12-15 iki 2008-06-16, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) savininku ir vadovu bei būdamas atsakingas už įmonės komercinę – ūkinę, finansinę veiklą, veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius: 2007-04-03 suteikė 900.000 Lt ilgalaikę paskolą be jokio užstato ar garanto (terminui iki 2012-04-03) tuo metu niekur nedirbusiam asmeniui E. V., paskolos sutartyje nurodant E. V. tapatybės kortelės (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, kuri Gyventojų registro duomenimis buvo įteikta E. V. praėjus 2 dienoms po sutarties pasirašymo datos ir kasos išlaidų orderio, kuriuo buvo įformintas pinigų išmokėjimas, išrašymo; individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės 100 % akcininkė yra M. V., R. N. sutuoktinė) sudarė įmonei akivaizdžiai nenaudingą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 06/12/29 dėl reikalavimo teisės į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vadovas V. M., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) sumai 993.484,48 Lt, sumokant sandorio kainą 993.484,48 Lt. Šių negrąžintų ir ekonomiškai nenaudingai suteiktų paskolų pagrindu 2008-03-26 Kauno apygardos teismas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. N. pareiškimu priėmė nutartį dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo; individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-10-26 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį dėl 1.057.618,37 Lt reikalavimo teisės į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios 100% akcininkė yra M. V., R. N. sutuoktinė) perėmimo atsiradusios sutarties sąlygų pagrindu. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadengė, kadangi 1.057.618,37 Lt pinigų neturėjo ir nebuvo galimybės atsiskaityti už įsigytą reikalavimo teisę. R. N., savo veiksmais sąmoningai blogai valdydamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, t. y. sudarydamas ekonomiškai nenaudingus sandorius – suteikė neapdraustas nuo praradimo paskolas, sudarė reikalavimo teisės perėmimo sutartis, nulėmė jos bankrotą (bankroto byla iškelta 2008-03-26), padarydamas didelę 3.116.246,96 Lt turtinę žalą kreditoriams.

Baudžiamasis procesas R. N. atžvilgiu pagal BK 209 str. (UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 209 str. (IĮ „(duomenys neskelbtini)“) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

R. N. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku, užimamų pareigų pagrindu galėdamas duoti privalomus nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S., apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės kitų naudai, o būtent: laikotarpiu nuo 2006-05-25 valdydamas 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 2006-05-31 bendrovės direktoriumi įdarbino R. S. ir turėdamas tikslą apgaule, t. y. piktnaudžiaujant pasitikėjimu ūkinėje-komercinėje veikloje sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, surado bendrovei priklausančiam žemės sklypui bei pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 8.128.637,11 Lt, žinodamas, kad vadovaujantis 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. už parduotą turtą iki 2006-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą privalės sumokėti 1.239.961,59 Lt, suruošė pirkimo pardavimo dokumentus ir direktoriui R. S. davė nurodymus 2006-05-31 pasirašyti šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir su šiuo sandoriu susijusius dokumentus bei deklaruoti 1.239.961,59 Lt pridėtinės vertės mokestį. R. N., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realias finansines galimybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. nurodė sudaryti ekonomiškai nenaudingus sandorius – suteikti neapdraustas nuo praradimo paskolas – 2006-05-31 beprocentę 4.243.779,00 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu tuo metu dirbo pats R. N. ir kuriai dėl finansinių sunkumų negrąžinus paskolos 2006-07-05 buvo iškelta bankroto byla, taip pat 2006-06-01 suteikti 1.200.000,00 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė akcininkė yra R. N. sutuoktinė M. V., su vieno procento metinėmis palūkanomis su įsipareigojimu ją grąžinti iki 2008-06-01 ir tokiu būdu žinodamas, kad paskolos nesugrąžins, R. N. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 1.239.961,59 Lt į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

R. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. padarymu, t. y. tuo, kad veikdamas kartu su R. N., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą, kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, R. N. prašymu 2006-05-31 iki 2007-07-01 laikotarpiu tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir toliau vykdydamas R. N. nurodymus pasirašė R. N. suruoštuose ir pateiktuose nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir su šiuo sandoriu susijusiuose dokumentuose, 2006-05-31 pardavė R. N. surastam pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą bei pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 8.128.637,11 Lt. Žinodamas, kad vadovaujantis 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. už parduotą turtą iki 2006-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą privalo sumokėti 1.239.961,59 Lt, pridėtinės vertės mokestį, žinodamas per R. N. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realias finansines galimybes ir toliau vykdydamas pastarojo nurodymus, sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ekonomiškai nenaudingus sandorius – suteikė neapdraustas nuo praradimo paskolas – 2006-05-31 beprocentę 4.243.779,00 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu tuo metu dirbo pats R. N. ir kuriai dėl finansinių sunkumų negrąžinus paskolos 2006-07-05 buvo iškelta bankroto byla, taip pat 2006-06-01 suteikė 1.200.000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė akcininkė yra R. N. sutuoktinė M. V., su vieno procento metinėmis palūkanomis su įsipareigojimu ją grąžinti iki 2008-06-01. Tokiu būdu, žinodamas, kad paskolos nesugrąžins, R. S. veikdamas kartu su R. N. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 1.239.961,59 Lt į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. taip pat buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 223 str., padarymu, t. y. tuo, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2007-07-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą: pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (2004-07-12 nutarimo Nr. 876 redakcija) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punktą „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, ...pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama –turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą.., bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.“, neinventorizavo turto, pinigų, dokumentų, kitų vertybių, įmonės turtas ir įsipareigojimai nesutikrinti su faktiškai esamu bendrovės turtu ir prisiimtais įsipareigojimais, nepalyginta (nesutikrinta) su buhalterinės apskaitos duomenimis, finansinių atskaitomybių duomenų nepatvirtino inventorizacijų duomenimis; pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 19 straipsnio „apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 4 punktą „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“ keičiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, nesurašė buhalterinių apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktų; pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra neužtikrino dokumentų saugumo, nenustatė šių dokumentų saugojimo tvarkos, tokiu būdu neišsaugojo ir nepateikė AB (duomenys neskelbtini) banko dokumentų, paskolinės sąskaitos išrašų ir apskaitos registro, kasos knygų, kasos pajamų orderių registro, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-06-15 iki 2007-07-01 negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Baudžiamasis procesas R. S. atžvilgiu pagal BK 223 str. nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendį, kuriuo R. N. ir R. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymių, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2005-03-07 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2005-03-07 nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę;

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2008-11-05 nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis R. N. ir R. S. atžvilgiu turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Iš baudžiamojoje byloje esančių akcijų, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, paskolų bei laidavimo sutarčių matyti, kad trys fiziniai asmenys - J. M., R. M. ir G. J. pardavė savo turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku buvo R. N. per savo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už akcijas sumokėti piniginių lėšų neturėjo. Parduodant akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį ketino pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 8.128.637,11 Lt, todėl mokėtinos akcininkams piniginės lėšos už akcijas buvo pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsiskaitė su buvusiais akcininkais už įsigytas akcijas. Savaime suprantama, kad pardavus nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų mokėti valstybei nuo parduotos sandorio sumos pridėtinės vertės mokestį - 1 239 961,59 Lt, būtent ši suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau buvo sudaryta su R. N. artima bendrove - UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie kurios finansinę būklę jis žinojo, laidavimo sutartis, kuria ši laidavo, kad sumokės buvusiems akcininkams už parduodamas akcijas jei to nepadarys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nekilnojamojo turto objektus pinigines lėšas pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytiems fiziniams asmenims, t. y. buvusiems akcininkams, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavimo neprireikė. Akivaizdu, kad ši laidavimo sutartis, už kurios sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikti 1 200 000 Lt paskolą apskritai buvo betikslė, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius pirkti nekilnojamojo turto objektus, nebūtų buvusiems akcininkams sumokėta laiku, sandoris būtų laikomas negaliojančiu ir šie asmenys toliau būtų likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, tuo tarpu sumokėti už akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo piniginių lėšų, tačiau kaltinamieji laidavimo sutartį nurodo kaip pagrindą už tai suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 200 000 Lt paskolą ir palikti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ be piniginių lėšų, t. y. be jokios galimybės sumokėti valstybei atsiradusią už parduotą nekilnojamąjį turtą prievolę - pridėtinės vertės mokestį. Akivaizdu, kad suteikiant paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamieji žinojo, kad ji nei po 2 metų, nei po penkių nebus grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturės jokios galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu.

Prokuroras pažymėjo, jog iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados ir jo paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., gautus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą ilgalaikį turtą, pervedė 1 200 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikdamas bendrovę be piniginių lėšų ir vengdamas sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti PVM atsirado 2006-06-01, jos įvykdymo terminas iki 2006-06-25. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2006 m. gegužės mėn. deklaravo 1 239 962 Lt pardavimo PVM, 66 458 Lt pirkimo PVM ir 1 173 504 Lt mokėtiną į valstybės biudžetą PVM. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu prokuroras prašė kaltinimą R. N. ir R. S. pakeisti į švelnesnį, nurodant, kad ne 1 239 961,59 Lt sumą, o 1 173 504 Lt mokėtino į valstybės biudžetą PVM sumą ir padarytos žalos dydį.

Prokuroro nuomone pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neteisingai aiškino BK 182 str. numatyto nusikaltimo - sukčiavimo esminio požymio - apgaulės sampratą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojoje teisėje apgaulė išvengiant turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą, turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę. Apgaulė išvengiant turtinės prievolės naudojama siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas kaltininkui būti priverstam vykdyti prievolę (pvz., perleidžiant savo turtą kitiems asmenims ar sudarant teisinę situaciją, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji R. N. ir R. S. savo veiksmais - t. y. suteikdami 1 200 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė išvengti situacijos, sudarančios prielaidą UAB „(duomenys neskelbtini)“ būti priverstam valstybei sumokėti deklaruotą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį.

Išteisintasis R. N. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir palikti galioti 2013-07-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis R. N. ir jo gynėjas advokatas V. Paliukas bei išteisintojo R. S. gynėjas advokatas V. Karpovas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Iš prokuroro apeliacinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria R. N. ir R. S. pagal BK 182 str. 2 d. išteisinti, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

R. N. ir R. S. kaltinami tuo, kad R. N., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realias finansines galimybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. nurodė sudaryti ekonomiškai nenaudingus sandorius, o R. S., vykdydamas pastarojo nurodymus, sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ekonomiškai nenaudingus sandorius – suteikė neapdraustas nuo praradimo paskolas - 2006-05-31 beprocentę 4.243.779,00 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu tuo metu dirbo pats R. N. ir kuriai dėl finansinių sunkumų negrąžinus paskolos 2006-07-05 buvo iškelta bankroto byla, taip pat 2006-06-01 suteikė 1.200.000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė akcininkė yra R. N. sutuoktinė M. V., su vieno procento metinėmis palūkanomis su įsipareigojimu ją grąžinti iki 2008-06-01. Tokiais veiksmais kaltinamieji apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 1 239 961,59 Lt, į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu prokuroras 1 239 961,59 Lt sumą sumažino iki 1.173.504,00 Lt.

Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek R. N., tiek ir R. S. kaltės nepripažino.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas 2010-08-02 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, 2010-08-03 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, liudytojų V. M. ir J. A. parodymais.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. S., 2006-05-31 pardavė žemės sklypą su pastatu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai M. B., už 8.128.637,11 Lt ir susitarė, kad Pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pinigus perveda taip: 2163004,52 Lt Pirkėjas sumoka į AB bankas (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), padengiant Pardavėjo įsiskolinimą bankui pagal 2005-11-05 Kreditavimo sutartį Nr.5421-05IV; 1239961,59 Lt Pirkėjas sumoka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), 200000,00 Lt Pirkėjas sumoka į J. M., a. k(duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą J. M. pagal 2005-05-11 ir 2005-06-10 paskolos sutartis, 281892,00 Lt Pirkėjas sumoka į R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą R. M. pagal sutartis, kurias patvirtina 2006-05-26 pasirašytas susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M., 1273134,00 Lt Pirkėjas sumoka į J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006-05-31 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2006-05-20 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1273134,00 Lt Pirkėjas sumoka į G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006-05-31 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2006-05-20 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1697511,00 Lt Pirkėjas sumoka į R. M., a. k(duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006-05-31 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2006-05-25 Akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. 2006 m. birželio 2 d. raštu „Dėl atsiskaitymo pagal sutartį“ patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pilnai atsiskaitė ir pretenzijų neturi.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Apgaulė gali pasireikšti ir suklaidinimu dėl kaltininko turimos pareigos nukentėjusiajam. Turto savininkas, valdytojas ar asmuo, turintis prievolės teisę, gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą ar turinčio turtinę prievolę, nustatymą ar prievolės fakto nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą be kriminalinės justicijos įsikišimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Dažniausiai asmuo suklaidinamas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą ar turtinę prievolę, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikavimo duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, išvengusio turtinės prievolės, nustatymą.

Apgaulė grobiant PVM paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas, išvengiama turimos prievolės neteisėtai, panaudojant apgaulę, ir turto savininkas, dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2006-05-31 žemės sklypą su pastatu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ne R. N. ir ne R. S., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat mokestinė prievolė buvo ne R. N. ar R. S., o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jai jokie įtarimai ir kaltinimai nebuvo pareikšti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį atsirado 2006-06-01, o jo įvykdymo terminas iki 2006-06-25, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2006 m. gegužės mėnesį deklaravo 1 239 962 Lt pardavimo PVM, 66 458 Lt pirkimo ir 1 173 504 Lt mokėtiną į valstybės biudžetą PVM. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių duomenų apie pridėtinės vertės mokesčio dydį neklastojo, nepateikė tikrovės neatitinkančių duomenų.

Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro skundo argumentai, jog suteikiant 1 200 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamieji žinojo, kad ji nei po 2 metų, nei po penkių nebus grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturės jokios galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu yra nepagrįsti jokiais duomenimis. Priešingai nei nurodo prokuroras, byloje esanti Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-29 nutartis patvirtina, kad 2005 ir 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas P. M. paaiškino, kad atliekant tyrimą nebuvo vertinama visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nes buvo tiriami tik dokumentai susiję su paskolos gavimu. Tai rodo, jog atliekant tyrimą nebuvo vertinamas kitas UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ turtas. Taip pat specialistas paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. dirbo pelningai, turėjo pelno daugiau nei įsipareigojimų. Tai, kad 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebuvo nuostolinga patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje paklausta liudytoja J. A.. Dėl to, konstatuojama, kad prokuroro teiginiai, kad R. N. ir R. S. savo veiksmais, t.y. suteikdami 1 200 00 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė išvengti situacijos, sudarančios prielaidą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būti priverstai valstybei sumokėti deklaruotą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį yra nepagrįsti ir prieštarauja aptartiems duomenims.

Pažymima ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ beprocentinę 4 243 779 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 2006-05-31, t.y. tuo metu, kai dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaičiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2006-05-31 prikimo pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2006-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1239961,59 Lt sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Todėl tvirtinti tai, kad ši paskola buvo suteikta tyčia siekianti išvengti didelės turtinės prievolės, t.y. į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl apgaulės požymio taikant BK 182 straipsnio nuostatas PVM grobstymo bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. N. ir R. S. veiksmuose nebuvo nustatyta esminio sukčiavimo sudėties požymio – kaltinamųjų panaudotos apgaulės. Kolegija pažymi, kad principas in dubio pro reo įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį grįsti prielaidomis.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. N. ir R. S. pareikšti kaltinimai dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo nepasitvirtino, kaltinamieji dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti pagrįstai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankamai svarūs, leidžiantys suabejoti pirmos instancijos teismo išvada ir kaltinamųjų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Albinas AntanaitisOlegas Šibkovas