Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-10 · Administracinė byla Nr. A-502-766-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-10
Bylos Nr.
A-502-766-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Pareiškėjas
M. B. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A5 – 766/2006Procesinio sprendimo kategorija 15; 6.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 10d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiškėjai M. B. B.,atsakovo atstovei Gražinai Jackūnienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Raimondui Daunoravičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos M. B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. B. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, jai padarytą 20526,87 Lt žalą (19453,07 Lt pensijos nepriemoką ir 1073,80 Lt delspinigių). Pareiškėja skunde nurodė, kad senatvės pensiją gauna nuo 1992 m. gruodžio 12 d. Skiriant pensiją, jai į draudžiamąsias pajamas be teisinio pagrindo nebuvo įskaityta uždarbio dalis, gauta 1989 m. gegužės mėnesį iš kooperatyvo „Vinjuosta“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyrius nesutiko ištaisyti savo klaidą, todėl kreipėsi į teismą. 2003 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje jos ieškinį tenkino – pripažino, kad 1989 m. gegužės mėn. kooperatyvo „Vinjuosta“ jai paskaityta 48,37 Lt suma yra jos uždarbio dalis ir ši suma įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. VSDFV Marijampolės skyrius neteisėtai nepriskaičiavo dalies pajamų skaičiuojant pensiją, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl to jai nuo 1995 m. sausio 1 d. buvo mokama mažesnė, negu priklausė, pensija. Dėl to jai buvo padaryta turtinė žala. VSDFV Marijampolės skyrius nevykdė teismo sprendimo, todėl ji 2004 m. gegužės 18 d. kreipėsi raštu, prašydama paaiškinti, kodėl nevykdomas teismo sprendimas. 2004 m. gegužės 21 d. raštu jai buvo atsakyta, kad senatvės pensija perskaičiuota nuo 2004 m. sausio 1 d., tai yra, nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado aplinkybės pensijai apskaičiuoti, ir nepriemoka 1086,85 Lt išmokėta 2004 m. gegužės 18 d. Nesutikdama su tokiu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į VSDFV, tačiau ji 2004 m. liepos 9 d. raštu Nr.(6.5)-I-4247 atsakė, kad apskaičiuoti pensiją nuo 1992 m. gruodžio 12 d. nėra teisinio pagrindo. Pakartotinai kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydama išmokėti jai teisingai priskaičiuotą nepriemoką nuo pensijos paskyrimo dienos iki 2004 m. sausio l d. su delspinigiais, nes nepriemoka atsirado dėl jų darbuotojų kaltės, tačiau VSDFV Marijampolės skyrius, žinodamas, kad 48,17 Lt uždarbio suma nuo 1995 m. sausio 1 d. turėjo įtakos jos pensijos dydžiui, nei pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d., nei delspinigių sumos nepriskaičiavo. Jos nuomone, VSDFV Marijampolės skyrius neteisingai vertino aplinkybių atsiradimo pensijai perskaičiuoti datą ir iki šiol vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus. Dokumentai, įrodantys gaunamas pajamas, buvo pateikti. Nuo 1995 m sausio l d., įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, kurio pagrindu pensijos pradėtos skaičiuoti pagal formulę, 48,17 Lt suma turėjo įtakos jos pensijos dydžiui, todėl pensija privalėjo būti perskaičiuota, įskaitant į draudžiamąsias pajamas ir 48,17 Lt. Pensijos nepriemoka 19453,07 Lt dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kaltės atsirado nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir yra neišmokėta iki dabar. VSDFV Marijampolės skyrius turėjo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytą prievolę išmokėti laiku jai pensiją, tačiau šią prievolę įvykdė netinkamai, praleido prievolei įvykdyti terminą, todėl jos naudai priteistini delspinigiai po 0,03 proc. už kiekvieną praleistą dieną per paskutinius 6 mėnesius (2005 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėn.) (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 530, taikant įstatymų analogiją).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė VSDFV prašė skundą atmesti, nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su Marijampolės skyriaus 2004 m. gegužės 13 d. sprendimu perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2004 m. sausio 1 d., 2004-06-03 su prašymu perskaičiuoti pensiją kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri jos prašymą persiuntė VSDFV. VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimo nepakeitė, apie tai pareiškėjai pranešė 2004 m. liepos 9 d. raštu Nr. (6.5)-I-4247. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, pareiškėja šį VSDFV raštą turėjo teisę apskųsti teismui per 20 dienų, tačiau šia teise pasinaudojo tik po 10 mėnesių, praleidusi terminą jį apskųsti teismui. Senatvės pensiją pareiškėjai Marijampolės skyrius paskyrė nuo 1992 m. gruodžio 12 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo, galiojusio iki 1995 m. sausio l d., nuostatas. Pensijos dydis (120 rub. per mėnesį) apskaičiuotas iš paskutinių 12 mėnesių uždarbio (489,58 rub.), turėto laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 1 d. iki 1989 m. balandžio 30 d. (nuo šios datos pareiškėja atleista iš darbo). Pareiškėjos pateiktoje UAB „Vinjuosta“ 1992 m. gruodžio 10 d. uždarbio pažymoje Nr. 1 buvo nurodyta 1989 metų gegužės mėnesį priskaičiuota 4816,80 rub. suma – galutinis atsiskaitymas, ir į šią sumą, apskaičiuojant uždarbio vidurkį, nebuvo atsižvelgta, nes ji buvo priskaičiuota po pareiškėjos atleidimo iš darbo. Pareiškėja 2000 m. birželio 17 d. kreipėsi į Marijampolės skyrių, reikalaudama minėtą 4816,80 rub. (48,17 Lt) sumą įtraukti į uždarbį pensijai apskaičiuoti. Remiantis Marijampolės skyriaus 2000 m. liepos 4 d. UAB „Vinjuosta“ dokumentų patikrinimo aktu, 48,17 Lt (galutinis atsiskaitymas) yra priklausiusi turto dalis, o ne pajamos, kurios pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį prilyginamos draudžiamosioms pajamoms, todėl į šią sumą nebuvo atsižvelgta nei apskaičiuojant pareiškėjos pensiją nuo 1992-12-12, nei perskaičiuojant jos draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal nuo 1995 m. sausio l d. įsigaliojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pareiškėja, nesutikdama su Marijampolės skyriaus sprendimais, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kuris 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimu pripažino, kad 1989 metų gegužės mėnesį UAB „Vinjuosta“ priskaityta 48,17 litų suma įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja įgijo teisę į pensijos padidinimą. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 86 punktą, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama, naujo dydžio pensija skiriama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado tokios aplinkybės. Todėl pareiškėjai senatvės pensija nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota teisingai. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nenumatyta priskaičiuoti delspinigių, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 1041,50 Lt delspinigių, nepagrįstas.

VSDFV Marijampolės skyrius taip pat prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 3 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nustatė, kad VSDFV Marijampolės skyrius 2004 m. gegužės 13 d. sprendimu, atsižvelgdamas į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą, pareiškėjai perskaičiavo senatvės pensiją nuo 2004 m. sausio 1 d., pareiškėjai buvo išmokėta 1086,85 Lt suma už praeitą laiką nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. Teismas nurodė, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėja savo reikalavimą atlyginti jai žalą grindžia tuo, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2004 m. gegužės 13 d. sprendimas perskaičiuoti jai pensiją yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDF administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmus ir sprendimus. VSDFV yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, VSDFV ir valdybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, teismas nurodė, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2004 m. gegužės 13 d. sprendimo perskaičiuoti pareiškėjai pensiją teisėtumas gali būti patikrintas tik šį sprendimą apskundus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja nei minėto sprendimo, nei kitų VSDFV sprendimų ar VSDFV darbuotojų veiksmų teismui nėra apskundusi, šioje byloje taip pat neginčija VSDFV įstaigų sprendimų ar VSDFV darbuotojų veiksmų dėl jai paskirtos pensijos apskaičiavimo, todėl, teismo teigimu, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo VSDFV Marijampolės skyriaus darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti, iš atsakovo priteisti 100 Lt žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas ir 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisti išlaidas už advokato pagalbą ruošiant apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliaciniame teisme. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Apeliantė paaiškina, kad savo skundą grindė tuo, jog dėl VSDFV ir VSDFV Marijampolės skyriaus darbuotojų kaltės nuo 1995-01-01 iki 2004-01-31 jai nebuvo išmokėta dalis priklausančios pensijos dėl darbuotojų neveikimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnis numato, kad asmenys turi teisę paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmo (neveikimo), kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. VSDFV Marijampolės skyrius turėjo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 69 punktu nustatytą prievolę išmokėti laiku pensiją, tačiau jis šią prievolę įvykdė netinkamai, neveikė, kaip turėjo veikti, vilkino atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl ji mano, kad jos teisė gauti įstatymu nustatytą pensiją yra pažeista. CK 6.271 straipsnio 4 dalies normos nustato, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Byloje įrodyta, kad 48,17 Lt uždarbio suma nuo 1995-01-01 turėjo įtakos pensijos dydžiui. Dokumentai, patvirtinantys 48,17 Lt uždarbio sumą, buvo pateikti kartu su pradiniais dokumentais pensijai gauti 1992 m. gruodžio mėnesį, todėl pensijos dalies neišmokėjimo priežastis yra viešojo administravimo subjekto neveikimas. Apeliantė mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.271 straipsnio nuostatas, nepagrįstai laikė, kad neapskundus VSDFV Marijampolės skyriaus 2004-05-13 sprendimo perskaičiuoti jai pensiją, negali būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas CK 6.271 straipsnio pagrindu.

VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovo nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Draudėjai, apdraustieji bei kiti suinteresuotieji asmenys turi teisę apskųsti VSDF administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmus ir sprendimus. VSDFV yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, VSDFV ir VSDFV teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalys, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalis). Apeliantė savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia tuo, kad Marijampolės skyriaus 2004 m. gegužės 13 d. sprendimas perskaičiuoti jai pensiją yra neteisėtas. Tačiau apeliantė nei šio skyriaus sprendimo, nei VSDFV sprendimų ar jos darbuotojų veiksmų dėl jai paskirtos pensijos apskaičiavimo teismui nėra apskundusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi šie sprendimai nėra pripažinti neteisėtais. Todėl, atsakovo atstovo nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo VSDFV Marijampolės skyriaus darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti.

Administracinis ginčas byloje kilęs dėl, pareiškėjos teigimu, žalos, padarytos neteisėtai apskaičiuojant jai pensiją.

Teismas pagrįstai nurodė, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau padaryta nepagrįsta išvada, pareiškėja savo reikalavimą atlyginti jai žalą grindžia tuo, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2004 m. gegužės 13 d. sprendimas perskaičiuoti jai pensiją yra neteisėtas, o nenuginčijus nėra pagrindo reikalavimo tenkinimui.

Skunde pareiškėja nurodė, kad skiriant jai pensiją į draudžiamąsias pajamas neteisėtai nebuvo įskaityta jos uždarbio dalis gauta 1989 m. gegužės mėnesį, o VSDFV Marijampolės skyrius nesutikęs ištaisyti savo klaidos, kas paskatino pareiškėją kreiptis į apylinkės teismą dėl atitinkamos sumos pripažinimo uždarbio dalimi. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą privalo aiškintis ir nustatyti, ar pareiškėjai skiriant pensiją ji buvo tinkamai apskaičiuota, ar VSDFV teritorinis skyrius turėjo pakankamus duomenis teisingam pensijos paskaičiavimui, nustatyti momentą, nuo kurio tokie duomenys apskaičiuojančiam ir skiriančiam pensiją subjektui tapo žinomi, kuomet atsirado šio subjekto pareiga apskaičiuoti pensiją tokio dydžio, kokio yra mokama dabar, ar ši pareiga buvo tinkamai vykdoma. Tik išaiškinus šias aplinkybes bus galima pagrįsta išvada dėl administravimo subjekto veiksmų teisėtumo bei kaltės, kas yra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Marijampolės skyrius 2004 m. gegužės 13 d. sprendimu, atsižvelgdamas į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą, pareiškėjai perskaičiavo senatvės pensiją nuo 2004 m. sausio 1 d., pareiškėjai buvo išmokėta 1086,85 Lt suma už praeitą laiką nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. Taigi, šiuo aktu dalis pareiškėjos reikalavimų dėl nepriskaičiuotos pensijos dalies patenkinta. Tačiau minėtas sprendimas jokiu būdu neužkerta kelio pareiškėjai, laikantis įstatymų, reikalauti likusios nepriskaičiuotos pensijos dalies.

Teismas nurodė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDF administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmus ir sprendimus, kad VSDFV yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, VSDFV ir valdybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalys), bei, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2004 m. gegužės 13 d. sprendimo perskaičiuoti pareiškėjai pensiją teisėtumas gali būti patikrintas tik šį sprendimą apskundus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad šis aktas pažeidžia pareiškėjos teises ir kad turi būti ginčijamas. Priešingai, kaip minėta, juo, nors ir iš dalies, tenkinti pareiškėjos reikalavimai.

Pažymėtina, kad administracinėje teisenoje teismui skirtas aktyvus vaidmuo, (ABTĮ 81, 57, 37) todėl teismo nesaisto skunde nurodytas jo teisinis pagrindas. Teismas privalo, atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, bei taikyti tinkamas teisės normas reikalavimams išspręsti, o reikiamu atveju padėti ginčo šalims įgyvendinti jų procesines teises.

Kadangi bylos aplinkybėms išaiškinti turi būti renkami ir vertinami nauji įrodymai, teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių Bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pareiškėjos M. B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius