- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 2-1285-850/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00244-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Ieškovas
- religinės bendrijos Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Tauragės apylinkės duomenys neskelbtini rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant duomenys neskelbtini, dalyvaujant ieškovės religinės bendrijos Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios atstovei advokato padėjėjai duomenys neskelbtini, atsakovui duomenys neskelbtini, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės religinės bendrijos Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios ieškinį atsakovui duomenys neskelbtini dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė religinė bendrija Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo duomenys neskelbtini (toliau - atsakovas) 2674,69 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo dienos, kada skola turėjo būti grąžinta iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, t.y. 80,24 Eur žyminį mokestį, 280 Eur už advokato padėjėjo paslaugas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-06-27 atsakovas su ieškove pasirašė susitarimą dėl 2674,69 Eur žalos apmokėjimo (toliau tekste – Susitarimas), pagal kurį nuo susitarimo dienos kas mėnesį atsakovas turėjo pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą po 43,44 Eur ieškovei padarytai turtinei žalai padengti, tačiau, nors 2016-04-21 ir 2018-01-19 pretenzijomis atsakovui buvo priminta apie įsiskolinimą, nurodytos sumos atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Dublike ir teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad pasirašydamas Susitarimą atsakovas laisva valia, be jokio persekiojimo, sutiko su visomis jo sąlygomis, jis dalyvavo vidiniame žalos nustatymo tyrime, turėjo galimybę pateikti savo argumentus, tačiau to nepadarė. Žala ieškovei padaryta dėl netinkamo atsakovo paramos panaudojimo ir apskaitymo, kadangi atsakovas tinkamais apskaitos dokumentais nepagrindė jam tyrimo protokoluose nurodytos paramos panaudojimo, kurią jis buvo pervedęs į savo asmeninę sąskaitą – kai kurios sumos atsakovui buvo sumokėtos du kartus, tai yra jas gaudavo iš ieškovės, taip pat nurašydavo ir iš Biržų metodistų bažnyčios sąskaitos. Pasikliaudama atsakovo pažadu atlyginti žalą, ieškovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti šalių susitarimu. Atsakovui taip pat panaikinti įšventinimai.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstai kvalifikuojamas kaip turtinis reikalavimas, nes šiuo atveju šalis siejo darbo santykiai, nes atsakovas nuo 2007-05-01 darbo sutarties Nr. 73 pagrindu dirbo kunigo pareigose, todėl šis ginčas apylinkės teismui nėra teismingas – turėjo būti atliktas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje. Maždaug nuo 2013 metų vidurio prasidėjo jo, kaip dvasiškio persekiojimas iš centrinės metodistų bažnyčios būstinės Kaune, nes jis, siekdamas plėsti bažnyčios įtaką kreipėsi į privačius asmenis, įstaigas ir kitus partnerius ir iš jų gavo lėšų kaip labdarą, kurios buvo pervedamos per bažnyčios sąskaitą. Šios lėšos buvo naudojamos tik bendruomenės poreikiams, savo naudai atsakovas jomis nepasinaudojo, tačiau jo asmeninis konfliktas su Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios vadovu šio klausimo neleido išspręsti taikiai. Žalos ieškovei nepadarė, pretenzijas jam galėtų reikšti nebent draugai Amerikoje ir Norvegijoje, kurių pagalbos jis prašydavo ir kurie pervesdavo pinigus. Jie nereikalaudavo iš jo jokių raštų apie lėšų panaudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. birželio 27 d. sudarė rašytinį Susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovei atlyginti 2674,17 Eur (9235,17 Lt) žalą periodiniais bent 43,44 Eur (150 LT) mokėjimais kas mėnesį, o visa žala turėjo būti kompensuota iki 2017 m. gruodžio mėn. (Susitarimo 2.3. punktas). Iš ieškinio turinio ir ieškovės atstovės paaiškinimų teisme darytina išvada, kad žala pasireiškė tuo, jog atsakovas, būdamas ieškovės teritorinio padalinio – Biržų jungtinės metodistų bažnyčios kunigu, teisės aktų nustatyta tvarka nepagrindė dalies gautos paramos sumos, kurią jis persivedė į savo asmeninę sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas per Susitarime nurodytą laiką žalos nesumokėjo, nors jam 2016-04-21 ir 2018-01-19 pretenzijoms buvo priminta apie pareigą padengti žalą (b.l. 13-14). Tokiu būdu, Susitarimo šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė pagrįstai ieškinį grindžia vadovaujantis civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normomis, taigi tai nėra darbo ginčas.
Atsakovas ieškinį neigia tuo, kad Susitarimas sudarytas dėl ieškovės panaudoto prieš jį ir jo sutuoktinę persekiojimo iš centrinės būstinės Kaune, tai yra, teigia iš esmės Susitarimą esant negaliojančiu.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Lietuvos duomenys neskelbtini savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Toks sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
CK 1.91 straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas.
Teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog Susitarimas atsakovo pasirašytas ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo pagrindu. Ieškovė, pasiūlydama atsakovui sudaryti Susitarimą, siekė susigrąžinti atsakovo pasisavintų pinigų dalį, o atsakovas, pripažindama realų pinigų trūkumą, sutiko juos grąžinti dalimis, t.y. Susitarimas atitiko abiejų šalių interesus. Byloje nenustatyta, kad toks pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, taigi atsakovo nurodytas aplinkybes negalima vertinti kaip atitinkančias CK 1.91 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad net ir įrodžius, jog tam tikras sandoris sudarytas ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo pagrindu, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuomet, jei ieškinį pareiškia nukentėjusioji šalis. Šiuo atveju atsakovas, nors save šioje situacijoje ir laiko nukentėjusiuoju, priešieškinio su prašymu pripažinti Susitarimą negaliojančiu nepateikė, todėl teismas šių aplinkybių vertinti dispozityvioje byloje negali. Iš Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios 2014-04-24 ir 2014-06-25 susitikimo protokolų, ieškovo atsakingų darbuotojų ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo medžiagos (b.l. 42-58) matyti, kad atsakovui joks ekonominis spaudimas nebuvo daromas, tiesiog mandagia ir neįžeidžiančia forma buvo stengiamasi išsiaiškinti, kur atsakovas panaudojo lėšas, kuriomis jam buvo suteikta teisė disponuoti. Tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi ekonominiu spaudimu ar grasinimu. Akivaizdu, kad nustačius atsakovo veiksmuose piniginių lėšų pasisavinimo faktą, ieškovė nematė pagrindo tęsti darbinių santykių su atsakovu bei turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo teisinių veiksmų įvertinimo, vienok tokių drastiškų veiksmų atsakovo atžvilgiu nesiėmė, o darbinius santykius su juo bandė nutraukti pateikdama pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (b.l. 22), su kuriuo atsakovas sutiko (b.l. 60), todėl 2014 m. liepos 1 d. ieškovės superintendanto įsakymu atsakovas iš darbo buvo atleistas vadovaujantis atleidimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijos 125 straipsnio pagrindu, tai yra šalių susitarimu (b.l. 41). Duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs jo atleidimą iš darbo ar Susitarimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, nėra, todėl jo teigimą teisme, jog sutiko būti atleistas iš darbo ir Susitarimą pasirašė paveiktas ieškovės, teismas vertina kaip siekį išvengti galiojančios piniginės prievolės ieškovei.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.189 str. 1d., 6.200 str., 6.245 str. 3d., 6.256 str. 2d., 6.217 str.).
Iš atsakovo, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-02-21 iki prievolės visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalis, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 93 str. 1 d.). Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 80,24 Eur žyminį mokestį (b.l. 6), ji civilinėje byloje buvo atstovaujama advokato padėjėjos (b.l. 15, 6), kuriai už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo 280 Eur (b.l. 16, 62). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, todėl jai priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistina 4,78 Eur išlaidų (b.l. 2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 269 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei religinei bendrijai, 2674,69 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt keturi eurai ir 69 ct) skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,24 Eur žyminį mokestį, 280 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) surenkamąsias sąskaitas: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti duomenys neskelbtiniPlc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - įmoka už bylinėjimosi išlaidas).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui duomenys neskelbtini apylinkės duomenys neskelbtini rūmus.