- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1-3312-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45730-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 139 MGL bauda (5233 eurai),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 11.40 val., Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje ties pastatu Nr. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Superb, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad per paskutinius 20 metų labai mažai vartoja alkoholio dėl darbo pobūdžio ir sveikatos, nes žino, jog jo organizmas sunkiai skaido alkoholį. Paaiškino, kad alkoholį vartojo rugsėjo 19 d., išgėrė su draugu, kitą dieną nėjo į darbą, o penktadienį pasijautė blaivus, todėl sėdo vairuoti, nes reikėjo nuvažiuoti pas vieną klientą. Kai jį sustabdė, davė papūsti, ir kai pamatė rezultatą, suprato, kad organizmas jį pavedė, prisipažino, davė kraujo atlikti tyrimams. Pareigūnams pasakė, kad vartojo alkoholį prieš kurį laiką, pareigūnas ir gydytoja pasakė, kad jis atrodo visiškai blaivus, iš esmės taip ir buvo, tik jo kraujas ir smegenys skirtingai reaguoja į alkoholį. Paaiškino, kad jam buvo šokas, prašė sutrumpinto įrodymo tyrimo, nebandė nieko slėpti ar išsisukti. Nurodė, kad supranta, jog padarė pažeidimą, sutiks su bet kokia bausmės rūšimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nors buvo baustas, bet tai nesusiję su alkoholio vartojimu, per 10 metų padarė tik lengvus KET pažeidimus, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat parodė, kad automobilis priklauso jo motinai, dabar jis stovi, planuoja jį parduoti.
Prašymą atleisti A. A. nuo atsakomybės, perduodant jai pagal laidavimą, pateikusi G. A. paaiškino, kad A. A. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja. Paaiškino, kad yra pensininkė, tačiau vis dar dirba, turi firmą, kuri užsiima buhalterine apskaita, o sūnus jos firmoje konsultuoja teisiniais klausimais. Automobilis priklauso jai, nusipirko jį tam, kad galėtų važiuoti pas klientus, bet paskutiniu metu nebesinaudojo, automobilį naudojo sūnus. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus, pirmiausia negalėjo jam prisiskambinti, o vėliau jis paskambino ir pasakė, kad sulaikytas policijos komisariate. Nurodė, kad su sūnumi dažnai bendrauja, santykiai atviri, be to, bendrauja ir kaip įmonės, kurioje jis dirba, direktorė, kadangi darbus jis turi atlikti., atsakingas už juos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad dėl veikos labai gailisi (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 11.40 val., Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., pastebėjo važiuojantį automobilį ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Automobilis buvo sustabdytas Ąžuolyno gatvėje. Vairuotojas pateikė automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, pagal kurį buvo nustatyta vairuotojo tapatybė - A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraudamas su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį specifinį alkoholio kvapą. Paklausė vairuotojo, ar pastarasis prieš važiuojant vartojo alkoholinius gėrimus, A. A. pasakė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo 2018-09-20 d. vakare. Alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARDJ-0002 vairuotojui nustatytas 2,16 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys (b.l. 12).
Alkotesterio Drager Alkotest parodymų kvite nurodyta, kad A. A. 2018 m. rugsėjo 21 d. 11.59 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 7, 8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9505/2018(01) nurodyta, kad A. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 procentų (promilės) etilo alkoholio (b.l. 10).
Emprekis vertinimu Škoda Superb 1,8 TSI Comfort M6 transporto priemonės vidutinė kaina be PVM -3934 eurai, PVM -826 eurai, kaina su PVM- 4760 eurų (b.l. 26). VĮ Regitros duomenų bazėje automobilio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku nurodyta G. A. (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad A. A. 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 11.40 val., Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje ties pastatu Nr. 5, vairuojantis automobilį Škoda Superb, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas, ir, patikrinus alkotesteriu, nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Vėliau, nuvykus į Priklausomybės ligų centrą, paimtas kraujas, kuriame mažiausia etilo alkoholio koncentracija nustatyta 2,12 promilių. Šios aplinkybės nustatytas pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, kai jis pripažino, kad vairavo automobilį, prieš tai būdamas išgėręs alkoholio, paaiškindamas, jog jo organizmas sunkiai skaldo alkoholį, todėl jis paprastai kelias dienas po to, kai vartoja alkoholio, nevairuoja transporto priemonės, o šiuo atveju jis jautėsi jau blaivus, todėl, kadangi reikėjo nuvykti pas klientą, sėdo prie automobilio vairo. Pažymėtina, jog kaltinamojo parodymai, kuriais jis pripažino nurodytas faktinės aplinkybes, buvo nuoseklūs viso proceso metu, t. y. jis savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atitinkamas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo sulaikymu, neblaivumo nustatymu alkotesteriu ir pan., patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K., alkotesterio kvite užfiksuota informacija. Konkretų alkoholio koncentracijos kraujyje – t. y. 2,12 promilių – dydį patvirtina specialisto išvada.
Taigi teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymi, kad nurodytais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad A. A. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės (t. y. 2,12 promilės) alkoholio, pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Sprendžiant klausimą dėl A. A. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį - anksčiau teistas vieną kartą kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 33), baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda nebegaliojanti (b. l. 34), dirba (b. l. 35), duomenų apie jo gydymą nuo psichikos / priklausomybės ligų, byloje nėra.
Teisiamojo posėdžio metu A. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skiriant jo motiną G. A.. G. A. pateikė prašymą atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jai pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodoma, kad yra kaltinamojo mama, juos sieja artimi santykiai, A. A. dirba jos įmonėje UAB „Apskaitos ir teisės sistema“, šiuo metu gyvena pas ją, automobilis iš kaltinamojo bus paimtas ir parduotas, tikslu apmokėti paskirtas baudas. Nurodoma, jog A. A. nėra žmogus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, todėl mano, kad jos įtakos pakaks tam, kad jis ateityje ne tik nesėstų už vairo apsvaigęs, bet ir kad visai nebevartotų alkoholio.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, numatytos keturios privalomos sąlygos nurodyto instituto taikymui, o būtent:
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. A. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas negali būti taikomas, kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų minėtoms nuostatoms taikyti – aplinkybės, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.. Kaip minėta, kaltinamasis yra teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei jam skirta galutinė bausmė – 139 MGL dydžio bauda, kuri pagal bylos informaciją bei asmens paaiškinimus, baigiama sumokėti (t. y. ji dar nėra sumokėta). Taigi akivaizdu, jog teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis laikosi pozicijos, kad nors jis teistas, tačiau už visai kito pobūdžio nusikalstamą veiką, o už nusikalstamą veiką, susijusią su alkoholio vartojimu, nėra teistas, dėl ko, jo nuomone, galima taikyti laidavimą, visgi minėti argumentai nepripažintini teisiškai reikšmingais, nes, kaip jau nurodyta, įstatymas įtvirtina imperatyvią sąlygą galimybei taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį – asmuo neturi būti anksčiau padaręs nusikalstamos veikos, neišskiriant nusikalstamos veikos pobūdžio ir pan.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. A. ir G. A. prašymas atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. A. atsakomybei, netenkintinas.
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti švelniausios rūšies bausmę – baudą. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant tai, kad viso proceso metu kaltinamasis prisipažino dėl reikšmingų aplinkybių, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl skirtina bauda, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, artimesnė minimaliam baudos dydžiui, numatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą (redakcija nuo 2017 m. spalio 6 d.), už nesunkų nusikaltimą baudos dydis numatytas nuo 50 iki 2 000 MGL).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, į kaltinamojo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį, sunkumus sumokant ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą ir kt., sprendžia, kad yra tikslinga A. A. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus.
A. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones – jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,12 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į konkretų neblaivumo laipsnį (pakankamai daug viršijantis žemutinę neblaivumo laipsnio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę vairavimo atveju ribą), tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.
A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 27 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini0) – paėmimas, tą pačią dieną paėmus vairuotojo pažymėjimą, surašyta pažyma (b. l. 23-25). Taigi nesant duomenų, jog nepaisant vairuotojo pažymėjimo paėmimo, kaltinamasis vis tiek būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, t. y. atsižvelgiant į tai, jog realiai minėta teise kaltinamasis nesinaudoja nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., teismas sprendžia, kad yra pagrindas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo minėtos dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę – turto (uždraustos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų) konfiskavimą. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 75 str. 3 d.). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Byloje esančiuose VĮ „Regitra“ duomenyse užfiksuota, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o G. A., kaltinamojo motinai (b. l. 27). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, į tai, kad automobilis priklauso ne jam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. A. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę, t. y. 4760 eurų (b. l. 26) (pastebint, jog byloje nėra duomenų, kad minėtame dokumente nurodyta tokios markės automobilio vidutinė vertė būtų akivaizdžiai neteisinga, neatitiktų konkretaus automobilio vertės, įvertinus, be kita ko, ir duomenis viešai prieinamuose skelbimų puslapiuose apie nurodytos markės, pagaminimo metų automobilių vertę ir pan.).
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3000 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti bausmę – 40 MGL, t.y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
A. A. nustatyti 1 (vienerių) metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę ir konfiskuoti iš A. A. automobilio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4760 (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) eurų valstybės naudai (BK 72 str. 5 d.).
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šį vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei Regitra.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.