Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-24 · Byla Nr. N-444-3151-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
N-444-3151-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3151/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimo P. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. spalio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2008 m. spalio 6 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė, apgadindamas abi transporto priemones. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 70 ir 132 punktų reikalavimus.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimu P. R. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 4000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Transporto priemonę „Iveco 35C11“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta grąžinti savininkui ar jo įgaliotam asmeniui tik sumokėjus paskirtą baudą

Šalies argumentai

P. R. kaltu teisme neprisipažino, teigė, kad transporto priemonę vairavo bei autoįvykį sukėlė E. Š., kuriam jis perdavė vairuoti automobilį, nes buvo neblaivus. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepasirašė bei įvykio aplinkybių nepaaiškino todėl, kad dėl autoįvykio nėra kaltas.

Tačiau, teismo konstatavimu, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno S. N. paaiškinimai, pagal kuriuos asmenį, vairavusį transporto priemonę, jam nurodė nukentėjęs asmuo iš karto po autoįvykio, o P. R., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenurodė E. Š. kaip vairavusio automobilį asmens. Nukentėjęs E. M. 2008 m. spalio 6 d. paaiškinime nurodė, kad nuo „Iveco 35C11“ vairuotojo sklido alkoholio kvapas (b.l. 12), o teisme paaiškino manęs, kad automobilį vairavo P. R., tačiau automobilį vairavusio asmens nematęs. Nurodė, kad prie jo automobilio pirmasis pribėgo E. Š., jis pasiteiravo, ar nėra nukentėjusiųjų, tačiau nesakė, kad vairavo automobilį. Analogiškus parodymus davė liudytojas A. M., kuris patvirtino taip pat nematęs, kas vairavo transporto priemonę, tačiau parodė, kad prie automobilio stovėjęs P. R. buvo neblaivus. Abu liudytojai nenurodė, kad P. R. prieštaravo protokolo surašymui ar nurodė kitą asmenį, kuris vairavo transporto priemonę. Vertinant liudytojų parodymus atsižvelgta į tai, kad pagal A. M. paaiškinimus jo sūnus yra suinteresuotas kuo greičiau gauti žalos atlyginimą, nes neblaiviam darbuotojui padarius žalą, ją tektų atlyginti ne draudimo kompanijai, o darbdaviui.

Nustatyta, kad byloje yra policijos pareigūno T. V. du tarnybiniai pranešimai. Pirmajame pažymėta, kad automobilį vairavo P. R. ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l. 10). Šis policijos pareigūnas, apklausiamas teisme dėl pastarojo tarnybinio pranešimo, parodė, kad žinias apie asmenį, kuris vairavo automobilį, įrašė pagal nukentėjusiojo paaiškinimą. Kitame tarnybiniame pranešime šis liudytojas išdėstė P. R. pripažinimą, kad jis vairavo transporto priemonę (b.l. 11). Teisme policijos pareigūnas patvirtino, kad P. R. prisipažino vairavęs transporto priemonę, nors vėliau pradėjo tai neigti. Liudytojas T. V. neparodė, kad P. R. nurodė E. Š. kaip asmenį, vairavusį automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad liudytojas E. Š., apklausiamas 2008 m. lapkričio 4 d., abejojo dėl autoįvykio aplinkybių bei datos. Iš pradžių jis parodė, kad autoįvykis įvyko pirmadienį prieš savaitę iki teismo posėdžio, o vėliau tvirtino, kad prieš dvi savaites. Liudytojai E. M. ir A. M. neparodė, kad E. Š. prisipažino vairavęs transporto priemonę, kad jie matė, jog „Iveco 35C11“ vairavo ir autoįvykį sukėlė E. Š. E. Š. nei sulaukė policijos pareigūnų, nei vėliau informavo policiją, kad vairavo transporto priemonę. To nenurodė policijos pareigūnams ir P. R.. Liudytojas S. N. parodė, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš kažkur atsiradęs E. Š. nurodė, kad jis vairavo „Iveco 35C11“.

Teismas nusprendė, kad liudytojo E. Š. parodymai byloje yra melagingi. Nurodyta, kad šio asmens paaiškinimas, jog jis iš įvykio vietos išvyko namo atsivežti dokumentų, niekuo nepagrįstas (jo niekas neprašė įvykio vietoje pateikti dokumentus, todėl negalima nustatyti, kad jų jis neturėjo). Bylos dokumentuose nėra žinių apie šį asmenį, nei vienas liudytojas nematė, kad transporto priemonę vairavo būtent jis. P. R. T. V. prisipažino pats vairavęs transporto priemonę. E. Š. apie dalyvavimą autoįvykyje iki bylos nagrinėjimo teisme Kelių policijos valdybai nepranešė. Nors jis nėra J. Š. TŪB “Kratonas” darbuotojas, P. R. paaiškinimu, jis yra jo senas draugas, todėl teismas konstatavo turįs pagrindo manyti, kad remdamasis šio asmens parodymais P. R. siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1588 (b.l. 8) patvirtino, kad P. R. vengė neblaivumo patikrinimo. P. R. pripažino, kad buvo neblaivus. Apie nuo jo sklidusį alkoholio kvapą yra duomenų tarnybiniuose pranešimuose bei nukentėjusiojo asmens paaiškinime. Teismas padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog P. R. neblaivus vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET 14, 70, 132 ir 9 punktų reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Teismo konstatavimu, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė įrodyta, tačiau jame suklysta nurodant ATPK straipsnius, todėl, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, šios nuorodos keistinos į ATPK 127 straipsnio 3 dalį, atitinkančią padaryto pažeidimo esmę. Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (apie ją nuspręsta ir iš policijos pateiktų duomenų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjui paskirta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

III.

Apeliaciniu skundu P. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą ir sprendimą negrąžinti automobilio panaikinti. Apeliantas mano, kad jis nubaustas nepagrįstai. Pažymi visą laiką teigęs, kad transporto priemonę autoįvykio metu vairavo jo pažįstamas E. Š., nes jis dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir automobilio vairuoti negalėjo (jis tik sėdėjo šalia E. Š.). Nurodo, kad po įvykio E. Š. iš karto, pribėgęs prie kito automobilio, paklausė ar nėra sužeistų, ar nereikia kokios nors pagalbos. Kadangi jis dokumentus buvo palikęs savo automobilyje, nuskubėjo jų pasiimti. Apeliantas pažymi, kad lengvojo automobilio vairuotojas ir keleivis nenurodė, kad būtent jis vairavo automobilį „Iveco 35C11". Policijos pareigūnai atvyko vėliau ir, kadangi jis buvo prie automobilio ir automobilis priklausė jam, apkaltino jį sukėlus autoįvykį, tuo labiau, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apeliantas teigia policijos pareigūnams nurodęs, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris nuskubėjo pasiimti savo dokumentų. Paaiškina atsisakęs pasirašyti dokumentus ir tikrintis blaivumą, nes buvo tik keleivis. Teigia, kad baigiant forminti įvykį, su dokumentais atėjo E. Š., tačiau policijos pareigūnai tuo, kad jis vairavo automobilį, nepatikėjo, nors autoįvykio, kas vairavo automobilį, nematė. Apelianto teigimu, su juo buvo elgiamasi kaip su antrarūšiu, o E. Š. net neišklausytas. Nurodo, kad jo ir E. Š. versijos nebuvo paneigtos, tačiau teismas nenorėjo jo išteisinti. Apeliantas pažymi, kad automobilis nebuvo grąžintas nepagrįstai, nes įmonės, kuriai priklauso automobilis, kaltės nėra, tačiau ji kiekvieną dieną patiria nuostolius dėl automobilio nepanaudojimo ir jo saugojimo aikštelėje. Paaiškina, kad E. Š. teisme jaudinosi, dėl to galėjo suklysti dėl įvykio datos, be to, būdamas sąmoningas pilietis, nuskubėjo atsinešti dokumentų, nors jų niekas neprašė. Nurodo, jog visiškai logiškas E. M. noras greičiau gauti žalos atlyginimą, jis įvertintas teismui palankia linkme nepagrįstai.

Atsiliepimas

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad P. R. policijos patruliams, atvykusiems į eismo įvykio vietą, prisipažino vairavęs automobilį, kito asmens neminėjo. Nei E. Š., nei P. R. apie E. Š. dalyvavimą autoįvykyje iki bylos nagrinėjimo teisme Kelių policijos valdybai nepranešė. Mano, kad teismas nepagristai perkvalifikavo P. R. veiką, nes medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1588 nurodyta, kad P. R. vengė neblaivumo patikrinimo, t.y. jam nebuvo nustatytas neblaivumas (pagal 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo" 11, 11.4, 11.4.1-11.4.4 punktus, nustačius neblaivumą, turi būti nurodomas ir neblaivumo laipsnis). Pažymima, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus (ATPK 27 str.) ir vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlęs pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsiliepime nurodoma, jog pažeidimą policijos pareigūnai nustatė vykdydami savo tarnybos užduotį, įrodymų, kad jie atliko neteisėtus veiksmus, byloje nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato, kad <...> KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), kai jį padaro neblaivus (girtas) <...> asmuo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Nors P. R. padaręs nurodytą pažeidimą nepripažįsta, teigia, kad automobilį vairavo E. Š., kuris, atvykus policijos pareigūnams, buvo išėjęs pasiimti dokumentų, iš policijos pareigūno T. V. tarnybinio pranešimo (b.l. 11) matyti, kad jam su pareigūnu S. N. atvykus į nurodytą autoįvykio vietą, P. R. pripažino vairavęs automobilį, paaiškino, kad priešais važiavusiam automobiliui padėjus stabdyti, jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo galą. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas E. M. įtarė, jog P. R. yra neblaivus, todėl pastarasis buvo nuvestas blaivumui patikrinti. Duomenų apie tai, kad P. R. blaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matuokliu įvykio vietoje, bylos medžiagoje nėra. Iš pateikto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1588 (b.l. 8) matyti, kad P. R. pagal išorinius požymius buvo sunkaus girtumo laipsnio, tačiau detaliau pasitikrinti girtumą atsisakė. P. R. pripažįsta įvykio metu buvęs neblaivus, nors turėjo tokią galimybę, kito automobilį vairavusio asmens nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei policijos pareigūnams iš karto po eismo įvykio jis nenurodė. Nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad, pradėjęs stabdyti, pajuto smūgį į vairuoto automobilio galinę dalį. Teigė, kad nuo pažeidėjo sklido alkoholio kvapas. Teismo posėdyje jis paaiškino kitą automobilį vairavusio asmens nematęs. E. Š., kuris teigė vairavęs automobilį „Iveco“, pripažino, kad apie pažeidimo padarymą policijai nepranešė, negalėjo tiksliai nurodyti įvykio datos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pripažinus, kad E. Š. yra jo draugas, teismas jo parodymais pagrįstai nesirėmė, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Abejoti nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų paaiškinimais nenustatyta pagrindo.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog bylos medžiagoje yra duomenų, jog P. R. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus (vairuodamas automobilį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, vengė blaivumo patikrinimo), jo veika pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kvalifikuota nepagrįstai (blaivumo patikrinimo vengimas nėra prilygintinas neblaivumui). Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, tik tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nurodyti kitus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytus pažeidimus, kurie protokole nebuvo aptarti, ir paskirti už jų padarymą administracines nuobaudas jis neturi teisės (byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas vengus blaivumo patikrinimo nebuvo suformuluotas (jame nurodyta, kad P. R. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tuo tarpu tai patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra pakankamai). Konstatuotina, jog nurodyti P. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai vertintini kaip esminiai, tokie, kurių teismas pats negali ištaisyti, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, grąžinant bylą Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, o apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

P. R. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Grąžinti UAB „Kratonas“ 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtus 4000 litų baudos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas PiličiauskasVirgilijus Valančius