Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei E. Anforavičienei, advokatui P. Prijalgauskui, advokato padėjėjui J. Zavadski, nukentėjusiesiems V. K., N. R., V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

A. D. 2011-10-04, apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Vilniuje, S. Stanevičiaus g. prie (duomenys neskelbtini) namo, dėl menkavertės priežasties, V. K. padarius pastabą dėl netinkamo elgesio, A. D. pagrasino, kad tuoj paauklės V. K., bei paskambino nenustatytam asmeniui kviesdamas šį ateiti. Paskui A. D. priėjo prie V. K., N. R. bei V. P. ir elgdamasis įžūliai vieną kartą kumščiu sudavė N. R. į žandą, sukeldamas jam fizinį skausmą, nenustatytas asmuo šovė į V. K., padarydamas šautinę žaizdą V. K. krūtinėje bei nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, po ko A. D. kumščiu sudavė vieną smūgį V. K. į kaklą, sukeldamas jam fizinį skausmą, bei kumščiu sudavė vieną smūgį V. P. į žandikaulį, sukeldamas jam fizinį skausmą, taip, bendrai veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011-10-04, apie 20.30 val., jis kartu su V. Č. gėrė alų prie prekybos kiosko S. Stanevičiaus gatvėje, o po to nuėjo nusišlapinti. Netoli stovėjo nukentėjusieji, vienas iš kurių jiems padarė pastabą. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu kažkuris iš nukentėjusiųjų jį pastūmė. Tada jis sudavė V. K., o vienam iš nukentėjusiųjų gynus V. K., sudavė ir jam. Įvykio metu jis niekam neskambino, į įvykio vietą nieko nekvietė, šūvių negirdėjo. Įvykio metu buvo išgėręs.

Teismo posėdyje papildomai apklaustas A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad įvykio dieną pirkdamas alų, jis matė iš matymo pažįstamą vaikiną, einantį link miško. Jis pažinojo šį jaunuolį, kuris buvo jam sakęs, kad gali padėti konfliktinėse situacijose. Matydamas, kad konfliktas gali peraugti į muštynes, jis paskambino šiam jaunuoliui ir pakvietė jį ateiti. Jau mušdamasis su nukentėjusiaisiais, jis matė, kaip iš miško atėjo pažįstamas jaunuolis ir išsitraukęs ginklą iššovė.

2011-10-04, 23.32 val., A. D. buvo nustatytas 1.17 promilių girtumas (b.l. 81).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2011-10-04, apie 21 val., jis kartu su N. R., V. P. ir A. M. buvo prie savo namo ir automobilyje gėrė alų. Tuo metu jis pamatė, kad po jo buto balkonu šlapinasi A. D. ir V. Č.. Jis jiems garsiai padarė pastabą, reikalaudamas nesišlapinti. A. D. ir V. Č. atsakė, kad kur nori, ten šlapinasi. Tuomet jis priėjo prie jų ir su jais pakalbėjo, o tada sugrįžo prie savo automobilio. Eidamas išgirdo, kad jie neva tuoj jį paauklės. Tada A. D. ištraukė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti. Girdėjo, jog prašė kažko greitai ateiti. Po skambučio, praėjus 5-10 min., prie jo priėjo A. D., V. Č. ir dar du nepažįstami vyrai, vienas jų bandė raminti kaltinamąjį, o kitas stovėjo po medžiu ir nesikišo. Tuomet A. D. trenkė N. R. į veidą, o po to vieną kartą jam į kaklą. Kaip tik tuo metu pasigirdo šūvis ir pajuto smūgį į krutinę. Mano, kad į jį šovė vyras, likęs stovėti po medžiu. Po šūvio jis pradėjo bėgti link gatvės. Jis matė, kaip paskui jį bėgo kaltinamasis, tačiau jo nepavijo.

Specialisto išvadoje Nr. 677/12(01) nurodyta, kad V. K. nustatyta nedidelė žaizda krūtinės ląstos dešinėje apdegusiais kraštais. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2011-10-04. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 16-17).

2011-10-05, 00.09 val., V. K. buvo nustatytas 1.65 promilių girtumas (b.l. 22).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. K. atpažino A. D. kaip asmenį, kuris 2011-10-04, apie 21 val., prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu sudavė jam vieną smūgį į kaklą, bei N. R. į veidą (b.l. 26-28).

Apklaustas teisme nukentėjusysis N. R. parodė, kad 2011-10-04, apie 21 val., buvo stovėjimo aikštelėje prie S. Stanevičiaus g. 47 namo, Vilniuje. V. K. padarė pastabą A. D. ir V. Č., kurie šlapinosi prie namo balkono. V. K. buvo nuėjęs prie jų pakalbėti, o vėliau sugrįžo prie automobilio. Matė, kad A. D. tuo metu kažkam paskambino. Po kiek laiko nuo S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo atėjo dar du vaikinai, kurie kartu su kaltinamuoju bei V. Č. priėjo prie jų. Tada kaltinamasis sudavė jam į veidą, o po to trenkė ir V. K.. Po gauto smūgio jis pabėgo link S. Stanevičiaus g. 45 namo, o bėgdamas išgirdo šūvį. Kas šovė ir kur, nežino. Kai sugrįžo, įvykio vietoje jau buvo pareigūnai, o V. K. pasakė, kad šovė į jį.

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. R. nurodė, kad A. D. panašus į asmenį, kuris 2011-10-04, apie 21 val., prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, sudavė jam smūgį į veidą (b.l. 37-39).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2011-10-04, apie 21 val., jis kartu su V. K., N. R. ir savo drauge A. M. buvo prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Jie iš pradžių gėrė alų V. K. automobilyje, o paskui visi buvo išlipę iš automobilio. Tuo metu jie pamatė, kad kaltinamasis ir V. Č. šlapinasi po V. K. balkonu. Jis ir V. K. jiems padarė pastabą, į kurią A. D. su V. Č. sureagavo agresyviai, pradėjo rėkti, kad jie ieško problemų. Tada prie jų nuėjo V. K.. Kai jis sugrįžo, prie jų priėjo ir kaltinamasis su V. Č.. Matė, kad A. D. artėdamas link jų kažkam skambino, bet apie ką kalbėjo, jis negirdėjo. A. D. buvo agresyviai nusiteikęs, tik priėjęs trenkė jam kumščiu į žandikaulį iš dešinės pusės, jis nuo smūgio nukrito. Vėliau iš kitų nukentėjusiųjų sužinojo, kad A. D. taip pat sudavė smūgį ir N. R., bei šūviu į krūtinę buvo sužalotas V. K..

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. P. atpažino A. D. kaip asmenį, kuris 2011-10-04, apie 21 val., prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė jam smūgį į veidą (b.l. 44-46).

Apklausta teisme liudytoja A. M. parodė, kad 2011-10-04, apie 20 val., ji kartu su V. P., N. R. bei V. K. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje S. Stanevičiaus gatvėje. V. K. su V. P. pamatė A. D. su V. Č., kurie šlapinosi po vieno iš namų balkonų. V. K. su V. P. nuėjo prie jų paprašyti, kad jie to nedarytų. Paskui, jiems grįžtant prie automobilio, ji girdėjo, kad A. D. jiems šaukė, kad turės dėl to problemų. Ji matė, kaip kaltinamasis kažkam skambino. Po 5 minučių prie jų priėjo A. D., V. Č. ir A. Z.. Tuomet A. D. puolė muštis, bandė suduoti V. P., bet pirmą kartą nepataikė, o paskui sudavė kumščiu į veidą. V. P. nuo smūgio nukrito. Paskui kaltinamasis nuėjo prie kitų nukentėjusiųjų. Ji pakėlė V. P. ir jie kartu nuėjo prie stotelės, todėl kas vyko toliau, ji nebematė. Tuo metu, kai vyko muštynės, nuo pamiškės atbėgo dar vienas vyras, kuris arti prie visų vyrų nepriėjo. Jai su V. P. einant link stotelės, ji girdėjo šūvį, bet kas šovė ir iš kurios pusės nematė.

Apklaustas teisme liudytojas R. Š. parodė, kad 2011-10-04, apie 21.04 val., patruliuodamas su O. K. nuvyko prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, kur jų laukė V. K.. Nukentėjusysis nurodė, kad būdamas savo buto Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini), balkone, pamatė, kad A. D. šlapinasi prie jo balkono. V. K. parodė šūvio padarytą sužalojimą.

Apklaustas teisme liudytojas V. Č. parodė, kad 2011-10-04, apie 21 val., su A. D. gėrė alų lauke prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, po ko ant krūmų nusišlapino. Tuomet prie jų priėjo nukentėjusieji ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tačiau jis greitai pasibaigė ir nukentėjusieji nuėjo prie savo automobilio. Pamatę, kad nukentėjusieji prie automobilio vartoja alkoholį, jis su A. D. priėjo prie jų ir padarė pastabą dėl gėrimo. Tuomet tarp A. D. ir vieno iš nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Kas pirmas pradėjo, jis nežino. Susistumdymo metu prie jų prisijungė A. Z.. Iš kur jis atsirado, jis nežino. Konfliktui pasibaigus jie visi išsiskyrė. Jokio ginklo jie neturėjo, kas galėjo šauti, nežino.

Apklaustas teisme liudytojas A. Z. parodė, kad 2011-10-04, apie 21 val., šalia S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, pamatė pažįstamą A. D., kuris buvo su savo bendradarbiu V. Č.. A. D. pasakė, kad nukentėjusieji padarė jiems pastabą, kad jie šlapinosi, jis taip pat pasakė, kad nukentėjusieji vartoja alkoholį prie automobilio, po ko, tikėtina, taip pat norės nusišlapinti. Tada jie kartu nuėjo prie nukentėjusiųjų ir padarė pastabą dėl alkoholio gėrimo, tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštines. Muštinėse dalyvavo kaltinamasis ir nukentėjusieji. Kas pradėjo muštines, nepamena. Jis ir V. Č. nesimušė. Kai muštynės pasibaigė, jie nuėjo pas A. D. į namus. Jie ginklo neturėjo ir šūvio garso negirdėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje (b.l. 5).

Apžiūrėjus butą S. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame 2011-10-04 buvo rastas A. D., joks ginklas nebuvo rastas (b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausti teisme tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji ir liudytojai paaiškino, kad A. D. sudavė vieną smūgį N. R. į veidą, V. K. į kalą, tada nepažįstamas asmuo iššovė V. K. į krutinę, ir A. D. sudavė vieną smūgį V. P. į žandą. A. D. veiksmai suduodant smūgius nukentėjusiesiems į galvą vertintini kaip fizinis smurtas, sukėlęs fizinį skausmą. Be to, ištirtais įrodymais nustatyta, kad konflikto metu, iki fizinio smurto panaudojimo, A. D. skambino teismo nenustatytam asmeniui, ir kvietė jį atvykti padėti. Tokius skambučio motyvus išdėstė teisme apklaustas A. D., kuris nurodė, kad nukentėjusiųjų skaičiui esant didesniam, o konfliktui stiprėjant, jis norėjo papildomos jėgos savo pusėje. Kaip nustatyta apklaustų nukentėjusiųjų parodymais, po A. D. skambučio į įvykio vietą atvykęs asmuo ir panaudojo šaunamąjį ginklą, iššaudamas juo į V. K. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą. Toks kaltinamojo elgesys – fizinio smurto vartojimas ir bendrininko šaunamojo ginklo vartojimas, vertintini kaip įžūlus elgesys. Be to, nustatyta, kad įvykio metu A. D. žodžiu grasino nukentėjusiesiems. A. D. grasino ir įžūliai elgėsi dėl menkavertės priežasties, kaip pretekstą savo smurtiniam elgesiui panaudojęs nukentėjusiųjų jam padarytą teisingą pastabą dėl nederančio elgesio viešoje vietoje. A. D. smurtinis elgesys buvo atsakas nukentėjusiesiems į jų pilietišką elgesį. Savo elgesiu A. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Baigiamosiose kalbose A. D. gynėjas prašė taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Viena iš sąlygų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką.

Svarstant klausimą dėl pripažinimo kaltinamajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, teismas atsižvelgia į įstatymo aiškinimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-397/2010). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismai, konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, savo sprendimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-444/2010).

A. D. buvo apklaustas du kartus teisme ir tris kartus ikiteisminio tyrimo metu. Visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios apklausos teisme metu A. D. paaiškino, kad įvykio metu jis niekam neskambino ir kitų asmenų dalyvauti įvykyje nekvietė. Šūvio įvykio metu jis negirdėjo, kas galėjo šauti – nežino. Teismo posėdyje baigiant įrodymų tyrimą gynėjo prašymu papildomai apklaustas A. D. paaiškino, kad įvykio metu jis skambino iš matymo pažįstamam asmeniui ir kvietė jį atvykti į įvykio vietą, kad prireikus muštis su nukentėjusiaisiais, jo pusėje būtų daugiau žmonių. Šis asmuo, kuriam skambino A. D., į įvykio vietą atvyko ir šovė į V. K. bei jį sužalojo. Matyti, kad A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą apklausiant jį teisme skiriasi nuo jo parodymų, duotų papildomai apklausiant teisme, kas teismo vertinama kaip parodymų keitimas. Tačiau netgi papildomai apklaustas teisme A. D. nebuvo iki galo nuoširdus ir neatskleidė savo bendrininko tapatybės, kurią, teismas neabejoja, jis žino. Juk jis pats paaiškino, kad įvykio metu skambino šiam asmeniui, kalbėjo su juo ir šis asmuo atvyko į įvykio vietą. Tai rodo, kad A. D. turėjo šio asmens telefono numerį, A. D. paskambinus, šis asmuo nedelsiant atvyko į įvykio vietą ir panaudojo ginklą prieš asmenis, su kuriais A. D. konfliktavo. Aplinkybės dėl kito asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir jo vaidmens yra esminės, kadangi jos yra inkriminuotos A. D., ir jų pripažinimas ar nepripažinimas, bei teisingų parodymų apie jas davimas apibūdina, ar kaltininkas visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus veiksmus, ar ne. Be to, A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik po pilno įrodymų tyrimo davęs papildomus paaiškinimus. Šis jo prisipažinimas yra susijęs su prašymu taikyti BK 38 str. nuostatas, todėl teismas mano, kad A. D. prisipažinimas yra sąlygotas siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne savo veiksmų kritiško vertinimo, siekio teisingai atskleisti visas įvykio aplinkybes. Teismui nenustačius A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, teismas netaiko Lietuvos Respublikos BK 38 str.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

A. D. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK už šios nusikalstamos veikos padarymą numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arešto ir laisvės atėmimo bausmes. teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad jam skirtina bausmė mažesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011-10-04, 23.35 val., iki 2011-10-05, 16.30 val. (1 parą). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 4160 litų (32 MGL) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2011-10-04 iki 2011-10-05 (1 parą) ir galutinę bausmę paskirti 3900 litų (30 MGL) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.