Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsilavinimas pradinis, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) 2014 m. liepos 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 8 MGL dydžio bauda;

2) 2016 m. gruodžio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi išklausyti 4 mėnesių laikotarpyje (bausmė atlikta 2017 m. gegužės 2 d.), teistumas išnykęs,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. R. N. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. balandžio 3 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 6, prie greitosios pagalbos automobilio, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas) sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu greitosios medicinos pagalbos darbuotojui P. N. į kairės pusės smilkinį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. K. R. Noreikienė save kaltę prisipažįsta visiškai. Parodė, kad 2025 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val., vartojo alkoholį, t. y. dviese su drauge, išgėrė 0,7 l degtinės. Apie 21.00 val., būdama viena savo namuose, pasijuto blogai ir išsikvietė greitąją pagalbą, nes jai ėmė trūkti oro. Nepamena kiek kartų tą dieną kvietė greitąją. Atsimena, kad pas ją atvyko du vyrai (darbuotojai) iš greitosios pagalbos. Jie ją apžiūrėjo jos namuose, po to su jais išėjo į kiemą prie greitosios pagalbos automobilio, kur jai automobilyje norėjo atlikti elektros kardiogramą. Nežino, kas jai tuo metu atsitiko, paaiškinimo tam neturi, bet tuo metu ji vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė greitosios pagalbos darbuotojui. Jai atrodė, kad jis jai nieko tokio nepasakė, tik pamena, kad jis rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną ir ji pagalvojo, kad jis ją filmuoja, todėl puolė ant jo ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jam į kairės pusės veido sritį. Po to jam spyrė, bet nepataikė. Daugiau jam nieko nedarė ir išėjo namo. Dėl to, kad greitosios pagalbos darbuotojui sudavė, labai gailisi. Po šio įvykio susižinojo pas ją atvykusio greitosios pagalbos darbuotojo duomenis, tai buvo P. N.. Jį pati susirado socialinėje svetainėje „Facebook“ jo kontaktus ir parašė jam atsiprašymo žinutę, tačiau jis jos nematė ir žinutės neperskaitė. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir nori jo atsiprašyti už tokį savo elgesį. Jei būtų buvusi blaivi taip nebūtų pasielgusi.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ne tik pačios kaltinamosios parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu P. N. pareiškė, kad 2025 m. balandžio 3 d., nuo 08.00 val. pradėjo darbą. Pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), kur moteris skundėsi pilvo skausmu. Atvykus su kolega H. P. nurodytu adresu (ten vyksta dažnai, kai R. N. pradeda vartoti alkoholinius gėrimus), apžiūrėjo pacientę. Suprato, kad R. N. yra labai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Po kambaryje atliktos R. N. apžiūros norėjo jai atlikti elektros kardiogramą (nes kambaryje nebuvo tam vietos), todėl jai pasiūlė eiti iki jų tarnybinio automobilio. Priėjus prie tarnybinio automobilio jis atidarė šonines duris. Tada R. N. pasiūlė lipti į automobilį, tačiau ji atsisakė, pradėjo jam sakyti „tu nebedirbsi šio darbo“ ir vieną kartą delnu trenkė jam į kairės pusės smilkinį. Po to spyrė koja, bet nepataikė. Nuo R. N. suduoto smūgio jam skaudėjo, atsirado paraudimas smilkinio srityje. Atvykę kolegos iš Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą jis vykti atsisakė. Pas R. N. tą dieną vyko jau antrą kartą. Kiek jam yra tekę vykti asmeniškai pas R. N., ji visada būna konfliktiškai nusiteikusi.

3.2. Nukentėjusysis P. N. parodė, kad R. N. dėl to, kad vieną kartą jam dešinės rankos delnu trenkė į kairės pusės smilkinį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, jo atsiprašė. Jis jai atleido, dėl to pretenzijų jai nebeturi. Civilinio ieškinio nereikš. Įvykio dieną, kai ji jam trenkė į smilkinį, jam skaudėjo, skausmą balais nuo 1 iki 10 įvertino 5 balais. Į medikus nesikreipė, pas ekspertus nevyko ir nevyks, nes sužalojimas buvo nedidelis, tik smilkinio kairės pusės paraudimas. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.3. Liudytojas H. P. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, vairuotoju paramediku. 2025 m. balandžio 3 d. pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 08.00 val. iki kitos dienos, t. y. 2025 m. balandžio 4 d., 08.00 val., dirbo Ventos pastotėje. Dirbo kartu su kolega P. N.. Apie 21.00 val., tikslia laiko nepamena, iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moteris skundžiasi skausmu. Jau žinojo, pagal adresą, pas ką vyks, pas R. N., nes ji pastoviai, kai būna girta kviečia greitąją. Tą dieną ji juos kvietė du kartus. Pirmą kartą atvykus R. N. apžiūrėjo, viską patikrino. Į gydymo įstaigą ji vykti atsisakė. Tada jie iš jos išvažiavo. Matė, kad R. N. yra neblaivi. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Netrukus, galėjo būti praėję 10 min., nuo išvažiavimo iš jos namų, vėl gavo pranešimą iš bendrojo pagalbos centrą, vėl pagalbą kvietė R. N.. Atvykus antrą kartą su kolega į nurodytą adresą, vėl apžiūrėjo pacientę R. N.. R. N. vėl skundėsi pilvo skausmu. Kambaryje vėl ją apžiūrėjo. Kadangi norėjo R. N. atlikti elektros kardiogramą, nes kambaryje nebuvo vietos, todėl jai pasiūlė eiti iki jų tarnybinio automobilio. Priėjus prie tarnybinio automobilio P. N. atidarė šonines duris. Tada jis R. N. pasiūlė lipti į tarnybinį automobilį, tačiau ji atsisakė, pradėjo jam sakyti „tu nebedirbsi šio darbo“ ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jam į kairės pusės smilkinį. Po to spyrė koja, bet nepataikė. Kadangi R. N. elgėsi agresyviai, jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko policija, po to kolegos iš Kuršėnų GMP, kurie apžiūrėjo P. N.. Kiek jam teko vykti asmeniškai pas R. N., ji visada būną konfliktiškai nuteikusi. Matė, kad P. N. po R. N. suduoto smūgio į kairį smilkinį, ta vieta paraudo. R. N. jo neužkliuvo, jam netrenkė.

3.4. 2025 m. balandžio 4 d. P. N. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad išoriškai apžiūrėjus asmens kūną, ties kairės pusės smilkinio sritimi, matomas nežymus paraudimas. Daugiau išorinių smurto požymių nepastebėta.

3.5. Iš 2025 m. balandžio 4 d. GMP kvietimo kortelės apžiūrėti paramediką, kuriam (iš jo žodžių) būnant iškvietime, neblaivi pacientė sudavė delnu į kairę veido pusę matyti, kad asmuo yra sąmoningas, orientuotas, jo nepykina, nevemia, veidas nesutinęs, neparaudęs, kiek skauda, pakilęs kraujo spaudimas. Detalesnei apžiūrai vykti atsisakė.

3.6. 2025 m. balandžio 3 d., 21.50 val., patikrinus R. N. apsvaigimą nuo alkoholio, jai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama, paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu, panaudojus gyvūnus ir kt. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

5. Kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jos parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys –liudytojų parodymai, asmens apžiūros protokolas, GMP kortelės išrašas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, todėl dėl kaltinamosios kaltės abejonių nekyla.

6. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina R. N. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji 2025 m. balandžio 3 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 6, prie greitosios pagalbos automobilio, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas) sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu greitosios medicinos pagalbos darbuotojui P. N. į kairės pusės smilkinį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8. Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

9. Nustatytos faktinės nusikaltimo aplinkybės, o taip pat pačios R. N. parodymai, patvirtina, kad jai inkriminuotą nusikaltimą ji padarė tiesiogine tyčia, nes nesuvaldė savo agresijos. Kaltinamosios parodymai patvirtina, kad ji suvokė padarytos veikos pavojingumą P. N. sveikatai ir numatė, kad savo neteisėtais veiksmais sukels jam fizinį skausmą ir šių padarinių norėjo.

10. Kaltinamoji R. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau teista už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, administracine tvarka bausta ir kai kurie padaryti administraciniai nusižengimai sietini su alkoholio vartojimu. Turi galiojančia nuobaudą, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, paskirtą 195,00 Eur baudą yra sumokėjusi. Priklausomybių ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitoje įrašyta nėra.

11. Kaltinamosios R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. N. paskyrus prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį - 9 (devynis) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, su kuria sutiko kaltinamoji (b. l. 95).

13. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. N. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 240 val.).

IV. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

14. Nukentėjusysis P. N. civilinio ieškinio nepareiškė, nors buvo informuotos apie teisę pareikšti civilinį ieškinį. Apie prokuroro sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir teisę apskusti šį sprendimą nukentėjusysis P. N. informuotas 2025 m. balandžio 8 d. Bylos duomenimis, prieštaravimų dėl šio sprendimo negauta. Taigi, įvertinus visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

15. 2025 m. balandžio 7 d. nutarimu R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. N., kad darbą nuteistajai parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti R. N., kad asmuo, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti R. N., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai R. N..

Išaiškinti R. N., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.