- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- I-2709-414/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00462-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. A., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui S. A. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2008 metų balandžio 23 d. ir nuo 2011 m. kovo 23 d. iki gruodžio 1d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) areštinėje jis buvo laikomas antisanitarinėse sąlygose, kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas negu nustatytas minimalus plotas teisės aktais vienam asmeniui, su rūkančiais asmenimis. Pažymėjo, kad teko miegoti ant grindų, kur lakstė tarakonai ir žiurkės, atliekant gamtinius reikalus nebuvo jokio privatumo, kamerose nebuvo pakankamai šviesos, kaupėsi drėgmė, pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vieną valandą per parą. Tokiomis sąlygomis nepatenkinami higieniniai poreikiai, nusilpsta imuninė sistema, greitai apsergama, o tinkamas gydymas nesuteikiamas. Tokios kalinimo sąlygos lėmė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9-14) nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu skundą atmesti. Atstovas nurodė, kad dėl 2008 metų laikotarpio informacijos pateikti negali, nes „Sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnalai“ saugomi tik trejus metus. Pažymėjo, kad 2011 metais pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo kovo 23-31 dienomis, gegužės 24-34 dienomis, rugpjūčio 25 dieną, rugsėjo 29 - spalio 6 dienomis, spalio 13-20 dienomis, lapkričio 11 - gruodžio 1 dienomis. Pasivaikščiojimai yra organizuojami kiekvieną dieną šviesiu paros metu, pagal sudarytą grafiką, suimtajam (sulaikytajam) sutikus pasivaikščioti. Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau Higienos norma HN 76:2010) 20 punkto nuostatos numato, kad kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Marijampolės AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios patalpos ploto 120-130 aukščio pertvara ir tai pažymėta 2011-08-02 Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. Pa-264. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad kamerose tamsu, langai nešvarūs, nes iš galiojančios 2009-12-23 Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. 1P-252 matosi, kad patalpose yra natūralus ir dirbtinis vėdinimas per orlaides, vėdinimo kanalus, įrengtos oro padavimo ir oro ventiliacijos sistemos, patalpose yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Kenkėjų kontrolė vykdoma pagal galiojančią 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį KN-P-2011/233/Nr. 64-IL-1888 su specializuota UAB „DEZINFA" dėl kenkėjų kontrolės ir naikinimo, taigi areštinėje graužikų bei parazitų nebuvo ir nėra. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tik abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai kilusius dėl jo laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Marijampolės AVPK areštinėje sąlygomis.
Skundas netenkinamas.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas 2011 metais buvo kovo 23-31 dienomis kameroje Nr. 6, gegužės 24-31 dienomis kameroje Nr. 2, rugpjūčio 25- rugsėjo 1 dienomis kameroje Nr. 6, rugsėjo 29 - spalio 6 dienomis kameroje Nr. 7, spalio 13-20 dienomis kameroje Nr. 7, lapkričio 11 - gruodžio 1 dienomis kamerose Nr. 3 ir 6. Kamerų Nr. 2 plotas 18,46 kv. m., Nr. 3-11,05 kv. m., Nr. 6-11,19 kv. m., Nr. 7-18,63 kv.m. (b. l. 60-61). Skunde pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo laikymo šiuo laikotarpiu netinkamomis sąlygomis, nes dėl 2008 metų laikotarpio informacijos atsakovas pateikti negali, nes „Sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnalai“ saugomi tik trejus metus (b. l. 50-59).
2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte buvo numatyta minimali ploto, tenkančio vienam suimtajam, norma – 3,6 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Šių Taisyklių 11-1.1 punktai nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 punktai – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skunde nurodytu laiku, praleistu Marijampolės AVPK areštinėje, atskirais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas (b. l. 60-61), todėl iš to spręstina, kad buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Skunde nurodytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo, apšvietimo, vėdinimo, parazitų gausos, sveikatos pablogėjimo ir pasivaikščiojimo gryname ore, nėra pagrįstos, nes Marijampolės AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios patalpos ploto 120-130 aukščio pertvara ir tai pažymėta 2011-08-02 Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. Pa-264 (b.l. 37-39) ir 2013-11-20 patikrinimo akte Nr. Pa-451 (b. l. 42-44), patalpose yra natūralus ir dirbtinis vėdinimas per orlaidės, vėdinimo kanalus, įrengtos oro padavimo ir oro ventiliacijos sistemos, patalpose yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas, o tai matosi iš galiojančios 2009-12-23 Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. 1P-252 (b. l. 32-36), kenkėjų kontrolė vykdoma pagal galiojančią 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį KN-P-2011/233/Nr. 64-IL-1888 su specializuota UAB „DEZINFA" dėl kenkėjų kontrolės ir naikinimo (b. l. 40-41).
Pažymėtina, jog iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad jam buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, kaip numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Marijampolės AVPK areštinės dokumentai apie pareiškėjo sveiktos būklę neišlikę (b. l. 50-59), o ir pats pareiškėjas įrodymų, kad kalinimo sąlygos lėmė sveikatos pablogėjimą, o tinkamas gydymas nebuvo suteikiamas, nepateikė. Be to, atsakovas neužfiksavo, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis dėl jo laikymo atskirai nuo rūkančių, o ir skunde nurodyta, kad pareiškėjas tik žodžiu reikalavo jį laikyti kameroje kartu su nerūkančiais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė prašymą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir skundą dėl to atmesti.
Pagal CK 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo už 2008 metų ir 2011 metų laikotarpį, kai, jo teigimu, buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl antisanitarinių sąlygų, tačiau skundą teismui jis išsiuntė tik 2015 m. balandžio 9 d. (b.l. 6), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės areštinėje buvimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui ir dėl antisanitarinių sąlygų. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą 2008 metų ir 2011 metų laikotarpiu, ją taikyti ir skundą tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.